Lietuvoje

2021.11.29 18:08

LVŽS pirmininko rinkimuose – nei intrigos, nei agitacijų: tarp mūsų nėra ideologinių ir strateginių ginčų

Benas Brunalas, Rugilė Augustaitytė, ELTA2021.11.29 18:08

Antradienį prasidės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininko rinkimai. Seimo opozicijoje esanti partija pirmininką galės išsirinkti iš dviejų kandidatų: dabartinio partijos lyderio Ramūno Karbauskio ir Seimo nario Giedriaus Surplio. Visgi didelės intrigos, panašu, šie rinkimai neįplieks. Konkurentai dėl partijos pirmininko posto dažniau kalba apie tarpusavio panašumus, o ne skirtumus. Dėl galimybės laimėti abejoja ir pats G. Surplys. Jis sako blaiviai vertinantis galimybę, kad „valstiečiai“ į pirmininkus nuspręstų iškelti „ramesnio būdo žemaitį“, nei kad yra R. Karbauskis.

„Būčiau patenkintas surinkęs 30 procentų balsų“, – teigė Eltai G. Surplys, neslėpdamas, kad partijos skyriai išklausyti jo, kaip kandidato, įžvalgų noro neišsakė.

Tuo metu daugiau nei dešimtmetį LVŽS vadovaujantis R. Karbauskis tvirtina, kad šiuo metu esminis tikslas yra išlaikyti „valstiečių“ partiją stipria. To, pasak jo, reikia, kad būtų galima ir toliau priešintis įvairaus pobūdžio liberalams visose gyvenimo srityse. R. Karbauskis nesutinka, kad jo pirmininkavimo metu skilusi „valstiečių“ frakcija ir iš partijos pasitraukę ilgamečiai nariai prieštarauja minėtam tikslui. Priešingai, R. Karbauskis tikina, kad tai, jog ekspremjeras apleido „valstiečių“ stovyklą, jau atsipirko. Ir ne tik vertybine prasme, tikina politikas. Jo teigimu, pasitraukus ekspremjerui, į „valstiečių“ gretas pasiprašė keli šimtai žmonių iš jau suirusios Tvarkos ir teisingumo partijos.

Agitacijų nebuvo, tačiau konkurencija yra

R. Karbauskis tvirtina, kad po skyrius nevažinėjo ne tik G. Surplys, bet ir jis pats. Ir ne tik dėl to, kad koronavirusas. Jei du kandidatus į pirmininko postą skiria tik amžius, organizuoti didelių diskusijų nėra pagrindo, mano R. Karbauskis. Nepaisant to, pažymi jis, konkurencija „valstiečių“ pirmininko rinkimuose yra.

„Mane puikiai pažįsta partijos nariai, manau, pakankamai gerai pažįsta ir Giedrių Surplį. Konkurencija yra. Visuotinius rinkimus darėme, kad būtų konkurencija, nes labai juokinga būtų buvę, jei būtų visuotinis balsavimas ir tik vienas kandidatas“, – sakė R. Karbauskis.

Tačiau konkurencija, apie kurią kalba „valstietis“, dar nereiškia, kad politikai iš tikrųjų, kaip įprasta tokiuose atvejuose, konkuravo. R. Karbauskio teigimu, nei jis, nei, jo žiniomis, G. Surplys agitacijos nevedė. Pasak jo, pirmininką rinksiantiems „valstiečiams“ ištransliuota vieninga žinutė – kad tarp kandidatų nėra jokio skirtumo.
„Aš neagitavau ir, kiek aš žinau, Giedrius to taip pat nedarė. Mes savo viešuose pareiškimuose pakartodavome tą patį – kad tarp mūsų nėra skirtumų“, – teigė „valstietis“.

Dar vienos kadencijos pirmininko poste sieksiantis politikas toliau tvirtino, kad jo konkurentas „valstiečių“ pirmininko rinkimuose nėra jam varžovas, ypač kai kalba pasisuka apie tai, kaip turėtų atrodyti partija ateityje.

„Tarp mūsų nėra ideologinių ginčų, nėra ginčo dėl strategijos, dėl to, ką turime daryti kiekvieną dieną, – tikrai jokio ginčo“, – teigė R. Karbauskis.

„Yra tik vienas skirtumas – tai mūsų amžius. Jis – jaunesnis, aš – vyresnis. O žiūrint iš kitų pozicijų – tai jis priklauso „šešėlinei“ Vyriausybei kaip užsienio reikalų ministras, aš kaip premjeras, jis dabar yra Seime, o manęs Seime dabar nėra. Visi tą mūsų partijoje žino ir atitinkamai jie apsispręs, kaip jiems atrodys teisinga“, – kokybinius savo skirtumus nuo G. Surplio vardino R. Karbauskis.

R. Karbauskis: „valstiečių“ misija – priešintis „liberalams“

Jei „valstiečiai“ patikėtų vairą dar 4 metams, R. Karbauskis neslėpė, kad viena pagrindinių jo, kaip pirmininko, užduočių būtų atlaikyti politinių oponentų Seime iniciatyvas. Tai, teigia R. Karbauskis, net savotiška „valstiečių“ misija.

„Tie treji metai, kurie dar laukia šios kadencijos, jie bus labai sunkūs būtent ta prasme, kad mes turėsime atstovėti visus trejus metus. Atakos bus, bus bandymai įteisinti vienos lyties šeimas, tai bus visą kadenciją, jei nesugrius ši koalicija. Tad mūsų misija yra tai sustabdyti“, – teigė politikas.

„Jeigu „valstiečių“ sąjunga pakeistų savo kryptį ir nebebūtų tokia stipri, kaip yra šiandien, Seime būtų priimti ir alkoholio prieinamumo apribojimų panaikinimo sprendimai, ir narkotikų įteisinimas (R. Karbauskis, komentuodamas lengvųjų narkotikų dekriminalizavimo klausimą, dažnai kalba apie narkotikų „įteisinimą“ – ELTA), ir LGBT interesams atstovaujantys įstatymai. Valstiečių ir žaliųjų sąjunga yra pagrindinė jėga, kuri atstovi visuomenės nuomonę, ir liberalai nesugeba pramušti šios sienos. Aš labai aiškiai suprantu, kad, jei valstiečiai silptų, tai liberalai įsigalėtų visose visuomenės gyvenimo srityse“, – teigė politikas.

Nesigaili dėl S. Skvernelio pasitraukimo: prie LVŽS prisijungti ketina keli šimtai „tvarkiečių“

Politikas nesutinka, kad „valstiečių“ frakcijos Seime skilimas ar tai, kad iš jos pasitraukė ekspremjeras Saulius Skvernelis, o partijos gretas apleido ilgametė LVŽS narė Rima Baškienė, rodo padarytas vadovavimo klaidas. R. Karbauskis įsitikinęs, – nepaisant visko, tai buvo vertybinis apsivalymas.

„Mes apsivalėme nuo žmonių, kuriems valdžia yra tikslas“, – sakė LVŽS pirmininkas.

„Saulius visada sakydavo: kaip gali valdžia būti ne tikslas. O mes sakydavome, kad, jei valdžia tampa tikslu, tai tokiu atveju galima viskas, nes tada kompromisai daromi su sąžine dėl valdžios. Bet jei tu turi įsitikinimus, tada tu kompromisų su savo sąžine nedarai. Jeigu tavimi pasitiki ir tavo pažiūrų reikia – tokiu atveju tave renka. O jei nereikia – nerenka. Tad kokia tragedija, kad nerenka? Jokia tragedija“, – svarstė R. Karbauskis.

Ir tai, kad iš „valstiečių“ pasitraukė 2020 m. Seimo rinkimų sąrašo lyderis, tikino R. Karbauskis, partijai jau atsiperka ne tik dėl didesnio „vertybinio grynumo“. Jo teigimu, ekspremjerui pranešus, kad palieka LVŽS frakciją, į „valstiečių“ partiją bematant ėmė plūsti žmonės iš jau suirusios Tvarkos ir teisingumo partijos.

„Pasakysiu vieną dalyką, kurio nežinojote. Mane tai labai nustebino... Gerąja prasme. Kai tai įvyko (S. Skvernelis pasitraukė iš LVŽS frakcijos – ELTA), pas mane atvyko grupė žmonių iš buvusios Tvarkos ir teisingumo partijos – tų, kurie nesijungė nė prie vienos partijos. Jie atvažiavo pas mane pasakydami: kadangi išėjo išdavikas, mes dabar norime kalbėti apie bendradarbiavimą, norime įsijungti į jūsų gretas. Kalbama apie kelių šimtų žmonių prisijungimą Vilniaus skyriuje. O tai mūsų skyrių labai sustiprintų. Tai jie niekaip nesvarstė tokio varianto tol, kol buvo Saulius mūsų frakcijoje, nes jis yra išdavęs ir Tvarkos ir teisingumo partiją. Man tai buvo nuostabu, kad po kelių dienų, kai tai įvyko, tie žmonės pasirodė“, – apibendrino R. Karbauskis.

G. Surplys: jei pasirinktų mane, partijos laikysena taptų ramesne

Nors karštų diskusijų tarp kandidatų į partijos pirmininkus nebuvo, savo kandidatūrą pateikęs „valstiečių“ atstovas, „šešėlinis“ užsienio reikalų ministras Giedrius Surplys neslepia, kad, konkuruojant su dar vienos partijos lyderio kadencijos siekiančiu R. Karbauskiu, jaučiama intriga.

„Intrigą tikrai jaučiu. Jeigu kandidatuoju ir jeigu jau apsisprendžiu, tai tikrai neatsikratau tos atsakomybės. Jeigu man būtų patikėtas partijos vairas, esu pateikęs skyriams, ką aš daryčiau kitaip“, – Eltai sakė G. Surplys.

Parlamentaro teigimu, jei vadovavimas partijai būtų perduotas į jo rankas, LVŽS laikysena ir sprendimai taptų ramesniais.

„Turbūt pagrindinis dalykas, kurį, manau, partijos nariai mato, tai, kad mano būdas yra ramesnis ir aš esu lėtesnis žemaitis už Ramūną Karbauskį. Jeigu jie pasirinktų mane, tai partijos laikysena, pareiškimai, jie būtų tokie ramesni, nes tokia yra mano natūra“, – kalbėjo G. Surplys bei pridūrė, kad pokyčiai būtų susiję ir su aktyvesniu skyrių įtraukimu į partinę veiklą.

„Mes turėtumėme daugiau galimybių žmonėms iš skyrių dalyvauti nacionalinėje politikoje. Nenoriu sakyti, kad komunikacijos dabar trūksta, bet stengčiausi sudaryti intensyvesnį ryšį tarp Seimo narių ir mūsų skyrių, mūsų merų. Išnaudotumėme atsivėrusias nuotolines galimybes“, – kalbėjo parlamentaras.

G. Surplys: suprantu, kad partijos nariams aš esu krikdemiškas katinas juodame maiše

Nors nuo kandidatų paskelbimo neįvyko nė vieno susitikimo su skyriaus vadovais, G. Surplio teigimu, buvo organizuojami pavieniai susitikimai su įvairių miestų atstovais. Vis dėlto parlamentaras neslepia, kad susitikimuose nebuvo karštai diskutuojama, todėl kandidatų politinę kampaniją G. Surplys apibūdintų kaip itin ramią.

„Politinė kampanija, kaip čia pasakyti, tokia rami. Turint omenyje, kad mūsų frakcija neseniai išgyveno skilimą, turbūt labiausiai ko reikėjo per tą kampaniją, tai ta ramybė“, – teigė G. Surplys.

„Susitikimai vyko tiesiog su kolegomis, su Seimo nariais, su kai kuriais kitų miestų skyrių žmonėmis, kurie nėra Seimo nariai, turėjome tokių pakankamai šiltų ir gilių diskusijų“, – pridūrė G. Surplys.

Anot jo, laikas po kandidatūros paskelbimo iki rinkimų labiau buvo skirtas rinkėjų apsisprendimui.

„Pusantro mėnesio buvo kiekvienam partijos nariui toks apsisprendimo laikas, pasvarstymo laikas, kokią jis mato partijos ateitį. Aš kviečiau skyrius pareikšti norą susitikti, jeigu būtų toks poreikis, bet gal dėl pandemijos, gal dėl kitų priežasčių skyriai noro nepareiškė“, – pridūrė G. Surplys.

Vis dėlto parlamentaras pripažįsta, kad rinkėjams jis nėra gerai atpažįstamas, todėl didelio palaikymo LVŽS pirmininko rinkimuose nesitiki. G. Surplys teigia, kad būtų patenkintas, jei surinktų bent 30 proc. rinkėjų balsų.

„Aš suprantu, kad partijos nariams esu krikdemiškas katinas juodame maiše, bet viską palieku savieigai. Suprantu blaiviai savo galimybes, tai būčiau patenkintas, surinkęs 30 procentų balsų, (...) tačiau esu pasiruošęs ir perimti pirmininko vairą, jeigu žmonės nuspręstų, kad taip turėtų būti“, – sakė parlamentaras bei pridūrė, kad, jo nuomone, šie rinkimai bus itin svarbūs.

„Norėčiau, kad šie rinkimai būtų visų arba didžiosios daugumos LVŽS narių pozicijos pareiškimas, kad jie pritaria dabartinei politikai arba norėtų kažko naujo. Jie galėtų ramiai pademonstruoti, kad dabar partija nėra tik Ramūno Karbauskio sugalvota ir mums visiems primesta, kad tai yra visos partijos pozicija. Aš manau, kad rinkimai bus labai svarbus momentas, kai aiškiai pasimatys tai, kad mūsų partija šiuo metu yra tokia ne dėl to, kad Ramūnas Karbauskis ją sugalvojo ir sukūrė, o tai yra bendruomeninis produktas“, – teigė G. Surplys.

LVŽS pirmininko rinkimai vyks nuo lapkričio 30 d. iki gruodžio 5 d. Pirmininką ketverių metų kadencijai tiesiogiai rinks visi LVŽS nariai, balsuodami elektroniniu būdu.

Po pirmininko rinkimų gruodžio mėnesį LVŽS rinksis į suvažiavimą, kuriame bus patvirtinta partijos vadovybė ir suformuotos Etikos ir procedūrų bei Finansų kontrolės komisijos.

R. Karbauskis LVŽS vadovauja jau daugiau nei dešimtmetį. Pastarąjį kartą R. Karbauskis partijos pirmininku buvo perrinktas 2019 metais.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt