Lietuvoje

2021.11.30 18:48

KT sprendimas dėl Tapino kreipimosi kelia ginčų tarp teisininkų: teismas palaimino valdžios savivalę?

Gytis Pankūnas, LRT.lt2021.11.30 18:48

Konstitucinio Teismo (KT) sprendimas atmesti skundą dėl galimybės apskųsti Seimo Etikos ir procedūrų komisijos (EPK) sprendimus stebina buvusį KT pirmininką Dainių Žalimą. Anot jo, susidaro įspūdis, kad teismas, neišnagrinėjęs šio klausimo, palaimino valdžios savivalę – EPK sprendimai negali būti skundžiami. Kiek nuosaikiau KT sprendimą įvertino profesorė Toma Birmontienė. Jos teigimu, skundimo teismui galimybės KT nepaneigė. Vis dėlto, teisininkės manymu, akivaizdu, kad siekiant aiškumo būtina koreguoti įstatymus.

KT praėjusią savaitę atsisakė priimti žurnalisto Andriaus Tapino skundą dėl to, kad jam nebuvo suteikta galimybė teisme ginčyti EPK sprendimo ginče su buvusiu premjeru Sauliumi Skverneliu. Skundą atmetęs KT atkreipė dėmesį, kad A. Tapinas savo teises gali ginti kitais būdais, tai yra kreiptis į teismą civiline tvarka gindamas asmens garbę ir orumą.

Ginčas kilo po to, kai EPK 2019 metų vasarą atsisakė pradėti tyrimą pagal A. Tapino skundą. Žurnalistas, „Laisvės TV“ kūrėjas reikalavo, kad tuometis ministras pirmininkas S. Skvernelis paneigtų savo žodžius apie jo veiksmus, organizuojant protesto akciją „Paskutinis skambutis“, vykusią 2018-ųjų gruodį, ir atsiprašytų.

A. Tapinas EPK apskundė S. Skvernelį dėl šių žodžių: „Dabar, kas vyks sekmadienį, nesuprantu, kodėl mitingas kažkoks ar ten akcija, bet organizuoja ne profsąjungos, organizuoja ponas Tapinas, kuris dabar tampa politiku, nebe žurnalistu. Profesinės sąjungos yra įtrauktos į politiką. Tiesiog, jeigu tokio chaoso tikslas yra pakeisti šalyje teisėtai išrinktą valdžią, tai tą tikslą reikėtų ir įvardyti.“

EPK atsisakė pradėti tyrimą pagal A. Tapino skundą ir rekomendavo žurnalistui kreiptis į teismą dėl garbės ir orumo gynimo arba į teisėsaugos institucijas dėl galimo šmeižto. A. Tapinas vėliau dėl minėto EPK sprendimo kreipėsi į teismus.

Vilniaus apygardos administracinis teismas iš pradžių įpareigojo EPK išnagrinėti A. Tapino skundą, bet vėliau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pakeitė sprendimą ir bylą nutraukė konstatavęs, kad ne administraciniai teismai turėtų spręsti šį ginčą.

A. Tapinas dėl šios situacijos kreipėsi į KT. Pareiškėjas prašė ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja Valstybės politikų elgesio kodekso atitinkami straipsniai tiek, kiek juose, anot pareiškėjo, nėra nustatyta galimybė kreiptis į teismą dėl EPK sprendimo. Jis nurodė, kad negalėjimas teismui apskųsti EPK sprendimo nepagrįstai riboja asmens teisę kreiptis į teismą, o komisijai sudaromos galimybės piktnaudžiauti savo teisėmis.

Vis dėlto KT atmetė jo skundą. Teismo nuomone, iš skundo neaišku, kodėl dėl politiko elgesio yra pažeistos asmens teisės, šios, KT manymu, gali būti apgintos pagal Civilinį kodeksą, tai yra teisme, ginant garbę ir orumą.

KT taip pat pažymėjo, kad EPK yra formuojama politiniu pagrindu, Seimo nariai turi laisvą mandatą, komisijai Seimo statute suteikta diskrecija spręsti, pradėti ar nepradėti tyrimą dėl politiko elgesio pagal asmens skundą.

KT sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

LRT.lt susisiekus su A. Tapinu, šis plačiau pakomentuoti KT sprendimą atsisakė.

Buvęs KT pirmininkas neslepia nuostabos

LRT.lt kalbintas buvęs KT pirmininkas, Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekanas profesorius D. Žalimas neslėpė, kad minėtas KT sprendimas jį labai nustebino.

„Mane nustebino paviršutiniškumas, formalus, biurokratinis kabinėjimasis prie prašymo detalių. Kad ir kaip būtų keista, atrodo, kad Konstitucinis Teismas neišmano konstitucionalizmo pagrindų“, – pirmą įspūdį po KT sprendimo apibūdino D. Žalimas.

Nagrinėdamas KT sprendimą jis tikino, jog susidaro įspūdis, kad teismas norėjo, jog pats pareiškėjas būtų surašęs visus argumentus, kuriuos esą turėjo pateikti KT.

D. Žalimas priminė, kad 2016 metais KT, išaiškindamas savo 2006-ųjų nutarimą, pareiškė, kad pagal Konstituciją pilietis turi teisę kreiptis į teismą dėl Seimo sprendimo atsisakyti tenkinti skundą dėl Seimo Peticijų komisijos sprendimo nepripažinti kreipimosi peticija ar peticijos nepriimti nagrinėti. Pasak teisininko, atsižvelgiant į tai, kad EPK, kaip ir Peticijų komisija, yra Seimo struktūrinis padalinys, galimybė ginčyti EPK sprendimą teisme turėtų būti apibrėžta.

„Peticijų komisija, kaip ir Seimo Etikos ir procedūrų komisija, yra lygiai taip pat Seimo struktūrinis padalinys, Seimo komisija, sudaroma politiniu pagrindu. Jeigu jau Peticijų komisijos, kaip politinės institucijos, sprendimai gali būti skundžiami teismui, tai visiškai logiškai pareiškėjas ir mėgino teismui įrodyti, kad nėra pagrindo šiuo atveju Etikos ir procedūrų komisijos traktuoti kitaip.

Šiaip jau šiuo atveju pareiškėjas irgi gina savo konstitucinę teisę, įskaitant teisę dalyvauti, valdant valstybę, įskaitant teisę kritikuoti institucijų, šiuo atveju – politikų, veiklą, įskaitant teisę apskųsti valstybės pareigūnų, Seimo komisijų sprendimus. Šito nematė KT? Bet tie dalykai turėtų būti matomi plika akimi“, – pažymėjo D. Žalimas.

Buvusį KT teisėją taip pat nustebino teismo siūlymas pareiškėjui savo teises ginti civiline tvarka dėl garbės ir orumo gynimo.

„Konstitucinis Teismas pradeda pamokslauti ir nurodinėti žmogui, kaip jis gali apginti savo teises. Siūloma kreiptis į teismą civiline tvarka, bet tai yra skirtinga atsakomybės rūšis. Jeigu pilietis nori būtent politinės politiko atsakomybės – atsakomybė už Politikų etikos kodekso pažeidimą yra politinė atsakomybė, – čia yra jo pasirinkimas ir negalima jo paneigti. O dabar, remiantis KT, politinė atsakomybė tampa neįmanoma, suteikiama galimybė Seimo Etikos ir procedūrų komisijai savivaliauti“, – dėstė pašnekovas.

„Reikėtų akcentuoti žmogaus galimybę apskųsti politiko elgesį kaip neetišką, juk tai yra demokratinės valdžios kontrolės forma. KT ją iš esmės paneigia, ji tampa beprasmiška, jei Seimo Etikos ir procedūrų komisija gali laisvai atsisakyti nagrinėti tokius skundus“, – pridūrė D. Žalimas.

Kad ir kaip būtų keista, atrodo, kad Konstitucinis Teismas neišmano konstitucionalizmo pagrindų.

D. Žalimas

Mano, kad teismas pamiršo konstitucionalizmo esmę

D. Žalimas, kalbėdamas apie asmens teisę teisme ginčyti institucijų sprendimus, ragino prisiminti ir kitą KT sprendimą. Šių metų lapkričio pradžioje KT nusprendė, kad tvarka, kai administraciniai teismai netiria Seimo kontrolieriaus sprendimų atsisakyti nagrinėti skundą, neprieštarauja Konstitucijai.

Teisininkas pažymėjo, kad įstatymuose yra įtvirtinta asmens teisė ginčyti institucijų sprendimus teisme, tačiau, pasak D. Žalimo, žvelgiant į KT poziciją, susidaro įspūdis, kad minėta teisė ne visada užtikrinama.

Anot jo, skaitant KT sprendimus, taip pat susidaro įspūdis, kad teismas pamiršta konstitucionalizmo esmę, tai yra valdžios galių ribojimą.

„Konstitucionalizmo esmė yra valdžios galių ribojimas, valdžios savivalę riboja Konstitucija. Čia KT palaimino valdžios savivalę, turiu omeny, kad palaimino Seimo Etikos ir procedūrų komisijos visišką nuožiūros laisvę ką nori priimti ir ką nori nepriimti. Ar tai suderinama su teisinės valstybės pagrindais?

Kai KT sako, kad Seimo narys, turėdamas laisvą mandatą, gali laisvai, savo nuožiūra spręsti, kuriuos skundus nagrinėti ir kurių nenagrinėti, prieštarauja net pats sau, nes kadaise KT išaiškino, kad laisvas Seimo nario mandatas negali būti naudojamas priešingai Konstitucijai ir įstatymams. Tad šiuo atveju tokio laisvo mandato samprata, pagal kurią galima savivaliauti, nenurodžius argumentų, nepriimti skundų, akivaizdžiai yra elgesys, besikertantis su Konstitucija, ir tai yra akivaizdi savivalė. KT palaimino tą savivalę.

Paradoksalu, bet KT gina ne konstitucionalizmą, o valdžią nuo piliečio arba valdžios galimybę savivaliauti“, – komentavo D. Žalimas.

Ragina atskirti teisinius ir politinius procesus

Mykolo Romerio universiteto profesorė, buvusi KT teisėja Toma Birmontienė, kalbėdama apie KT sprendimą atmesti skundą dėl EPK sprendimo apskundimo, teigė mananti, kad šis sprendimas negali būti lyginamas su KT išaiškinimu dėl Peticijų komisijos. Teisininkės manymu, KT sprendimu atmesti skundą nepaneigiamos asmens galimybės ginti savo teises teisme.

„Konstitucinis Teismas pažymi, kad EPK sprendimas nepradėti tirti asmens skundo neužkerta kelio asmeniui tiesiogiai kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Konstitucinio Teismo sprendime pažymima, kad komisija yra politiniu pagrindu formuojamas Seimo struktūrinis padalinys, jos atsisakymas pradėti tirti skundą nesukelia asmeniui neigiamų pasekmių, kreipiantis dėl pažeistų teisių į teismą“, – komentavo T. Birmontienė.

Ji tikino, kad asmens absoliuti teisė į ginčą dėl institucijų sprendimų teisme yra susijusi su tuo, jog asmeniui nėra trukdoma kreiptis į teismą.

„Absoliutumas reiškia, kad jeigu tavo teisė pažeista, jeigu tu manai, kad tavo teisė pažeista, tau turi būti netrukdoma kreiptis į teismą ir ginti savo teisių. Taigi šiuo atveju, kai kalbame apie šį sprendimą, kalbame apie kitą problemą. Skundo siekis kreiptis į komisiją, bet tuo pat metu žmogui niekas neriboja jo paties teisės kreiptis į teismą.

Niekas neriboja asmens teisės tiesiogiai kreiptis į teismą, ginti teisių, reikalauti moralinės ar kitokios žalos atlyginimo“, – aiškino buvusi KT teisėja.

T. Birmontienė, komentuodama KT sprendimą, ragino atskirti teisinį ir politinį procesus. Anot jos, EPK priima politinius sprendimus, tad šiame kontekste kalbėti apie teisinius ginčus nevertėtų. Be to, kaip kartojo T. Birmontienė, asmeniui išlieka teisė dėl politikų veiksmų ar žodžių kreiptis į teismą civiline tvarka.

„Turime atskirti tuos dalykas. Vienas dalykas, kai mes ginčijamės ir reikalaujame tam tikro politinio vertinimo, ir kitas dalykas, kai yra teisė į teismą. Tokia teisė nėra ribojama.

Tai yra politinis procesas. Yra rinkimai ir visa kita, tai (EPK, – LRT.lt) yra politikų institucija, kuri sprendžia politinius ginčus“, – kalbėjo teisininkė.

Sutaria, kad įstatymo pataisos duotų daugiau aiškumo

Vis dėlto T. Birmontienė pažymėjo, kad KT sprendimas nepriimti skundo dėl galimybių skųsti EPK sprendimus teismui verčia susimąstyti, ar nereikėtų priimti atitinkamų įstatymo pataisų, kuriomis būtų aiškiai nurodyta, kaip būtų galima ginčyti Seimo etikos sargų sprendimus.

Buvusios KT teisėjos manymu, parlamente galėtų atsirasti institucija, kuriai būtų galima skųsti EPK sprendimus.

„Pažymėtina, kad KT sprendimas neužkerta kelio KT ateityje spręsti dėl įstatymo leidėjo diskrecijos įstatymu nustatyti EPK įgaliojimus, jos priimamų sprendimų teisinę prigimtį, apskundimo tvarką. Galbūt Seime galėtų būti formuojama tokių EPK sprendimų apeliacijos sistema?

Vienas dalykas, kai mes ginčijamės ir reikalaujame tam tikro politinio vertinimo, ir kitas dalykas, kai yra teisė į teismą. Tokia teisė nėra ribojama.

T. Birmontienė

Kodėl Seime nėra papildomos institucijos, į kurią žmogus galėtų kreiptis ir skųsti Seimo Etikos ir procedūrų komisijos sprendimus?“ – kalbėjo T. Birmontienė.

Apie įstatymo pataisų reikalingumą užsiminė ir buvęs KT pirmininkas D. Žalimas.

„Manau, kad Seimas galėtų būti išmintingesnis už KT ir tiesiog papildyti įstatymą labai aiškiai nurodydamas, kad Seimo Etikos ir procedūrų komisijos sprendimai gali būti skundžiami, kad jie turi būti motyvuoti“, – pažymėjo teisininkas.

D. Žalimo manymu, parlamentas taip pat galėtų nustatyti tvarką, numatančią Seimo kontrolieriaus sprendimų apskundimo galimybę ir aplinkybes.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt