Lietuvoje

2021.12.07 05:30

Švietimo užkulisiai: korepetitorių paklausa auga lyg ant mielių, o privati legendinio mokytojo pamoka gali atsieiti ir 50 eurų

Aida Murauskaitė, LRT.lt2021.12.07 05:30

Korepetitorių paslaugos visuomet buvo paklausios, tačiau jų paklausą itin išaugino dėl pandemijos įvestas nuotolinis mokymas. Šitaip tikina ir mokinių tėvai, ir papildomomis pamokomis besiverčiantys pedagogai. Kaip pasakojo korepetitoriai, jų paslaugų kaina dažnu atveju priklauso nuo patirties.

Patys brangiausi yra tie mokytojai, kurių mokiniai skina pergales ne tik šalies olimpiadose, bet ir tarptautiniu mastu. Vieno tokio pedagogo, į kurį ne vieną dešimtmetį tiesiasi ypač motyvuotų mokinių rankos, pamoka atsieina 50 eurų.

LRT.lt kalbinta vilnietės abiturientės mama guodėsi, kiek daug kainuoja korepetitoriai. Už atžalos matematikos pamoką ji moka 40 eurų. Chemijos korepetitoriui moteris atseikėja 25 eurus per savaitę. O lietuvių kalbos, pasirodo, mokytis pigiausia – 15 eurų.

Anot švietimo bendruomenės, korepetitorių paklausa itin išaugo pastaruoju metu, kai išryškėjo dėl nuotolinio mokymosi atsivėrusios spragos. Tačiau jų poreikis visuomet buvo justi. Kartais, patvirtina ir korepetitoriai, tas poreikis grįstas psichologinės ramybės siekiu, o ne išties prastomis mokinio žiniomis.

Įžvelgia ir spragų, ir pranašumų

Kad korepetitorių paklausą padidino dėl pandemijos įvestas nuotolinis mokymas, pabrėžė ir Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė Karolina Pralgauskytė.

„Didžioji dalis mokinių susidūrė su iššūkiais ir jiems prireikė individualaus mokymo. Viena iš priemonių tai gauti ir buvo darbas su korepetitoriais. Tokios pamokos padėjo geriau perprasti mokomąją medžiagą, nurodytas temas“, – kalbėjo LMS prezidentė.

Anot K. Pralgauskytės, regionuose į korepetitorius kreipiamasi dažniau.

„Mokymo kokybė mokyklose moksleiviams ne visada yra tinkama, nepateisina jų lūkesčių. Matome, kad kreipiamasi pagalbos į papildomus mokytojus“, – sakė mokinių atstovė.

K. Pralgauskytė pabrėžė, kad tyrimai rodo, jog geriau brandos egzaminus išlaikę abiturientai mokėsi papildomai, o tai, anot jos, atskleidžia ugdymo sistemos spragas.

Man, kaip mokytojui, kaip mokyklos vadovui, atrodo taip: jei tai padeda vaikui iš tiesų, tuomet džiugu. Ir kaip tėvą mane džiugintų, jei vaikas jaučia progresą.

V. Raišys

„Jei mokykloje neužtenka laiko perprasti medžiagą, negaunama individualios pagalbos, konsultacijų, tai yra ydinga. Žinoma, galima žvelgti ir iš kitos pusės. Galbūt dalies mokinių lūkesčiai yra didesni, tad jiems korepetitorius yra ta pagalba, kuri padeda siekti aukštesnių tikslų. Bet jei mokinys pas korepetitorių eina, nes jam nepakanka mokytojo dėmesio mokykloje arba ten nekokybiškai išdėstoma ugdymo medžiaga, manau, kad tai yra problema“, – kalbėjo K. Pralgauskytė.

Iš mokinių ji girdi, kad išlaidos papildomam mokymuisi vis labiau slegia tėvų pečius.

„Tai žinodami bandome kaip organizacija ieškoti sprendimo būdų, bendradarbiaujame su keliomis mokyklomis, teikiančiomis papildomas pamokas. Generuojame moksleiviams nuolaidų kodus, nes matome, kad ne visi turi galimybių sumokėti gana dideles sumas. Bet tenka pripažinti, kad su tuo labiau susiduria regionuose gyvenantys moksleiviai“, – kalbėjo K. Pralgauskytė.

Jos duomenimis, sumos už dvi akademines valandas (1,5 astronominės valandos) svyruoja nuo 20 iki 30 eurų.

LMS prezidentė mano, kad korepetitorių rinka artimiausiais metais dar suaktyvės. Priežastis – privalomas valstybinis brandos egzaminas stojant ne tik į valstybės finansuojamas, bet ir į nefinansuojamas vietas aukštosiose mokyklose.

„Manau, spragų bus daug ir jas mokiniai norės užkamšyti. Galbūt rinkos pokytis nebus labai didelis, bet kad rinka keisis, akivaizdu“, – sakė K. Pralgauskytė.

Pateikia buvusių mokinių rekomendacijas

Pasidairius skelbimų portaluose matyti, kad privačios pamokos kaina šalyje svyruoja nuo 8 iki 25 eurų. Dažnas korepetitorius skelbime išsamiai save apibūdina, pateikia buvusių mokinių rekomendacijas. Tiesa, yra išimčių, kai mokestis už valandą siekia apie pusšimtį eurų.

Antai keletas skelbimų. Tarkime, Kaune penktokai–dvyliktokai individualiai gali mokytis matematikos nuo 11 eurų (už 45 min. pamoką) iki 15 eurų, jei valanda – astronominė. Šio skelbimo autorius siūlo parengti mokinį egzaminams nuo elementarių matematikos ABC iki sudėtingiausių uždavinių. „Pavyksta padėti net, atrodytų, beviltiškose situacijose“, – tikina mokytojas.

Yra ir tikrų matematikos profesionalų, kurių pamokos kaina gali kilti iki 50 eurų. Tai būtų individuali pamoka mokytojo, kurio mokiniai laimėjo nacionalines ir tarptautines olimpiadas.

Š. Vaitkus

Dar vienas skelbimas – matematikos mokytojas, korepetitoriavimu besiverčiantis šešerius metus, buvęs olimpiadininkas, pats iš valstybinio matematikos egzamino pelnęs šimtuką, 60 minučių individualią pamoką veda už 24 eurus.

Vilnietis fizikos mokytojas, dabar studijuojantis Vilniaus universitete, sako padedantis vaikams geriau suprasti mokykloje mokomą fiziką, pasiruošti kontroliniams darbams, VBE, PUPP, brandos egzaminams, stojimui į geriausias Lietuvos mokyklas. Jis fizikos moko 9–12 klasių mokinius, o 3–12 klasių mokinius – dar ir matematikos.

Panevėžietė mokytoja matematikos moko įvairiaklasius vaikus, padeda pasirengti egzaminams. Ji pati bendrojo ugdymo mokyklą baigė aukso medaliu. Pamokos kaina – 8 eurai už valandą.

Biologijos mokytojas rengia mokinius egzaminui, taip pat padeda pasiruošti stoti į gimnazijas, olimpiadoms. Šio pedagogo koziris – jo parengti mokiniai per egzaminą pelno per 90 balų. Akademinė šio mokytojo valanda atsieina 8–10 eurų.

Lietuvių kalbos mokytojas, rašytojas, vertėjas, literatūros kritikas ir muzikantas moko gramatikos, teksto suvokimo ir teksto kūrimo meno. Pamokas jis veda gyvai. 60 minučių trukmės konsultacijos kaina – 25 eurai.

Korepetitoriauti paskatino nepažįstamųjų žinutės

Matematikas Šarūnas Vaitkus į korepetitorių pasaulį sugrįžo po pusantrų metų pertraukos.

„Labiausiai grįžti paskatino tai, kad reguliariai pradėjau gauti žinučių iš nepažįstamųjų su klausimu, ar galėčiau juos mokyti“, – paaiškino matematikos mokytojas Š. Vaitkus.

Tai ir lėmė galutinį pedagogo sprendimą – jis nutarė dalį laiko skirti būtent privačioms konsultacijoms, pamokoms.

„Tenka pabendrauti su mokinių tėveliais, kolegomis, pačiais mokiniais. Justi, kad yra didelių nuostolių dėl pandemijos, mokiniai prarado metus kokybiško mokymosi. Didelei daliai jų tai padarė blogą įtaką.

Manau, kad poreikis užkamšyti spragas po karantino ir paskatino tiek mokinius, tiek jų tėvus ieškoti papildomų pamokų, mokytojų“, – kalbėjo Š. Vaitkus.

Jis neabejoja, kad matematikos korepetitorių paklausa netrukus dar ūgtelės ir dėl 2024-aisiais besikeičiančių stojimo į aukštąsias mokyklas reikalavimų.

„Mokiniai turbūt negali jaustis visiškai saugūs žinodami, kas nutiko užpraėjusiais metais“, – turėdamas galvoje prastus tų metų valstybinio matematikos egzamino rezultatus, sakė pedagogas.

Daugiausia tarp Š. Vaitkaus mokinių – tie, kurie yra motyvuoti, turintys ambicijų stoti ten, kur sunku patekti, tad jų tikslas – kuo geresni matematikos rezultatai.

„O antroji dalis – tėvų paskatinti mokiniai, kurie ne visada savo noru ateina į pamokas“, – šypsojosi mokytojas.

Š. Vaitkus nedaugžodžiavo – jam įdomiau dirbti su pirmaisiais, motyvuotais.

„Kai vaikai ateina ne savo noru, tarytum per prievartą, jie lyg užsiblokuoja, ne taip įsitraukia. Kita vertus, malonu stebėti jų progresą, kai matai, kad po vienos, dviejų, trijų pamokų tie mokiniai pasikeičia, suspindi jų akys, kad pagaliau suprato“, – aiškino pedagogas.

Prieš vėl imdamasis privačių pamokų jis pasidomėjo, kokios kainos šioje rinkoje. Pasak Š. Vaitkaus, mažiausia kaina – pirmakursių, antrakursių studentų, jie mokinius moko už 8 eurus.

„Bet yra ir tikrų matematikos profesionalų, kurių pamokos kaina gali kilti iki 50 eurų. Tai būtų individuali pamoka mokytojo, kurio mokiniai laimėjo nacionalines ir tarptautines olimpiadas“, – paaiškino Š. Vaitkus, turėdamas galvoje konkretų mokytoją, apie kurį visoje šalyje sklando legendos.

Š. Vaitkaus įkainis – 30 eurų už individualią valandos trukmės pamoką.

Į nemokamas konsultacijas vaikai neskuba

Panevėžio Juozo Miltinio gimnazijos direktorius Vytautas Raišys tikras, kad neretam mokiniui, kuris naudojasi korepetitorių paslaugomis, jų išties nereikia.

„Čia yra keli dalykai. Pirma, kai išties reikalingas korepetitorius norint užkamšyti žinių spragas. Antra, psichologinis dalykas: kiekvienas svajoja apie nemokamą mokslą aukštojoje mokykloje, tad einama pas korepetitorius dėl šventos ramybės.

Nors aš manau, kad gal ir nebūtinos tos pamokos“, – sakė direktorius.

Anot jo, paklausios ne tik matematikos, bet ir gimtosios, užsienio kalbų privačios pamokos.

Gimnazijos direktorius sakė, kad korepetitorių ieško ir tų mokyklų, kurios vadinamos stipriomis, ir tų, kurios vadinamos silpnomis, mokiniai.

„Man, kaip mokytojui, kaip mokyklos vadovui, atrodo taip: jei tai padeda vaikui iš tiesų, tuomet džiugu. Ir kaip tėvą mane džiugintų, jei vaikas jaučia progresą“, – sakė V. Raišys.

Tačiau, neslėpė direktorius, vienas dalykas jį stulbina. Kiekvieną ketvirtadienį J. Miltinio gimnazijoje vyksta konsultacijos, į kurias gali ateiti visi mokiniai ir aiškintis nesuprastas temas, tai, ko nepavyko atlikti ruošiant namų darbus, lopyti įvairias spragas.

„Tačiau kažkodėl mokiniai maksimaliai tuo nepasinaudoja, o ieškosi korepetitorių“, – stebėjosi direktorius.

Pasak V. Raišio, gal manoma, kad tai, kas nemokama, bus prastesnės kokybės.

Taip pat jį stebina atvejai, kai papildomi mokytojai samdomi pirmokams ar kitiems pradinukams.

Idealus variantas – be korepetitorių

Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos (LMVA) prezidentas, KTU Inžinerijos licėjaus direktorius Dainius Žvirdauskas sakė, kad dažniausiai korepetitoriai atlieka žinių sistemintojų vaidmenį.

„Kuo daugiau vaikas turi spragų, tuo korepetitoriaus vaidmuo aktualesnis. Pliusas tas, kad jis gali dirbti su mažu mokinių skaičiumi arba išvis su vienu“, – sakė D. Žvirdauskas.

Jis pats dar 2005 metais atliko korepetitorių paslaugų tyrimą. Tuomet paklausiausios buvo privačios matematikos, lietuvių kalbos ir literatūros, anglų kalbos, istorijos pamokos. Pavymui ėjo gamtos mokslų pamokos.

„Gal dabar padėtis pasikeitusi. Kadangi Lietuva ne vienus metus propaguoja STEM ugdymą, gal padėtis jau kitokia? Kaip Inžinerijos licėjaus direktorius turiu svajonę, kad gal į ketvirtą vietą iššovė fizika? Bet abejoju“, – kalbėjo D. Žvirdauskas.

Jis mano, kad dabar turėtų būti menkiau paklausios anglų kalbos pamokos, nes per tą laiką smarkiai išaugo mokinių anglų kalbos žinios.

D. Žvirdauskas prisiminė seną diskusiją Seime, per kurią kalbėta, kad viena iš priežasčių, kodėl užpernai buvo prasti matematikos egzamino rezultatai, galbūt buvo tai, kad korepetitorių rinka nespėjo prisitaikyti prie nuotolinio ugdymo iššūkių arba prisitaikė per vėlai.

Anot D. Žvirdausko, galbūt taip nutiko todėl, kad neretai korepetitoriai yra bendrojo ugdymo mokyklose dirbantys mokytojai, o tai reiškia, kad vien mokyklos mokytoju dirbti nuotoliniu būdu kainavo daugiau pastangų ir laiko.

KTU Inžinerijos licėjaus vadovas mano, kad idealiu atveju švietimo įstaigos turėtų organizuoti veiklą taip, kad vaikams nereikėtų korepetitoriaus.

„Vienas iš pavyzdžių, apie kurį kalbame pandemijos akivaizdoje, – galbūt mokinių skaičiaus klasėse mažinimas. Man patiko ir vienos nevalstybinės mokyklos modelis: jei mokinys nepasiekė tam tikro lygio, eina į vasaros mokyklėlę ir bando užkamšyti spragas. Tėvai už tai turi mokėti papildomai. Valstybinėse mokyklose tokiu atveju skiriami vasaros darbai“, – kalbėjo D. Žvirdauskas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt