Lietuvoje

2021.12.02 10:26

LRT FAKTAI. Ąžuolas sako, kad Lietuvos kariai „bėga dirbti į Lenkiją“: ar tai tiesa?

Valdemaras Šukšta, LRT.lt2021.12.02 10:26

Seimo posėdyje „valstietis“ Valius Ąžuolas kalbėjo, esą dėl mažų atlyginimų Lietuvos krašto apsaugos sistemoje dirbantys žmonės palieka tarnybą ir įsidarbina Lenkijoje. Krašto apsaugos ministerijos (KAM) teigimu, ši informacija nėra teisinga: reikia pranešti, jei karys nori dirbti svetur, o pastaraisiais metais prašymų atlikti tarnybą Lenkijoje nebuvo gauta.

V. Ąžuolas teigė, kad Lietuvos krašto apsaugos darbuotojai dėl mažų algų pereina dirbti į Lenkiją. Be to, jis sakė, kad yra mažinama finansavimo dalis kariškių algoms.

„Kodėl iš krašto apsaugos bėga darbuotojai ir, pavyzdžiui, bėga dirbti į kitą NATO valstybę, į Lenkiją? Dėl tragiškai mažų atlyginimų. O kodėl jie yra maži? Nes mūsų ministras nesilaiko įstatymų ir NATO standartų. NATO standarte parašyta aiškiai: 50 proc. karinei technikai įsigyti ir kitiems dalykams, 50 proc. – krašto apsaugoje dirbančiųjų atlyginimams. Bet mūsų ministras nusprendė, kad užteks ir 30 proc. O kam reikia? Turėsime lėktuvą arba tanką, bet be vairuotojo“, – praėjusį ketvirtadienį Seimo rytiniame posėdyje kalbėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Valius Ąžuolas.

LRT.lt paklaustas, kokia informacija rėmėsi, V. Ąžuolas minėjo, kad tai jam pasakojo sutikti žmonės, kariškiai, ypač tie, kurie dirba Karinėse oro pajėgose.

„Pilotus sutikau. Sako, kad yra situacija – maži atlyginimai. Ir sako „mes išeiname dirbti į Lenkiją“, – kalbėjo V. Ąžuolas.

Jis taip pat pasakojo, kad apie mažą algą kalba Šiauliuose veikiančioje Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų aviacijos bazėje dirbantys inžinieriai, mechanikai.

„Atviru tekstu sako: jeigu tokios algos yra žemos, mes priversti išeiti kitur. Jau dabar „Spartano“ dirbtuvėse tragiškai trūksta žmonių“, – teigė parlamentaras.

Paklaustas, ar tikrino informaciją, kurią sužinojo iš kariškių, V. Ąžuolas atsakė, kad klausė ministrų, institucijų apie padėtį, kurią jam pasakojo sutikti žmonės.

„Rašto oficialaus aš neparašiau, aš visur žodiniu užklausimu klausdavau. Ir deja, jie pripažindavo, kad „deja, mūsų atlyginimai yra maži“ ir jie tą problemą žino. Ir šiandien (trečiadienį, gruodžio 1 d., – LRT) komitete jų atstovas patvirtino, kad po Naujųjų metų žiūrės, kaip gerinti kariškių socialinę aplinką“, – aiškino V. Ąžuolas.

Rašto oficialaus aš neprašiau, aš visur žodiniu užklausimu klausdavau.

V. Ąžuolas

Jis taip pat aiškino 2020 m., baigiantis Seimo kadencijai, uždavęs Krašto apsaugos ministerijai klausimą, kokia padėtis dėl kariškių algą, anot jo, buvo atsakyta, kad algos bus didinamos, bet dabar niekas nepakito.

Paklaustas, ar žino, kiek uždirba minėti kariškiai, Seimo narys atsakė, kad, remiantis neoficialiais šaltiniais, inžinierius į rankas uždirba 1,2–1,3 tūkst. eurų.

Kalbėdamas apie NATO standartus, V. Ąžuolas minėjo, kad jis dėl to paties teiraudavosi dar kai praėjusioje Seimo kadencijoje buvo parlamento Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, bet nesulaukdavo žinių.

„Pačių ministerijų atstovų visą laiką užklausdavau: koks yra NATO standartas? Na, pavyzdžiui, žinome, kad turi būti gynybai skirta 2 proc. nuo BVP. Kitas standartas yra 50/50. Tai guli giliai stalčiuose, niekas nenori jo rodyti. Bet tai yra realiai vieši dalykai. Mes klausiame, kiek yra paskirstyta. Aš tik natūraliai užduodu klausimus: kodėl skiriame tik trisdešimt kelis procentus? Ministras turėtų atsakyti, kodėl taip elgiamasi“, – kalbėjo pašnekovas.

Nedraudžiama tarnauti kitoje šalyje, bet reikia pranešti

Krašto apsaugos ministerijos (KAM) LRT.lt portalui pateiktame atsakyme nurodyta, kad V. Ąžuolo išsakyta informacija apie Lenkijoje įsidarbinusius buvusius krašto apsaugos sistemos darbuotojus nėra teisinga. Be to, pasak KAM, jei žmogus norėtų atlikti tarnybą kitoje šalyje, tai apie tai jis turėtų pranešti Vidaus reikalų ministerijai (VRM). Tačiau tokių prašymų per pastaruosius metus nesulaukta.

„Žinių apie tai, kad iš krašto apsaugos sistemos išėję valstybės tarnautojai, darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, kariai, išleisti į atsargą, būtų įsidarbinę Lenkijoje, KAM neturi. Lietuvos Respublikos piliečiai gali atlikti tarnybą kitoje valstybėje, tačiau pastaraisiais metais prašymų atlikti tarnybą Lenkijoje gauta nebuvo“, – LRT.lt pateiktame atsakyme nurodė KAM Strateginės komunikacijos ir viešųjų ryšių departamento Visuomenės informavimo skyrius.

Ministerijos teigimu, paprastai per kalendorinius metus iš krašto apsaugos sistemos išleidžiama į atsargą iki 5 proc. profesinės karo tarnybos karių. Šiemet tokių buvo 4,6 proc., 2020 m. – 3,8 proc., 2019 m. – 4,2 proc. Didžioji dalis karių – iki 80 proc. – yra išleidžiami į atsargą jų pačių prašymu arba pasibaigus tarnybos sutarčiai.

„Likusieji išleidžiami dėl kitų priežasčių: sveikatos būklės, drausmės pažeidimų, suėjus nustatytam išleidimo į atsargą amžiui ir pan. Tačiau norime pabrėžti, kad per 2020–2021 m. profesinės karo tarnybos karių skaičius padidėjo daugiau nei 700 karių, o tai sudaro 6,7 proc. visų profesinės karo tarnybos karių skaičiaus“, – rašė KAM.

Komentuodama apie civilį personalą, ministerija nurodė, kad 2019–2020 m. vidutiniškai per metus išėjo 8,4 proc. civilių, 2021 m. – 8 proc. Didžioji dalis, iki 70 proc., išeina jų pačių prašymu. Likusieji – dėl, pavyzdžiui, sveikatos būklės, amžiaus ir pan. Tačiau ministerija pabrėžė, kad daugiau kaip 100 civilių darbuotojų prisijungė dirbti krašto apsaugos sistemoje.

Žinių apie tai, kad iš krašto apsaugos sistemos išėję valstybės tarnautojai, darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, kariai, išleisti į atsargą, būtų įsidarbinę Lenkijoje, KAM neturi.

Krašto apsaugos ministerija

Lietuvos kariai uždirba daugiau nei Lenkijos

KAM taip pat pateikė informaciją apie karininkų algų skirtumus Lietuvoje ir Lenkijoje. Pulkininkas Lietuvoje uždirba vidutiniškai apie 1990 eurų, Lenkijoje – apie 1680 eurų. Kapitono alga Lietuvoje siekia apie 1290 eurų, Lenkijoje – apie 1110 eurų. Leitenanto atlyginimas Lietuvoje yra maždaug 980 eurų, Lenkijoje – 925 eurų.

Lenkijos karininkų algų informaciją KAM nurodė remdamasi 2020 m. Lenkijos krašto apsaugos ministro įsakymu dėl karių bazinės algos dydžių.

Kalbėdama apie NATO standartus, ministerija teigė, kad nuo 2015 m. KAM išlaiko NATO nustatytas gynybos išlaidų proporcijas: personalo išlaikymo išlaidoms skirti ne daugiau kaip 50 proc. visų KAM asignavimų, o įsigijimams (įskaitant ginkluotės ir karinės technikos įsigijimus ir modernizavimą) – ne mažiau kaip 20 proc. visų KAM asignavimų.

„2020 m. asignavimai personalo išlaidoms sudarė 41 proc. nuo visų KAM asignavimų, 2021 m. tam numatoma skirti apie 49 proc. visų KAM asignavimų, o 2022 m. planuojama, kad nurodytam tikslui bus skiriama apie 47 proc. visų KAM asignavimų“, – nurodė ministerija.

Norėdamas dirbti kitoje šalyje, karys turėtų apie tai pranešti, tačiau Krašto apsaugos ministerija (KAM) teigia, kad tokių prašymų per pastaruosius metus nesulaukta. Be to, remiantis Lietuvos KAM ir Lenkijos krašto apsaugos ministro įsakymu, pastarosios šalies kariuomenėje tarnaujančiųjų algos yra mažesnės.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt