Lietuvoje

2021.12.06 05:30

Supriešino idėja, kad vaikus gali mokyti specialistai be pedagoginio išsilavinimo: „gal ir mediku galėčiau be specialių mokslų padirbėti“

Aida Murauskaitė, LRT.lt2021.12.06 05:30

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siekis veržtis iš po kelerių metų laukiančios mokytojų stygiaus pragaišties sulaukė ir mokytojų nuostabos, ir pritarimo. „Gal ir mediku be kvalifikacijos galėčiau padirbėti?“ – klausia kai kurie. Jie taip reaguoja į įsigaliojusią tvarką, kad mokytoju gali dirbti pedagoginės kvalifikacijos neturintis žmogus, jei jis yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą ir įsipareigoja įgyti būtinų pedagoginių kompetencijų per dvejus metus. 

Kiti įsitikinę, kad tiems, kas pasiryš šiam ne rožėmis klotam keliui, svarbiausia aukšta motyvacija, o pradėjus dirbti su mokiniais galėtų padėti ir mokyklų paskirti mentoriai.

Įsigaliojusi tvarka iš esmės nėra nauja. Ne vienus metus profesinę kvalifikaciją aukštojoje mokykloje galima įgyti per metus, yra ir dar vienas būdas – programa „Renkuosi mokyti“. Abu šiuos būdus renkasi, tarkime, karininkai, operos solistai, verslininkai, inžinieriai, architektai, sociologai ir kitų profesijų atstovai. Nauja tvarka tiesiog leistų šį procesą pagreitinti.

Pasirinkusieji profesines metų trukmės studijas universitetuose gali pretenduoti į valstybės finansuojamas vietas, tačiau nemaža dalis tokių studentų moka už mokslą. Profesinių pedagogikos studijų metinė kaina už nuolatinę studijų formą yra 3426 Eur per metus.

ŠMSM planuoja 2022 metais, lyginant su 2021 metais, apie 20 proc. didinti profesinių pedagogikos valstybės finansuojamų studijų vietų skaičių (iki 250).

Mokytojas, kuriam nesuteikta kvalifikacinė kategorija, o stažas – iki dvejų metų, ŠMSM duomenimis, uždirba 1223 eurus iki mokesčių.

Anot ŠMSM, šiuo metu baigiama išbandyti mentorystė pradedantiems mokytojams. Tikėtina, kad ji taps privaloma visiems mokyklų naujokams. Mentoriais taptų patyrę pedagogai, turintys ilgametę darbo patirtį. Tačiau tai, pasak ŠMSM, didesnio masto pokytis, jis dar turi būti iki galo aptartas su socialiniais partneriais.

Jatautas: tai teatrališka akcija, mūsų ji neišgelbės

„Leidžiame kokybės kartelę žemiau. Šis sprendimas nėra panacėja. Tai galiu tvirtai pasakyti. Tai neišgelbės mūsų nuo ateinančios penkerių metų perspektyvos, kai smarkiai trūks pedagogų“, – savo požiūrį apie naują tvarką išsakė Tauragės Žalgirių gimnazijos direktorius Jonas Jatautas.

Jis tikras, kad šiai problemai spręsti reikia kompleksinių sprendimų. Tarp jų – ir atlygio mokytojams kėlimas, ir mokyklų tinklo pertvarka.

„O pertvarka yra veiksmas, kuris nieko neduos. Galiu į mokyklą pasikviesti inžinierių, kuris gali smagiai paaiškinti, bet jis bus tik to paveikslo dalis, o visa kita turi atlikti profesionalai mokytojai. Ir tai neturi niekam kelti abejonių“, – aiškino J. Jatautas.

Vis dėlto jis neatmetė, kad itin keblioje situacijoje svarstytų ir pedagoginės kvalifikacijos neturinčio specialisto kandidatūrą.

„Jei man reiktų mokytojo šiandien, nes mokytojas išėjo į pensiją, aš nespjaučiau. Bet jei kalbame apie nacionalinį švietimą, šis pavyzdys nieko nereiškia. Mes turime kalbėti visai apie kitus dalykus, kurie lemia šios profesijos nepopuliarumą tarp jaunų žmonių. Visos šiuo metu vykstančios akcijos man atrodo teatrališkos, nerealios“, – sakė J. Jatautas.

Jis tikras, kad po kelerių metų galvos skausmas dėl mokytojų stygiaus kamuos daugelį šalies mokyklų direktorių.

„Tai dramatiška negalia. Kiek mes turėsime tas teatrališkas akcijas matyti?“ – reziumavo direktorius.

Sungaila: neskatina rinktis mokytojo profesijos

Kad naujoji tvarka išgelbės Lietuvos mokyklas iš pragaišties, kuri laukia jau po kelerių metų, kai dramatiškai susitrauks mokytojų dalykininkų skaičius, netiki ir biologijos mokytojas Paulius Sungaila. Bet jis tikras, kad be pedagoginio išsilavinimo žmonės bendrojo ugdymo mokyklose tikrai galėtų dirbti.

Vilniaus universitete P. Sungaila studijavo molekulinę biologiją, ją baigęs su magistro mokslais derino metų trukmės profesines pedagogines studijas. Taip jis tapo mokytoju.

Remdamasis ir savo pavyzdžiu, P. Sungaila nedvejoja, kad neturintys pedagogo kvalifikacijos, bet įgiję tam tikros srities išsilavinimą žmonės galėtų tapti mokytojais.

„Šiuo metu pedagoginis išsilavinimas labiau yra suvokiamas kaip pedagogo kvalifikacijos įgijimas. Pedagogo kvalifikacija liudija, jog asmuo yra susipažinęs su didaktiniais (pvz., mokymo metodai) ir psichologiniais (pvz., asmenybės raida) ugdymo aspektais. Vis dėlto konkrečios disciplinos žinios gali būti įgyjamos studijuojant universitete per bakalauro ar magistro studijas. Šiuo metu daugelis studijų programų yra tarpdiscipliniškos, todėl net ir studijuojant molekulinę biologiją studentui yra sudaromos sąlygos mokytis ir socialinių mokslų srities temas“, – svarstė P. Sungaila.

Anot jo, naujos ŠMSM pataisos būtent ir paskatintų mokyklose pradėti dirbti asmenis, turinčius aukštąjį išsilavinimą, jie įsipareigotų mokytojo kvalifikaciją įgyti per kelerius metus.

„Dalis būsimų mokytojų galimai nesiryžta bent pabandyti dirbti mokyklose, kiekviename darbo skelbime matydami, jog pedagogo kvalifikacija yra būtina įsidarbinimo sąlyga. Kvalifikacija galėtų būti įgyjama jau dirbant mokykloje, tokiam mokytojui galėtų būti skiriamas mentorius ir kviečiama išklausyti profesinių mokymų“, – mano pedagogas.

Tiesa, jis netiki, kad naujoji tvarka, atverianti duris žmonėms, neįgijusiems pedagogo kvalifikacijos, išspręs dalykininkų trūkumą mokyklose.

„Tai niekaip neskatina rinktis mokytojo profesijos, o tiesiog skatina lengviau įsidarbinti. Ar esant lengvesniam įsidarbinimo procesui atsiras daugiau norinčių dirbti? Ne čia slypi mokytojų trūkumo problemos“, – nė nedvejoja P. Sungaila.

Karanauskas: neužtenka mokėti vairuoti, kad taptum troleibuso vairuotoju

Geografijos mokytojas vilnietis Mantas Karanauskas tikras, kad naujoji tvarka nepagrįsta.

„Net ir norint tapti troleibuso vairuotoju, pirmiausia reikia baigti specialius vairavimo kursus, neužtenka mokėti vairuoti lengvąjį automobilį. Darbas su mokiniais – ne ką mažesnė atsakomybė.

Lietuvoje trūksta ne tik mokytojų, bet ir medikų, tačiau visuomenėje negirdime diskusijų apie tai, kad gydytoju galėtų tapti savo darbą mylintis chemijos ar biologijos mokytojas. Kad sėkmingai atliktum istorijos mokytojo darbą, neužtenka būti puikiu archeologu, muziejininku ar istoriku, reikia būti įgijus darbo su vaikais patirties“, – aiškino M. Karanauskas.

Anot jo, mokytojų trūkumo problema akivaizdi, tačiau prieš priimant sprendimus reikėtų labai gerai išdiskutuoti, kokios priemonės padėtų rasti sėkmingiausią išeitį iš šios sudėtingos situacijos.

„Galimybė pradėti darbuotis mokykloje neturint pedagoginio išsilavinimo turėtų būti labiau išimtis, o ne įprasta praktika. „Renkuosi mokyti“ programa įrodė, kad įvairių sričių profesionalai gali tapti puikiais mokytojais, tačiau yra buvę nemažai atvejų, kai programos dalyviai norėjo atsisakyti darbo mokykloje, tačiau to nepadarė tik dėl įsipareigojimų programai.

Mokytojo darbe svarbu ne tik dalykinės žinios, bet ir įgyti didaktikos bei psichologijos pagrindai. Pačiose pirmose pamokose gali tekti susidurti su situacijomis, kai reikės priimti greitus ir teisingus sprendimus, tad dėl pedagoginių žinių trūkumo ir darbinės patirties neturėjimo gali kilti nemenkų iššūkių“, – aiškino pedagogas.

Be to, pasak jo, jei iniciatyva įdarbinti mokytojais pedagoginio išsilavinimo neturinčius asmenis nebus sėkminga, gali nepavykti pasiekti tikslo, kad mokytojo profesija taptų prestižinė.

„Svarbu mokyklų vadovams įdėti daug pastangų, vykdant mokytojų atrankas į laisvas darbo vietas. Šiuo metu dažnai pasitaiko atvejų, kai tenka rinktis vos iš vieno kandidato į mokytojo darbo vietą, o ir jį ne visada lengva rasti. Kai į darbo pokalbius ateis pedagoginės darbo patirties neturintys savo sričių motyvuoti profesionalai, norint įvertinti jų tinkamumą tapti mokytojais reikės įdėti daug pastangų“, – aiškino M. Karanauskas.

Tiesa, kritikuodamas jis įžvelgia ŠMSM inicijuotos naujovės pranašumų. Vienas iš jų yra tai, kad trūkstamų srities darbuotojų galima rasti greičiau, nereikės laukti ketverių metų, kol studentai baigs studijas, įgis dalykinių, didaktinių ir psichologinių žinių. Antra, valstybė sutaupys – suteikti darbuotojui pedagoginę kvalifikaciją kur kas pigiau, nei mokyti jį pagal visą studijų programą.

Šileris: kelias nebus rožėmis klotas

Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos (LKLMS) narys, vertėjas Arūnas Šileris nė nedvejoja, kad, tarkime, istoriją, biologiją baigęs žmogus, net ir neturėdamas pedagogo kvalifikacijos, gali dirbti mokykloje su vaikais. Jis mano, kad ir kitokio išsilavinimo žmonės, įgiję gyvenimiškos patirties, galėtų įsitvirtinti bendrojo ugdymo sektoriuje.

„Be to, reikia atkreipti dėmesį, kad kelias į mokyklas nėra atveriamas taip lengvai. Vis tiek per dvejus metus pradėjusieji dirbti mokytojais turės baigti ir pedagogines studijas.

Vadinasi, jų motyvacija turi būti milžiniška. Jie keis karjerą, pradės dirbti mokytojais ir kartu pradės pedagogines studijas. Galima sakyti, kad kelias į mokyklą tampa lengvesnis, bet jis tikrai nėra lengvas. Ir tikrai nėra taip, kaip kartais sakoma, kad į mokyklas atveriamos durys bet kam. Bet kas, esant tokioms sąlygoms, kai reikės nemažai investuoti, į mokyklą neis“, – savo nuomonę išsakė A. Šileris.

Pasak jo, suprantant, kad alga nebus didelė, o ir krūvį teks susirinkti, aišku, kad kelias į mokyklą nebus rožėmis klotas.

Kaminskienė: profesines studijas renkasi motyvuoti žmonės

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos kanclerė Lina Kaminskienė sakė, kad ministerijos įvesta pertvarka nėra didelė naujiena. Ir iki šiol nepedagogines mokslų, kurių dalykai dėstomi bendrojo ugdymo mokyklose, studijas baigę žmonės galėjo pradėti dirbti mokytojais, bet turėjo pagrečiui įgyti pedagogo kvalifikaciją.

„Nauja yra tai, kad dabar plačiau atveriame kelią ne tik gryniesiems istorikams, gryniesiems matematikams, gryniesiems fizikams ateiti į mokyklą, bet ir tiems, kurie yra baigę kitokio pobūdžio studijas, tarkime, mediciną, kai negali pasakyti, kad žmogus baigęs grynai chemiją ar biologiją.

Galima sakyti, kad mes sudarome galimybę žmonėms, kurie yra įgiję aukštąjį išsilavinimą, ateiti į mokyklą“, – aiškino L. Kaminskienė.

Kanclerė pabrėžė, kad profesines studijas dažniausiai renkasi labai motyvuoti žmonės, tačiau, sakė ji, labai svarbu, kad besirengiantieji eiti šiuo keliu aiškiai apsibrėžtų, kokio dalyko mokytojais jie nori būti.

„Ir jei jie mato, kad dar trūksta konkretaus dalyko žinių, gali įgyti papildomų kreditų“, – aiškino L. Kaminskienė.

Pasak jos, žinant, kad kai kuriuose rajonuose ir net dideliuose miestuose stinga kai kurių specializacijų mokytojų, naujoji tvarka bus viena iš priemonių, kurios leistų greitai tokių specialistų prisikviesti.

„Bet tai jokiu būdu nereiškia, kad žmonės galės dirbti be mokytojo kvalifikacijos, tiesiog sudaroma galimybė ją įgyti paraleliai. Tiesiog sudaromas didesnis lankstumas, reaguojant į didelio trūkumo problemą. Bet tai nėra pagrindinė priemonė. Turi būti išlaikyta visa mokytojų rengimo sistema – bakalauro, magistro studijos“, – kalbėjo L. Kaminskienė.

Norkutė: mokytojais siekia tapti karininkai, operos solistai

VDU profesinių studijų pedagogikos programos vadovei Odetai Norkutei kol kas stinga informacijos, kaip kintanti tvarka veiks realiai.

Ji sakė, kad VDU metų trukmės profesinės studijos jau dabar yra paklausios tarp žmonių, kurie norėtų išmėginti mokytojo darbą. Tarp jų yra karjerą baigiančių karių, visuomenės sveikatos specialistų, biologų, chemikų, fizikų, skandinavistikos specialistų, anglų filologų, istorikų, politikos mokslų, verslo atstovų, operos solistų, muzikantų, inžinierių.

Paskaitos rengiamos penktadieniais ir savaitgaliais, vakarais, tad galima studijas derinti su darbu. Pasirinkusieji profesines studijas gali pretenduoti į valstybės finansuojamas vietas. Tačiau nemažai studentų moka už mokslus.

Kaip sakė O. Norkutė, šiems metams VDU profesinėms pedagoginėms studijoms buvo skirtos 62 valstybės finansuojamos vietos, o iš viso studijuoja 151 studentas.

O. Norkutė priminė, kad keičiantis tvarkai derėtų atkreipti dėmesį į ydingą praktiką, kai vos pradėjusiems dirbti mokykloje žmonėms skiriamas didelis krūvis – ne tik pamokų, bet ir auklėjamoji klasė, kitos užduotys. O tai, anot VDU atstovės, gali atbaidyti švietimo sistemos naujokus.

Iš aviacijos ar medicinos – į mokytojo kėdę

Iniciatyva „Renkuosi mokyti“ ir iki šiol pedagogus rengė panašiu principu: kitų profesijų žmonės iš pradžių mokosi per intensyvius vasaros kursus, paskui per dvejus metus įgyja pedagogo kvalifikaciją dalyvaudami programos mokymuose, kuriuos įskaito universitetai, o programos dalyviams telieka parengti darbą aukštojoje mokykloje.

„Tai pagal įstatymus buvo legalu visą laiką. Galėjo žmonės eiti dirbti į mokyklą. Pasikeitimas, viena vertus, yra toks, kad jei trejus metus žmogus dirba mokytoju, jam nebūtinai reikia stoti į universitetą, pakanka kelių kreditų, kursų. Tai, kad jis jau dirba mokykloje ir taiko savo kompetencijas, yra pakankamas įrodymas, kad jis gali mokyti.

Daug kam ministerijos paskelbta tvarka atrodo kaip naujovė. Bet savo programos dalyviams visuomet sakydavome, kad jie ir be mūsų gali eiti dirbti į mokyklą, bet tai yra sudėtinga be pasiruošimo. Tokie žmonės, jei neturi stipraus palaikymo, jie iškrenta iš sistemos“, – kalbėjo programos „Renkuosi mokyti“ vadovė Agnė Motiejūnienė.

Anot jos, būtina pasitelkti mentorius, kurie padėtų tokiems žmonėms profesinio kelio pradžioje.

„Renkuosi mokyti“ iš pusės tūkstančio norinčiųjų atsirenka 20–30 būsimų mokytojų. Atrankos kartelę įveikia tie, kas turi lyderystės savybių, kitų būtinų mokytojams bruožų. O tada jie mokosi vasaros stovykloje. Pradėję dirbti mokykloje jie sulaukia mentoriaus pagalbos, dalyvauja nuolatiniuose mokymuose.

„Būna žmonių, kurie turi įspūdingą karjerą, bet pasirenka dirbti mokykloje, nes jiems norisi mokyti kitus, augti. Tad galėjimas tokius žmones pritraukti į mokyklą ir tokia galimybė alternatyviais būdais tapti mokytojais tikrai yra svarbu“, – sakė A. Motiejūnienė.

Tačiau ji pabrėžė, kad mokytojams yra būtinas stiprus išsilavinimas.

Pasak A. Motiejūnienės, iki šiol „Renkuosi mokyti“ parengė 216 mokytojų. Dalis iš jų turėjo pedagoginį išsilavinimą, tačiau tokių, pasak A. Motiejūnienės, yra mažuma. Apie 80 proc. įveikusiųjų atranką lieka mokykloje ir po dvejų metų, kuriuos buvo įsipareigoję dirbti švietimo sektoriuje.

Pagal „Renkuosi mokyti“ programą mokytojais tapo pilotė, medikas, architektai, verslininkai, filosofai, sociologai ir kitų profesijų atstovai. A. Motiejūnienė pabrėžė, kad šios programos tikslas – ne spręsti mokytojų trūkumo problemą, o gvildenti bendruomenės sutelkimo, pokyčių skatinimo klausimus.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt