Lietuvoje

2021.12.07 09:57

Nepaprastosios padėties įvedimas atsisuko kitu galu: ant plauko gali pakibti tiesioginiai merų rinkimai

Modesta Gaučaitė-Znutienė, LRT.lt2021.12.07 09:57

Vyriausybė trečiadienį nutarė siūlyti Seimui dar mėnesiui pratęsti nepaprastąją padėtį bei išplėsti teritoriją, kurioje toks režimas galiotų. Visgi parlamentui tai gali sukelti ir galvosopį – galiojant nepaprastosios padėties režimui negalimi Konstitucijos pakeitimai, bet ant parlamentarų stalų savo eilės laukia ne viena konstitucinė pataisa.

Nepaprastoji padėtis dėl neteisėtos migracijos sukeltos situacijos Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje galioja jau beveik mėnesį. Trečiadienį ministrų kabinetas nutarė Seimui teikti siūlymą, kad nepaprastoji padėtis būtų pratęsta mėnesiui ir galiotų ne tik pasienyje su Baltarusija, bet ir pasienyje su Lenkija.

Tačiau kai kurie parlamentarai prabilo apie poreikį tarp dviejų nepaprastųjų padėčių padaryti pertrauką. Tokios pertraukos reikia tam, kad būtų galima priimti sprendimus dėl konstitucinių pataisų, nes, kaip numato pati Konstitucija, nepaprastosios padėties ar karo padėties metu keisti Konstitucijos negalima.

Visgi ant Seimo narių stalų savo eilės laukia Konstitucijos pataisos, kurių priėmimo laikas – gana ribotas. Viena tokių pataisų numato tiesioginius merų rinkimus. Konstitucinis Teismas balandį paskelbė nutarimą, kad šiuo metu rengiami merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai.

Po tokio nutarimo Seime iškart imtasi rengti Konstitucijos pataisas, kad tiesioginiai merų rinkimai galėtų vykti teisėtai. Opozicija sako, kad snausti negalima ir šias pataisas reikia priimti kuo greičiau, paskelbiant trumpą pertrauką tarp dviejų nepaprastųjų padėčių.

Valdančiųjų atstovai ramina – jų teigimu, pertraukos daryti nereikia, o Konstitucijos pataisas priimti Seimas spės, tad 2023 merus Lietuvos piliečiai rinks tiesiogiai ir teisėtai.

Dabar praėjo tik svarstymo stadija, turėtų būti du priėmimo balsavimai, tarp jų yra daromas trijų mėnesių tarpas, tarp komitetų svarstymų vėlgi yra tarpai, skaičiuojami savaitėmis. Tai išsitęsia.

A. Širinskienė

Mano, kad reikalinga pertrauka

Apie tai, kad susidariusi situacija gali kelti keblumų, portalui LRT.lt kalbėjo Seimo narė Agnė Širinskienė. Ji dėstė, kad nuostata, neleidžianti keisti Konstitucijos galiojant nepaprastosios padėties režimui, taikoma ir kai nepaprastoji padėtis paskelbta visos šalies mastu, ir kai ji galioja dalyje Lietuvos teritorijos.

„Šiuo atveju taip, su merų rinkimais yra labai keblu, nes iš esmės Konstitucijos pataisos yra pakibusios. Yra dar ir pakeitimas Konstitucijos dėl kandidatavimo į Seimą amžiaus ankstinimo, dėl kurio vėlgi terminai sakytų, kad turėtų būti priimami sprendimai“, – kalbėjo A. Širinskienė.

Ji sakė matanti vienintelę galimybę – daryti poros dienų langą tarp nepaprastosios padėties skelbimo. Tokiu atveju, anot Seimo narės, būtų galima pasinaudoti proga ir per tokią pertrauką priimti sprendimus tiek dėl tiesioginių merų rinkimų, tiek dėl kitų Konstitucijos pataisų. Priėmus sprendimus, A. Širinskienės teigimu, Seimas vėl galėtų skelbti nepaprastąją padėtį.

„Kito teisiškai tokio švaraus būdo aš nelabai matau. <...> Venecijos komisija, kuri yra tarsi Europos Tarybos įrankis konstitucinei doktrinai analizuoti, teikti rekomendacijas ir t. t., yra pasisakiusi, kad metai iki rinkimų yra vėliausias terminas, kai gali teisėtai atlikti pakeitimus, kurie yra susiję su pačia rinkimų forma, balsų skaičiavimu, rinkimų rezultatų nustatymu ir t. t. Rinkimuose dalyvaujančios šalys turi turėti teisę pasiruošti pasikeitusioms rinkimų sąlygoms“, – aiškino parlamentarė.

Paskutiniai savivaldos rinkimai vyko 2019-ųjų kovą, tad kitą kartą merus ir tarybų narius turėtume rinkti 2023 metų pavasarį. Tai reiškia, pasak A. Širinskienės, kad 2022 metų pavasarį jau turėtų būti atlikti visi reikalingi Konstitucijos ir lydinčiųjų teisės aktų pakeitimai, numatantys tiesioginius merų rinkimus.

„Turi būti ne tik priimti Konstitucijos pakeitimai, kas savaime užima labai daug laiko. Dabar praėjo tik svarstymo stadija, turėtų būti du priėmimo balsavimai, tarp jų yra daromas trijų mėnesių tarpas, tarp komitetų svarstymų vėlgi yra tarpai, skaičiuojami savaitėmis. Tai išsitęsia.

Kito teisiškai tokio švaraus būdo aš nelabai matau.

A. Širinskienė

Kitas dalykas, kuris yra problemiškas, yra tai, kad kol nėra priimtos Konstitucijos pataisos, tol negalima keisti kitų teisės aktų, kurie nustato merų rinkimų tvarką. Šiuo atveju, priėmus Konstitucijos pataisas, reikėtų iš karto priiminėti ir Rinkimų kodekso, ir Vietos savivaldos įstatymo pakeitimus, kur bus daugiau detalių, kaip tas merų rinkimų modelis atrodys“, – komentavo parlamentarė.

A. Širinskienė aiškino, kad jei Seimas per gruodį nenubalsuos dėl Konstitucijos pataisų pirmojo priėmimo, šis balsavimas nusikels į kovo mėnesį, kai prasidės pavasario sesija. Tai reiškia, kad antrą kartą dėl pataisų priėmimo būtų galima svarstyti anksčiausiai birželio viduryje.

„Visa tai gali nusikelti taip, kad mes, nedarydami pirmojo priėmimo balsavimo dabar, tą priėmimą galėsime turėti tik vasaros pradžioje. Tai jau bus 2022 metų vidurys, Vietos savivaldos įstatymui pakeisti liks vasara, per ją Seimas vėlgi turi tarpą tarp sesijų, ir ruduo.

Tuomet jau turėsime 2023 metus ir iš esmės bus neišlaikomas Venecijos komisijos reikalaujamas metų tarpas. Situacija išties yra labai kebli“, – komentavo A. Širinskienė.

Pertraukos neplanuoja, bet tikisi konstruktyvumo

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen portalui LRT.lt teigė, kad savivaldybių tarybų rinkimus Seimas skelbia ne vėliau kaip likus 5 mėnesiams iki savivaldybių tarybų narių įgaliojimų pabaigos. Formaliai, anot jos, būtent iki to laiko turėtų būti priimtos Konstitucijos pataisos, įtvirtinančios tiesioginius merų rinkimus.

Tikėkimės, kad kai tas dar vienas mėnuo prabėgs, sausio viduryje gal jau nebus būtinybės pratęsti nepaprastąją padėtį ir galėsime ramiai balsuoti dėl Konstitucijos pataisų.

J. Razma

„Bet kadangi Konstitucijai priimti reikia dviejų balsavimų (tarp kurių turi būti trijų mėnesių pertrauka), o pakeitus Konstituciją dar turės būti koreguojami ir Vietos savivaldos, ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymai, optimaliausia Konstitucijos pataisas priimti ne vėliau kaip iki 2022 m. pavasario sesijos pabaigos.

Manau, kad tai yra visiškai realu. Dabar vyksta intensyvios konsultacijos su visomis Seimo frakcijomis dėl savivaldos modelio įteisinus tiesioginius merų rinkimus, siekiama plačiausio įmanomo susitarimo dėl jo, kad balsavimai dėl Konstitucijos būtų kuo sklandesni“, – komentavo parlamento vadovė.

Paklausta, ar gali tekti dėl Konstitucijos pataisų atsisakyti nepaprastosios padėties režimo, V. Čmilytė-Nielsen portalui LRT.lt teigė, kad šiuo metu nepaprastosios padėties atsisakyti dėl to, kad būtų priimti sprendimai dėl Konstitucijos pakeitimų, neplanuojama.

„Kartu yra vilties suteikiančių ženklų, jog situacija pasienyje stabilizuojasi ir daugiau nepaprastosios padėties pratęsti nereikės. Bet kuriuo atveju Konstitucijos pakeitimai dėl tiesioginių merų rinkimų įteisinimo yra prioritetas ir bus imamasi visų reikalingų veiksmų, kad tiesiogiai renkami merai išliktų“, – tikino Seimo pirmininkė.

Kartu yra vilties suteikiančių ženklų, jog situacija pasienyje stabilizuojasi ir daugiau nepaprastosios padėties pratęsti nereikės.

V. Čmilytė-Nielsen

Apie tai, kad pertraukos skelbti neketinama, portalui LRT.lt kalbėjo ir pirmasis Seimo vicepirmininkas Jurgis Razma. Jis sakė manantis, kad dar vienas mėnuo galiojant nepaprastajai padėčiai nieko esminio dėl Konstitucijos pataisų priėmimo nenulems.

„Tikėkimės, kad kai tas dar vienas mėnuo prabėgs, sausio viduryje, gal jau nebus būtinybės pratęsti nepaprastąją padėtį ir galėsime ramiai balsuoti dėl Konstitucijos pataisų.

Manau, kad mūsų sesija greičiausiai bus pratęsta, kaip dažnai būdavo, iki sausio 13-osios. Tada sausio 11, 12 dienomis ir būtų galimybė balsuoti dėl Konstitucijos pataisų, jei nebebūtų prašoma pratęsti nepaprastąją padėtį. Situacija dar nėra tokia kritiška, kad reikėtų žūtbūt gruodį balsuoti dėl tiesioginių merų rinkimų“, – aiškino J. Razma.

Jeigu nepaprastąją padėtį visgi reikėtų dar kartą pratęsti, Seimo vicepirmininko teigimu, tuomet reikėtų tartis su Vyriausybe, kad bent vienai dienai būtų padaryta pertrauka balsavimui dėl Konstitucijos pataisų.

Buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas, dabar vadovaujantis Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui, Stasys Šedbaras portalui LRT.lt komentavo, kad gali būti ir taip, jog balsavimai nusikels į kovo mėnesį, jei nepaprastoji padėtis bus pratęsiama.

„Dėl tiesioginių merų rinkimų klausimas yra jautrus. Bet jei mes konstruktyviai pakeičiame Konstituciją <...>, jei protingai, susitelkę padarome Konstitucijos pataisą ir pabandome padaryti pataisų Vietos savivaldos įstatyme, tuomet spėjame.

Bet čia reikia ir daugumai, ir opozicijai būti konstruktyviems“, – tvirtino S. Šedbaras.

VRM: neturėtų būti sudaromos kliūtys

Portalas LRT.lt paklausė Vidaus reikalų ministerijos (VRM), kokiais kriterijais remiantis nebebūtų siūloma pratęsti nepaprastosios padėties. Ministerijos Strateginės komunikacijos skyriaus vedėjo Mindaugo Bajarūno raštu perduotame komentare nurodoma, kad tokie kriterijai apibrėžti Nepaprastosios padėties įstatyme – jie siejami su dėl valstybėje susidariusios ekstremalios situacijos ar krizės kylančia grėsme Lietuvos Respublikos konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai.

Bet čia reikia ir daugumai, ir opozicijai būti konstruktyviems.

S. Šedbaras

„Aptariamu atveju vertindami esamą situaciją ir aplinkybes (matome suintensyvėjusius bandymus gabenti migrantus, koncertinos gadinimą, migrantų koncentraciją Baltarusijoje ir jų nukreipimo į Lietuvą rizikas) galime daryti išvadą, kad šie kriterijai yra tenkinami“, – komentavo VRM.

Portalas LRT.lt ministerijos taip pat paklausė, ar, siūlant skelbti nepaprastąją padėtį, buvo įvertinta tai, jog Seimas, galiojant nepaprastajai padėčiai, negalės keisti Konstitucijos nuostatų. M. Bajarūno atsiųstame komentare nurodoma, kad prieš skelbiant nepaprastąją padėtį buvo įvertinti visi aktualūs aspektai.

„Tačiau pažymėtina, kad negalima paneigti nacionalinio saugumo interesų ir sienos apsaugos užtikrinimo (ko ir siekiama įvedus nepaprastąją padėtį) ypatingos svarbos.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pagal Seimo statutą Seimo rudens sesija baigiasi gruodžio 23 d., o pavasario sesija prasideda kovo 10 d., taip pat Seimo statutas sudaro prielaidas lanksčiai formuoti Seimo darbotvarkę, tad svarbių klausimų svarstymui neturėtų būti sudaromos kliūtys“, – rašoma portalui LRT.lt atsiųstame komentare.

Konstitucinio Teismo nutarimas dėl tiesioginių merų rinkimų įsigalios 2023 metų gegužės 3 dieną.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt
Alytaus ligoninės COVID-19 skyrius
COVID-19 TRUMPAI
Gabrielius Landsbergis
2022.01.24 18:31

Landsbergis: mūšis dėl Europos vyks Ukrainoje

atnaujinta 20.05