Lietuvoje

2021.12.01 12:38

LAT nagrinės Marcinkevičius skundą dėl 100 mln. eurų žalos

BNS2021.12.01 12:38

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) nagrinės vienos didžiausių šalies verslo grupių „Vilniaus prekyba“ smulkiojo akcininko Mindaugo Marcinkevičiaus skundą dėl maždaug 100 mln. eurų žalos už bandymus sustabdyti prekybos centrų „Akropolis“ pardavimą.

Žemesnės instancijos teismų sprendimais M. Marcinkevičius turi atlyginti tokią žalą „Vilniaus prekybai“.

LAT spalio 28 dieną priėmė nagrinėti M. Marcinkevičiaus skundą bei sustabdė Apeliacinio teismo ir Vilniaus apygardos teismų sprendimų vykdymą, kol byla bus išnagrinėta galutinai, BNS patvirtino LAT atstovė spaudai Rimantė Kraulišė.

Pasak jos, teisėjų kolegija kol kas nėra paskirta, nenumatyta ir bylos nagrinėjimo data. Anot R. Kraulišės, ji gali būti pradėta nagrinėti 2022-ųjų kovo pabaigoje arba balandį.

M. Marcinkevičius LAT prašo panaikinti Apeliacinio ir Vilniaus apygardos teismų sprendimus, pagal kuriuos jis turi sumokėti 81,25 mln. eurų žalos, 5 proc. palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas. Verslininkas taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl išaiškinimų.

Pasak M. Marcinkevičius teisininkų, „Akropolių“ perleidimas iš vienos „Vilniaus prekybos“ grupės įmonės kitai buvo vidinis sandoris – turtas buvo perleistas tiems patiems galutiniams naudos gavėjams, tad dėl to žala kilti negalėjo.

Apeliacinis teismas rugpjūčio 17 dieną paliko galioti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo balandžio 8 dienos sprendimą, kad M. Marcinkevičius neteisėtai prašė sustabdyti „Akropolių“ pardavimo sandorį, todėl turi atlyginti žalą. Byla nagrinėta uždaruose teismo posėdžiuose, todėl jos medžiaga neviešinama.

„Vilniaus prekyba“ 2016-ųjų gegužę už daugiau nei 400 mln. eurų iš Maltos „Relvit“ įsigijo „Akropolius“ bei kitą nekilnojamąjį turtą valdančias ar kontroliuojančias įmones „Akropolis group“, „Akropolis Real Estate“ ir „Nikola Mushanov projektas“. Įsigyti „Akropolių“ prekybos centrus „Vilniaus prekyba“ norėjo dar 2015 metais, tačiau M. Marcinkevičius teismuose bandė sustabdyti sandorį, aiškindamas, kad jam trūksta informacijos, kuri padėtų jam apsispręsti balsuojant.

Anot „Vilniaus prekybos“, dėl M. Marcinkevičiaus veiksmų sandoris buvo užvilkintas ilgiau kaip metus, per tą laiką „Akropolių“ rinkos vertė reikšmingai padidėjo, todėl „Vilniaus prekybai“ už juos teko sumokėti 81,2 mln. eurų didesnę kainą, nei buvo suderėta anksčiau.

M. Marcinkevičius teikė ir savo pasiūlymą įsigyti „Akropolius“, tačiau „Relvit“ akcininkai jam nepritarė.

LAT 2019-ųjų gruodį neskundžiama nutartimi konstatavo, kad M. Marcinkevičius neteisėtai ir nesąžiningai prašė sustabdyti „Akropolių“ pardavimo sandorį. LAT tuomet panaikino „Vilniaus prekybai“ nepalankius Vilniaus apygardos ir Apeliacinio teismų sprendimus ir įpareigojo pirmos instancijos teismą M. Marcinkevičiaus padarytos žalos klausimą nagrinėti iš naujo.

Daugiau kaip 10 proc. akcijų įvairiose „Vilniaus prekybos“ grupės įmonėse turintis M.Marcinkevičiaus kelerius metus konfliktuoja su pagrindiniu grupės akcininku Nerijumi Numa (buvęs Numavičius), verslininkai tiesiogiai ir netiesiogiai yra pateikę kelis ieškinius vienas kitam Lietuvos teismuose.

M. Marcinkevičius 2015-ųjų vasarą viešai pareiškė, kad jam pasitraukus iš „Akropolius“ valdančios įmonės vadovo pareigų, prasidėjo pokyčiai – pradėjo kurtis dešimtys holdingų, skirtų atriboti veikiančias bendroves nuo grupės akcininkų. M. Marcinkevičius tikino, kad „Vilniaus prekybos“ grupėje buvo taikoma „ypač agresyvi“ mokesčių planavimo sistema.

„Vilniaus prekyba“ kaltinimus mokesčių slėpimu neigia ir tvirtina, kad taip M. Marcinkevičius jam naudingomis sąlygomis siekia agresyviai pasitraukti iš grupės.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt