Prezidentė baigė susitikimus su paskirtojo premjero Sauliaus Skvernelio siūlomais kandidatais į ministrus. Pirmadienį Dalia Grybauskaitė kalbėjosi su kandidatu į sveikatos apsaugos ministrus Aurelijumi Veryga, vidaus reikalų ministru teikiamu Eimučiu Misiūnu, kandidatu į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovo postą Linu Kukuraičiu ir kandidatu į energetikos ministrus – Žygimantu Vaičiūnu. Su prezidente nėra susitikęs vienas pretendentas – į teisingumo ministrus. Juo buvo socialdemokratas, eksparlamentaras Darius Petrošius, bet pirmadienio rytą jis pranešė, kad atsisako kandidatūros, o pamaina jam dar nerasta.
A. Veryga sakė būsiąs nuosaikesnis
A. Veryga sakė su prezidente kalbėjęsis apie skaudžiausias Lietuvos problemas – skaidrumą medicinos sistemoje, vaistų kainą, priklausomybes, Lietuvos žmonių psichikos problemas, savižudybes.
Jis tikino, kad nuo šiol pats tampa politiku, todėl nebesiims kategoriškų būdų palaikymui savo iniciatyvoms pasiekti, kaip prieš keletą metų, kai besipriešinančius alkoholio reklamos draudimui Seimo narius išvadino tautos žudikais.
„Atėjau į politiką daug metų išbuvęs nevyriausybiniame sektoriuje ir vieni veiklos metodai yra būnant nevyriausybininku ir neturint galimybės siūlyti politinius sprendimus, visiškai kiti sprendimai yra priimami tapus politiku ir turint galimybę rengti programines nuostatas, jas įgyvendinti. Tai nematau reikalo tęsti tokiu pačiu stiliumi. Juo labiau, kad dabar nebėra adresato, kurį reikia kritikuoti, aš tampu tas adresatas, kuris turi įgyvendinti tuos sprendimus“, – sakė kandidatas į ministrus.
A. Veryga tikino kol kas negalintis pasakyti, ar bus keičiamos pagalbinio apvaisinimo taisyklės, nors valstiečiai-žalieji savo programoje nurodę, kad pirmiausia bus taikomos kitos gydymo priemonės – naprotechnologijos.
„Kol kas aš tikrai to negaliu atsakyti. Pats nesu specialistas pagalbinio apvaisinimo. Aš turėčiau į tai gilintis, domėtis. Tos diskusijos mūsų laukia, bet šiandien aš negalėčiau pasakyti“, – nuosaikią poziciją išdėstė A. Veryga.
BNS nuotr.
Jis negalėjo aiškiai įvardinti, nuo kokių darbų pradės veiklą ministerijoje, nes dar net nėra Vyriausybės programos, tačiau patikino, kad vaistų kainų mažinimas ir skaidrumo didinimas bus prioritetinės sritys.
Kandidato tikinimu, „valstiečiai“ niekada nekalbėjo apie vaistinių monopoliją, esą buvo kalbama tik apie valstybines vaistines ir jų plėtrą.
A. Veryga nekritikavo buvusio sveikatos ministro, tačiau tikino, kad prasmingus darbus tikrai tęs.
„Nereiškia, kad nauja valdžia atėjusi turi automatu nubraukti viską, kas buvo daroma“, – sakė jis.
Kas dirbs jo komandoje A. Veryga kol kas nenorėjo pasakyti, nors pripažino apie tai jau galvojantis. Jis patikino, kad problemų bendradarbiauti su Seimo Sveikatos reikalų komitetui vadovaujančia „valstiete“ Agne Širinskiene neturėtų kilti, nes jos mintys apie paauglius ir kontracepciją žiniasklaidoje esą pateikiamos kategoriškesnės nei yra iš tiesų
„Kiek man teko bendrauti su ja, aš nemačiau labai didelės priešpriešos. Manau, kad mes tikrai galime rasti bendrą kalbą ir spręsti šiuos klausimus“, – teigė kandidatas.
Keturiasdešimtmetis A. Veryga yra vienas iš keturių šešėlinių Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ministrų, likusių paskirtojo premjero Sauliaus Skvernelio praėjusią savaitę paskelbtame galutiniame kandidatų į ministrų kabinetą sąraše.
A. Veryga yra įgijęs mediko išsilavinimą, turi Biomedicinos mokslų daktaro laipsnį, disertacijos tema „Priklausomybės nuo tabako epidemiologinės situacijos bei pagalbos metantiems rūkyti efektyvumo įvertinimas“), pernai tapo profesoriumi.
Prieš dešimtmetį jis pradėjo dirbti gydytoju psichiatru, dirbo dėstytoju. Kaip ekspertas patarinėjo buvusiam premjerui konservatoriui Andriui Kubiliui, socialdemokratų sveikatos apsaugos ministrui Vyteniui Andriukaičiui. Nuo studijų baigimo gyvena Kaune.
A. Veryga yra įkūręs kelias už sveiką gyvenseną, blaivybę kovojančias organizacijas, kaip jų atstovas nuolat teikęs pasiūlymus politikams, nors pats jokiai partijai nepriklauso. Seimo nariu A. Veryga tapo Panemunės vienmandatėje apygardoje kaip Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas. Seimo nario mandato A. Veryga atsisakyti neketina.
Kandidatas į sveikatos ministrus pats deklaruoja nerūkantis, negeriantis ir jau pusantrų metų nevalgantis mėsos.
A. Veryga vedęs, turi tris vaikus.
Su E. Misiūnu prezidentė kalbėjosi ilgiausiai
E. Misiūnas tikino, kad su prezidente aptarė valstybės sienos apsaugą, kurią reikia stiprinti, viešojo saugumo problemas, policijos reformą, kovą su smurtu artimoje aplinkoje.
Kandidatas į vidaus reikalų ministrus su prezidente kalbėjosi 45 minutes – kur kas ilgiau nei kiti kandidatai.
Kol kas E. Misiūnas neskubėjo vertinti policijos reformos ir tikino, kad kartais net geriausios reformos gali būti vertinama prastai, jei ji netinkamai įgyvendinama.
„Įvertinęs visus duomenis, spręsiu, ką su ta reforma daryti“, – sakė jis.
Pabėgėlių atrankos nesilpnintų
Kandidatas į vidaus reikalų ministrus tikino, kad Lietuva kol kas atsakingai vykdo įsipareigojimus priimti pabėgėlius. Pasak jo, šalis tinkamai elgiasi atsirinkdama priimamus asmenis, nes nori užtikrinti savo piliečių saugumą ir gerai vykdo integraciją.
„Tarp pabėgėlių yra įvairių asmenų, todėl atsakinga atranka yra labai svarbi Lietuvos žmonių saugumui“, – sakė jis.
Pasak jo, natūralu, kad pabėgėliai ne visuomet pasilieka Lietuvoje, mat jie vertina kitų šalių teikiamas išmokas, pragyvenimo sąlygas.
BNS nuotr.
„Jie patys pasirenka. Valstybė remia juos taip, kaip gali“, – teigė kandidatas.
Kalbėdamas apie Latvijos sprendimą sumažinti pensijas buvusiems Sovietų Sąjungos milicininkams, E. Misiūnas tikino, kad Lietuva šiuo keliu neturėtų eiti.
„Kad ir buvę pareigūnai, dirbę tuomet, kai Lietuva priklausė Tarybų Sąjungai, verti pagarbos, verti užtarnautos pensijos ir aš nemanau, kad reikėtų priimti tokius sprendimus neįsigilinus į situaciją“, – kalbėjo jis.
Gyrė „valstiečių“ planus
E. Misiūnas pripažįsta, kad nėra politikas ir iki šiol nieko bendra su politika nėra turėjęs, tačiau naujų pareigų nesibaido.
„Visada būna pirmas kartas. Manau, gavęs pasiūlymą, greitai apsisprendžiau dirbti Lietuvos žmonėms. Nemanau, kad turėtų būti sudėtinga. Tai yra valstybės valdymas, sritis žinoma“, – sakė jis.
Klausiamas, ar jam artima Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijos programa, ar tik paskirtasis premjeras Saulius Skvernelis, E. Misiūnas gyrė partijos planus.
„Artima Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos programa. Puikiai ją esu išstudijavęs, žinau nuostatas. Yra daug gerų tikslų, siekiamybių ir, aš manau, kad ją galima tikrai įgyvendinti“, – kalbėjo jis.
43 metų E.Misiūnas pastaruosius vienerius metus dirbo Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėju. Prieš tai septynerius metus jis darbavosi su korupcija kovojančioje Specialiųjų tyrimų tarnyboje (STT), turi akademinio darbo patirties.
Dar mokydamasis Mykolo Romerio universitete jis susipažino su paskirtuoju premjeru Sauliumi Skverneliu, tačiau sako nuolatinių ryšių nepalaikęs.
E. Misiūnas yra apsigynęs disertaciją tema „Policijos pareigūnų teisinis statusas“, nuolat moksliniais tikslais domėjosi su policija susijusiais klausimais.
Todėl nenuostabu, kad ir vienu pirmųjų darbų E.Misiūnas vadina reformos policijoje įvertinimą.
E. Misiūnas jau spėjo išgarsėti savo sportiškomis nuotraukomis, tačiau jis tikina, kad dabar jau vaikšto tik į sporto klubą.
L. Kukuraitis nežada skubiai didinti pensijų
Po pusvalandį trukusio susitikimo L. Kukuraitis norėjo prieš atsakydamas į žurnalistų klausimus viešai padėkoti valstybės vadovams už pasitikėjimą ir suteiktą garbę pasirenkant į atsakingas pareigas visuomenininką.
„Jaučiuosi pagerbtas ir pripažinimas yra ne tik man, kaip asmeniui, bet ir visam pilietiniam, nevyriausybiniam sektoriui, kuris veikia šitoj srityje. Norisi padėkoti valstybės vadovams, kad jie šitą pasitikėjimą išreiškė. Iš kitos pusės tai ir didžiulis įpareigojimas, didžiulė atsakomybė, kadangi sritis ir situacija yra sudėtinga. Skurdas, socialinė atskirtis, tam tikra įtampa visuomenėje – tai labai sudėtingi klausimai. Kartu su prezidente aptarėme, kad šiuos klausimus reikia spręsti sistemiškai“, – monologu pasisakymą pradėjo L. Kukuraitis.
Konkrečiai klausiamas, ar ketina vykdyti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos programą ir nuo liepos 1 dienos 40 eurų padidinti pensijas, kandidatas į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovo postą tikino dar apie tai pagalvosiantis.
BNS nuotr.
„Pensijų reformos yra labai ilgalaikiai procesai. Jos vyksta dešimtmečiais tam, kad atneštų naudą, kad mes matytume vertę. Todėl skubėti su pensijų reformomis neturėtume. Reikia spręsti klausimus, bet aš asmeniškai dar tik gilinuosi ir, kai būsiu paskirtas į ministrus, jei būsiu, tada Vyriausybės programoje apie tai diskutuosime. Kol kas šiuo metu tik gilinuosi“, – sakė L. Kukuraitis.
Tačiau jis patikino, kad bent jau dėl Socialinio modelio atidėjimo pritaria Lietuvos valstiečių ir žaliųjų planui.
Kandidatas į ministrus pažadų nežarstė ir pabėgėliams. Nors anksčiau aktyviai priešinosi pašalpų priimamiems pabėgėliams mažinimui, dabar L. Kukuraitis aiškios nuomonės neišsakė.
Pasak jo, pabėgėliams integruotis Lietuvoje nelengva ne tik dėl išmokų, bet ir dėl to, kad ši šalis ir kultūra jiems svetima, o bendruomenė nėra iki galo svetinga. Padidintos išmokos esą dar labiau supriešintų visuomenę su pabėgėliais.
Stiprins socialines tarnybas
Klausiamas, kaip stiprins socialines tarnybas, kad nebesikartotų tokios istorijos, kai šešiamečiai neprižiūrimi žūsta įkritę į upę ar aštuonmečiai pusnuogiai išvaromi iš namų žiemą, L. Kukuraitis tikino žinantis sprendimus, nes pats iš arti matė ne vieną tokią istoriją.
„Pirmiausia reiktų įgalinti socialinius darbuotojus, vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojus, kiek galima juos sustiprinant resursais, komandas didinti, sustiprinti bendradarbiavimą, kurio labai trūksta ne tik nacionaliniame lygmenyje, bet ir vietose. Taip pat svarbu kviesti pačią bendruomenę būti solidaresnę ir jautresnę vieni kitiems, į ką tikrai yra nemažai pastangų dedama. Pavyzdžiui, prezidentės iniciatyva „Už saugią Lietuvą“ stengiasi suburti žmones, kad būtume jautresni vieni kitiems“, – kalbėjo kandidatas į ministrus.
38 metų L. Kukuraitis pastaruosius dvylika metų vadovauja Katalikų Bažnyčios institucijai – Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“, kuris rūpinasi benamiais, vienišomis motinomis, priklausomais asmenimis, gatvės jaunimu, vaikais.
Pernai L. Kukuraitis kartu su kitais nevyriausybininkais dirbo vyriausybinėje komisijoje, koordinavusioje užsieniečių, kuriems reikia prieglobsčio, perkėlimo į Lietuvą ir integracijos įgyvendinimo klausimus. Jis yra kritikavęs valdžios sprendimą mažinti išmokas pabėgėliams.
L. Kukuraitis taip pat iki šiol dėsto Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete.
Kandidatas sako, kad skurdo mažinimas būtų jo svarbiausias tikslas dirbant Vyriausybėje, o to būtų siekiama aktyviau bendradarbiaujant su savivaldybėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis. Jis taip pat pasisako už mokestines priemones didinti skurstančių šeimų pajamas.
L. Kukuraitis – prieštaringai vertinamo gimdymo namuose šalininkas. Visi jo penki vaikai yra gimę namuose. Klausiamas, kodėl jo šeima rinkosi tokį būdą, kurį medikai dažnai vadina rizikingu, L.Kukuraitis tikino, kad tai buvo šeimos pasirinkimas.
„Tai mūsų šeimos asmeninis pasirinkimas. Daugelis studijų rodo, kad saugu ir namuose gimdyti. Klausimas, kaip padėti toms šeimoms tai realizuoti, kad tas saugumas būtų ne tik dvasinis, bet ir fizinis. Apie saugumą, kai mes kalbame, tai nėra tik fizinis saugumas. Yra ir dvasinis saugumas. Mūsų šeima pasirinko... Deja, turėjome rinktis, tarp šių dviejų saugumų ir pasirinkome dvasinį“, – aiškino šeimos pasirinkimą L. Kukuraitis.
Ž. Vaičiūnas su prezidente apie ministerijos prijungimą prie kitos nekalbėjo
Ž. Vaičiūnas aiškino su prezidente nesikalbėjęs apie galimybę Energetikos ministeriją prijungti prie kitos. Klausiamas, ar ateina ministerijos uždaryti, kandidatas į energetikos ministro postą, tikino, kad kol kas apie tai kalbėti anksti.
„Kol kas esu kandidatas į šį postą ministro ir dėl ministerijos uždarymo reikia žiūrėti plačiau. Tai yra kompleksinis klausimas visos viešojo sektoriaus reformos. Dabar atsakyti į šį klausimą nesu pasiruošęs, nes reikia pirmiausia įvertinti strateginius tikslus, jų įgyvendinimo galimybes, o formos klausimas yra antraeilis“, – sakė Ž. Vaičiūnas.
Pasak jo, apie terminą, kuriam eina dirbti ministru, nekalbėta ir su kartu dirbti pakvietusiu paskirtuoju premjeru Sauliumi Skverneliu.
„Ne, šiuo klausimu nebuvo kalbama. Kaip minėjau, jeigu būsiu paskirtas ministru, kalbėsimės detaliai, kokios yra galimybės, kokios formos. Nereikėtų, kaip sakoma patarlėje, statyti vežimo prieš arklį. Tam bus laikas“, – teigė kandidatas.
Klausiamas, kokia jo asmeninė nuomonė dėl ministerijos uždarymo, Ž. Vaičiūnas kalbėjo apie tai, jog svarbiausi turi būti strateginiai tikslai.
„Turime strateginius tikslus ir reikia jų šviesoje vertinti, ar uždarymas, prijungimas, integracija turėtų kažkokios pozityvios įtakos. Čia atviras klausimas. Negaliu atsakyti nei „taip“, nei „ne“ šiandien“, – sakė jis.
Tikslas – atsijungti nuo rusiško tinklo
Ž. Vaičiūnas tikino, kad pagrindinis strateginis Energetikos ministerijos tikslas yra Lietuvos energetinio saugumo užtikrinimas.
„Čia turime du svarbiausius tikslus – tai yra Baltijos šalių ir Lietuvos elektros tinklų sinchronizacija su europiniais tinklais. Šiuo metu turime sujungtas rinkas, bet pati sistema mūsų priklauso dar rusiškajai sistemai ir tinklus turime integruoti į europinę sistemą. Svarbu šį strateginį projektą paversti konkrečiais projektais, kad kaip įmanoma greičiau atsijungtume nuo rusiškos sistemos“, – sakė jis.
BNS nuotr.
Kol kas, pasak Ž. Vaičiūno, atlikti tyrimai rodo, jog sinchronizacija turėtų vykti per Lenkiją ir būti baigta iki 2025-ųjų metų.
Be to, pasak kandidato, ministerijai teks kovoti su nesaugios Astravo atominės elektrinės statybomis Baltarusijoje.
„Dabartinė situacija yra tokia, kad ši elektrinė statoma neskaidriai. Tokia negali tęstis. Turime visais būdais mobilizuoti tarptautines pastangas užtikrinant, kad ši elektrinė nepradėtų veikti, o jei pradės veikti, reikia visomis galimybės siekti užtikrinti, kad ji būtų saugi“, – teigė Ž. Vaičiūnas.
Kandidatas į energetikos ministrus pats dirbo Visagino AE projekto įgyvendinimo komitete, 2012 metais savo parašu parafavo sutartį su Japonijos energetikos korporacija „Hitachi“, kuri turėjo tapti strategine investuotoja į Visagino atominės elektrinės projektą.
Tačiau dabar eina dirbti į kategoriškai prieš branduolinę energetiką pasisakančios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos buriamą vyriausybę. Ž. Vaičiūnas aiškina, kad tokį sprendimą lemia pasikeitusios aplinkybės. Esą atominės elektrinės Lietuvai dabar jau reikia nebe taip smarkiai.
„Dėl Visagino atominės elektrinės yra pasisakęs dabartinis ministras. Siūlomose strateginėse kryptyse yra numatyta šį projektą įšaldyti. Savo kadencijos metu kažkokių kitų žingsnių neplanuoju. Apskritai situacija šiuo metu yra pasikeitusi. Mes turime jungtis su Švedija, Lenkija. Energetinį saugumą galime užtikrinti šiais būdais. Taip pat jau dvejus metus turime veikiantį suskystintų dujų terminalą, taigi situacija yra šiek tiek kita. Žinoma, vietinės generacijos klausimas yra svarbus. Šalia jungčių mes turime užtikrinti ir pakankamą vietinę generaciją, tačiau dėl būdų ir priemonių spręsime tada, kai bus vyriausybės programa“, – sakė jis.
Energetikos atašė Lietuvos nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje dirbantis 34-erių Ž. Vaičiūnas visuomenėje yra mažai žinomas, tačiau buvusių ir dabartinių kolegų vertinamas kaip tarptautinės patirties sukaupęs energetikos ekspertas.
Ž. Vaičiūnas karjerą Energetikos ministerijoje pradėjo 2009 metais kaip Strateginio planavimo ir ES reikalų skyriaus vedėjas, o 2011 metais vietoj pasitraukusio Romo Švedo tapo viceministru. Vėliau iki 2014-ųjų jis dirbo ministro Jaroslavo Neverovičiaus komandoje – buvo jo patarėjas.
Jis dalyvavo įgyvendinant suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo projektą, derėjosi su Lenkija dėl dujotiekio su Lietuva statybų, elektros tinklų sinchronizavimo. Jis prognozavo, kad pastačius elektros jungtis su Švedija ir Lenkija, Lietuvoje atpigs elektra.
Politikos mokslų magistro laipsnį turintis Ž. Vaičiūnas dar studijuodamas pradėjo dirbti analitiku Vilniaus regiono plėtros agentūroje, vėliau dirbo analitiku Strateginių studijų centre. Jis taip pat dirbo lektoriumi TSPMI.
