Lietuvoje

2021.12.04 07:00

Ukraina ir Baltarusija –„kultūriškai giminingos“? Su Rytais Lietuvą sieja ir keiksmažodžių fondas, ir šešėlinė ekonomika

Domantė Platūkytė, LRT.lt2021.12.04 07:00

Prezidento patarėjai ir verslo asociacijoms užsiminus apie darbuotojų iš „kultūriškai giminingų“ valstybių pritraukimą, specialistai įžvelgia latentinio rasizmo apraiškų ir abejoja tokios sąvokos tikslumu. Anot jų, tam tikrais aspektais iš tiesų turime panašumų su Ukraina ir Baltarusija, tačiau derėtų žvelgti plačiau ir kalbėti apie didesnį darbo rinkos atvėrimą užsieniečiams.

Po lapkričio viduryje vykusio prezidento Gitano Nausėdos susitikimo su verslo asociacijomis spaudos konferencijoje jo patarėja Irena Segalovičienė sakė, kad per susitikimą buvo aptartos darbuotojų stokos problemos, dėl jų siūloma svarstyti ir darbuotojų iš „kultūriškai giminingų“ trečiųjų šalių atvykimą, ir emigravusių gyventojų grįžimo skatinimą.

„Taip pat prezidentas išgirdo ir verslo asociacijų poziciją dėl tikrai realaus poreikio svarstyti apdairius trūkstamų darbuotojų atvykimo iš trečiųjų, kultūriškai giminingų šalių įstatymų pokyčius, kurie sudarytų sąlygas verslui turėti darbuotojų čia ir dabar“, – teigė I. Segalovičienė.

„Trumpuoju periodu, matyt, reikėtų spręsti imigracijos klausimus iš tų šalių, ko gero, kurios mums kultūriškai artimesnės. (...) Mes siūlytume bandyti plėsti imigraciją iš tų šalių, kurias mes pažįstame. Šiuo atveju kalbame apie Ukrainą, Baltarusiją“, – spaudos konferencijoje kalbėjo ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.

Įžvelgia latentinio rasizmo išraiškų

Nors kaimyninės šalys Ukraina ir Baltarusija žmonių mentaliteto prasme iš tikrųjų yra kultūriškai artimos, už tokio pasakymo slypi „lietuviškas latentinis rasizmas“, portalui LRT.lt sako Mykolo Romerio universiteto (MRU) politinės filosofijos profesorius Andrius Bielskis.

„Toks klausimo kėlimas ir migracijos pristatymas neskaniai skamba. Jei iš socialinio jautrumo, etikos perspektyvos žiūrint, už šio pasakymo slypi toks lietuviškas latentinis rasizmas. Nepuolu nieko kaltinti, bet jausena yra labai aiškiai išreikšta.

Nes potekstė kokia yra – neduok Dieve, atvažiuos kokie nors migrantai iš Sirijos, Irako ir kitų vietų, musulmonai iš mums kultūriškai, religiškai svetimų erdvių, potencialios problemos, potencialūs „teroristai“, – teigia A. Bielskis.

Toks klausimo kėlimas ir migracijos pristatymas neskaniai skamba.

A. Bielskis

Pasak jo, žiūrint istoriškai, Baltarusija, ir Ukraina yra buvusios LDK žemės, tad Lietuva ir šios šalys dalijasi bendra istorija, o žmonių mentalitetas ir kultūriniai įpročiai yra iš panašūs. MRU profesorius priduria, kad tikriausiai šie bendrumai padeda ir verslui, kadangi paprasta susikalbėti rusiškai.

„Migracija iš Baltarusijos ir Ukrainos šiandien yra suprantama, ji jau dabar vyksta. Taip, gyvenimo standartai aukštesni Lietuvoje, atlyginimai aukštesni, politinė sistema yra stabilesnė, Lietuva yra funkcionuojanti demokratinė valstybė. Šia prasme suprantama, kodėl ukrainiečiai ar juo labiau baltarusiai nori atvykti ir vyksta“, – komentuoja A. Bielskis.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinės antropologijos centro vadovas prof. Vytis Čiubrinskas LRT.lt taip pat teigia, kad toks giminystės formulavimas skamba keistai: „Giminystė krauju ir vedybomis gali būti grindžiama, jei žiūrėtume nuosekliai.

Kita vertus, yra kultūrinis fundamentalizmas, kuris pabrėžia giluminius arba prigimtinius kultūros dalykus – indoeuropietišką ar baltišką paveldą. Tada sakytume, kad pastaruoju atžvilgiu giminystė yra tik su latviais ir taškas.

Ta prieiga prie kultūrinės giminystės yra labai diskutuotina, nesakyčiau, kad ji yra taikli. O kiek joje yra užmačių turėti savo įtakos sferą, aplink save formuoti vos ne buvusią LDK satelitinę zoną, tai čia yra vos ne imperializmo atmaina“, – kalba V. Čiubrinskas.

Į migracijos krizę būtų galima atsakyti kitaip

Visgi, pažymi A. Bielskis, į situaciją derėtų žvelgti plačiau, o kalbėjimas apie kultūriškai artimas valstybes nėra etiškai jautrus ir už jo slypi latentinis rasizmas. Jo teigimu, vertinant „blaiviai ir be rasizmo elemento“, į migracijos krizę būtų galima atsakyti kitaip.

„Lietuvoje gimstamumas yra labai menkas, demografų svarstymas apie ateitį byloja, kad už 80 metų Lietuvoje gyvens virš milijono gyventojų. Kitaip tariant, Lietuva yra mažėjanti gyventojų prasme visuomenė ir šalis. Kita vertus, migracija objektyviai vyks ir jos tempai tik didės, be kita ko, klimato kaita vers žmones labai stipriai migruoti. Aišku, kad migruos iš pietinių valstybių.

Mes galime kaip civilizuota visuomenė iš esmės atverti šiek tiek labiau savo sienas žmonėms, kurie bėga nuo persekiojimo, skurdo, įsileisti juos ir integruoti – tai yra neišvengiamybė. Kuo anksčiau pradėsime apie tai kalbėti, tuo bus geriau visomis prasmėmis. 10 tūkst., 20 ar 30 tūkst. atvykusių migrantų, kurie šąla prie sienos, absoliučiai nieko nepakeis Lietuvoje, o tik potencialiai mus sustiprins“, – kalba A. Bielskis.

V. Čiubrinskas taip pat svarsto – kadangi iš Rytų valstybių jaučiamas interesas atvykti į Lietuvą, kodėl nesuteikus tokių sąlygų: „Aš iš viso galvočiau, kad turėtų būti palengvintas įvažiavimas į darbo rinką iš visų šalių – ne tik iš trečiųjų. Kas tik nori, tegu važiuoja, svarbu kad legaliai, nes situacija darbo rinkoje yra katastrofiška. (...) Emigracija ne ką sumažėjusi, grįžtamoji migracija yra nelabai džiuginanti – neišsiversime be darbo rankų“.

Siekiama pigesnės darbo jėgos

Sociologė, Vilniaus universiteto (VU) docentė, Europos vertybių tyrimo grupės narė dr. Rūta Žiliukaitė kritikuoja pačią kultūrinės giminystės sąvoką. Anot jos, atlikti vertybių tyrimai neleidžia kalbėti apie jokią Europos kultūrinę vertybę.

„Paklaustina, su kokiu konkrečiai interesu tai yra susiję. Nes šiaip galime žiūrėti istoriniu aspektu per bendrą istorijos prizmę, bet, kalbant apie vertybes ir žmonių socialines tapatybes, duomenys tikrai neišskiria dviejų šalių – Ukrainos ir Baltarusijos – kaip kultūriškai giminingų. Čia tikriausiai yra visai kitas interesas“, – LRT.lt sako R. Žiliukaitė.

Europos vertybių tyrimo grupės narės teigimu, šiuo atveju, kalbant apie kultūriškai giminingas valstybes, būtų siekiama pritraukti pigesnės darbo jėgos, kurios integracijos kaštai būtų mažesni.

„Iš esmės verslo asociacijos, kai kalba ir galvoja apie savo darbuotojus, kalba tik iš praktinės [pusės], čia nėra jokia kultūrinė giminystė. Čia yra labai praktiniai kalbos dalykai ir gyvenimo sąlygų dalykai. Lietuvos visuomenė pagal tam tikras vertybines nuostatas yra artima baltarusiams, ukrainiečiams, bet ne tik. Imdami įvairius pjūvius – ar šeimyninio gyvenimo ar darbo kultūros ir kitus, – galime sudėlioti, kad kažkur yra artimiau, kažkur tolimiau“, – aiškina sociologė.

Duomenys tikrai neišskiria dviejų šalių – Ukrainos ir Baltarusijos – kaip kultūriškai giminingų. Čia tikriausiai yra visai kitas interesas.

R. Žiliukaitė

R. Žiliukaitė taip pat priduria, kad pati valstybių „giminingumo“ sąvoka nėra tinkama, nes, kaip rodo analizės, net tarp Baltijos šalių nėra vienybės.

Žinoma, yra tam tikrų tendencijų, pavyzdžiui, galime skirti Rytų ir Vidurio Europą, kur yra tam tikra bendrystė socialiniais politiniais aspektais, tačiau yra skirtumų – vienos šalys yra pilietiškai pasyvesnės, kitos – aktyvesnės, teigia pašnekovė.

Stiprus tiltas su Rytų Europos gyvensena

V. Čiubrinskas aiškina, kad, kalbėdami apie kultūriškai artimas šalis, kultūrą galime vertinti dvejopai: „Kultūrą galima suprasti kaip giluminę, dažnai vadinamą prigimtine – tada ieškotume vienos giminystės linijos.

Jei kultūrą laikytume kaip tarpkultūrinį bendradarbiavimą šiuolaikinėje epochoje, dabartiniame pasaulyje, tai esame įžengę į Vakarus, reikėtų žiūrėti Vakarų kryptimi, nes mus sietų gyvenimo būdo, vertybiniai dalykai. (...) Be abejo, tai būtų sietina su vertybine skale, su tam tikromis moralinėmis vertybėmis – žmogaus teisių klausimai, krikščioniškos vertybės“, – LRT.lt pasakoja V. Čiubrinskas.

Pasak VDU profesoriaus, kalbėdami apie kultūrą, galėtume vertinti ir mus siejančią architektūrą, meną, bendrą istoriją, krikščioniškumą, kas yra reikšmingas Vakarų pagrindas. Kita vertus, akcentuoja Socialinės antropologijos centro vadovas, neužmirškime, kad esame ir Rytų Europa, todėl mus sieja stiprus tiltas su Rytų Europos gyvensena.

„Jos labai daug turime pažiūrėjus atgal į praeitį – ar į caro, ar sovietinę epochą. Iš ten ateina kasdienės kultūros dalykai, keiksmažodžių fondas ar blato liekanos ir vadinamoji šešėlinė, o iš tikrųjų korupcinė ekonomika. Tai taip pat yra ryšys su aplinkiniu Rytų Europos pasauliu“, – teigia V. Čiubrinskas.

Jis svarsto, kad jei kultūriškai giminingomis šalimis laikome Ukrainą ir Baltarusiją, neturėtume atmesti ir Rusijos, Lenkijos, Čekijos ar Slovakijos. Tačiau, pastebi V. Čiubrinskas, visų pirma turėtume stengtis prikviesti darbuotojus iš, pavyzdžiui, Kazachstano, kuriame yra daug lietuvių kilmės politinių kalinių ir tremtinių palikuonių.

Iš ten ateina kasdienės kultūros dalykai, keiksmažodžių fondas ar blato liekanos ir vadinamoji šešėlinė, o iš tikrųjų korupcinė ekonomika.

V. Čiubrinskas

„Jų yra tūkstančiai, iš ten vokiečių kilmės žmonės vyksta į Vokietiją, lenkų – į Lenkiją, bet į Lietuvą grįžimai taip pat vyksta. Kodėl neskirti prioriteto pirmiausiai lietuvių kilmės žmonių sugrąžinimui, palengvinant visas įmanomas sąlygas? (...) Reikėtų pirmiausiai į tai žiūrėti – iš Rusijos, Ukrainos, Kazachstano, Sibiro“, – mano Socialinės antropologijos centro vadovas.

V. Čiubrinskas taip pat pabrėžia – mūsų santykis su ES yra valstybinio bendradarbiavimo ašis, tačiau labai svarbūs geri kaimynystės santykiai, kurie turėtų būti prioritetas.

„Nors su Ukraina neturime sienos, nuo pat prezidento Valdo Adamkaus laikų Ukraina yra labai stiprus mūsų bendradarbiavimo partneris, palaikant jų žengimą link ES. Tai svarbu“, – tvirtina profesorius.

Anot jo, verslui tarpkultūrinė komunikacija yra labai svarbi – jos ašis yra išsilavinimas, anglų kalbos mokėjimas, kompiuterinis raštingumas bei verslo ir darbo etikos pagrindai: „Jei jie yra, o dažniausiai jie yra su vakarietiškais partneriais, labai lengva verslui judėti“.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt