Lietuvoje

2021.12.02 05:30

Iš pirmų lūpų: kas Lietuvos gyventojus paskatino skiepytis ir kaip jie vertina galimybių pasą

Modesta Gaučaitė-Znutienė, LRT.lt2021.12.02 05:30

Naujausia gyventojų apklausa parodė, kad dauguma žmonių galimybių pasą vertina kaip pasiteisinusią priemonę. Vis dėlto tik maža dalis apklaustųjų nurodė, kad būtent galimybių pasas motyvavo skiepytis.

Galimybių paso atsiradimą inicijavusios Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vadovė Aušrinė Armonaitė portalui LRT.lt sakė besidžiaugianti, kad daugiau nei pusė apklaustųjų nurodė, kad pasiskiepijo norėdami apsisaugoti. Ji taip pat sakė, kad net jei galimybių pasas pasiskiepyti paskatino vos kelis procentus gyventojų, ir toks rezultatas yra geras.

Kitokios nuomonės laikosi buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Jis portalui LRT.lt teigė, kad galimybių pasas padarė daugiau žalos, nei davė naudos, nes tik supriešino visuomenę.

Rinkos tyrimų bendrovė „Norstat LT“ šių metų lapkričio 3–24 dienomis LRT užsakymu atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą. Tyrimo metu buvo apklausta 1 000 Lietuvos gyventojų, vyresnių nei 18 metų. Respondentų klausta, kaip jie vertina galimybių pasą ir kas labiausiai paskatino juos pasiskiepyti nuo COVID-19.

Apklaustų respondentų pasiskirstymas yra proporcingas Lietuvos gyventojų pasiskirstymui pagal lytį, amžių, gyvenamąją vietą. Proporcijos apskaičiuotos remiantis Lietuvos statistikos departamento pateikiamais duomenimis. Iš 1 000 respondentų 772 buvo apklausti telefoninės apklausos būdu, 228 – internetu.

Portalas LRT.lt primena, kad rugsėjį buvo sugriežtintos sąlygos dėl galimybių paso taikymo. Jis tapo privalomas lankantis dalyje būtinųjų prekių parduotuvių, visose nebūtinųjų prekių parduotuvėse, maitinimo įstaigose, grožio salonuose ir t. t.

Nuo rugsėjo 13-osios vietose, kur reikalauta galimybių paso, nebuvo būtinybės dėvėti apsauginę kaukę. Vis dėlto nuo spalio privalomas kaukių dėvėjimas grąžintas į visas uždaras viešąsias erdves.

Besibaigiant gruodžiui bus paankstintas amžius, nuo kada reikalaujama galimybių paso. Kol kas jo prašoma 16 metų ir vyresnių, bet nuo gruodžio 28-osios jį privalės turėti ir pramogauti norintys 12-mečiai.

Apklausos rezultatai rodo, kad dauguma gyventojų galimybių pasą laiko pasiteisinusia priemone. Vis dėlto tik 6 proc. apklaustųjų nurodė, kad pasiskiepyti juos paskatino būtent ši pandemijos valdymo priemonė.

Geriausiai vertina senjorai

Kaip parodė apklausos rezultatai, dauguma jos dalyvių galimybių pasą laiko pasiteisinusia priemone. Teigiamai galimybių paso taikymą įvertino 53 proc. apklaustųjų, 37 proc. nurodė manantys, kad ši priemonė nepasiteisino, o 11 proc. apklausos dalyvių sakė dėl galimybių paso neturintys nuomonės.

Daugiausia teigiamai galimybių pasą vertinančių apklaustųjų yra tarp vyriausių apklausos dalyvių – 66 proc. apklaustųjų, priklausančių amžiaus grupei nuo 75 iki 105 metų, atsakė manantys, kad galimybių pasas pasiteisino.

Didžiausias neigiamai galimybių pasą vertinančių žmonių skaičius nustatytas 35–44 metų amžiaus grupėje. 44 proc. šiai amžiaus grupei priklausančių asmenų teigė manantys, kad galimybių pasas nepasiteisino. Tiesa, toks pats skaičius šiai amžiaus grupei priklausančių žmonių galimybių pasą vertino teigiamai.

Žvelgiant į jaunesnių amžiaus grupių rezultatus matyti, kad nors jaunimas linkęs galimybių pasą vertinti labiau teigiamai, nemaža dalis dėl tokios priemonės neturi nuomonės. Pavyzdžiui, 18–25 metų amžiaus grupėje 49 proc. apklaustųjų nurodė manantys, kad galimybių pasas yra pasiteisinusi priemonė, 38 proc. šios grupės atstovų atsakė, kad ši priemonė nepasiteisino.

Likę 13 proc. šios amžiaus grupės atstovų nurodė, kad nuomonės apie galimybių pasą neturi. Tai yra didžiausias neturinčių nuomonės apklaustųjų procentas (tiek pat neturinčių nuomonės yra 75–105 metų amžiaus grupėje).

Didžiausias teigiamai galimybių pasą vertinančių žmonių skaičius užfiksuotas Vilniaus mieste – čia galimybių pasą pasiteisinusia priemone laiko 60 proc. apklaustųjų. Nežymiai šiuo atžvilgiu nusileidžia Kaunas, kur galimybių pasą teigiamai įvertino 59 proc. apklausos dalyvių.

Daugiausia neigiamai galimybių pasą vertinančių žmonių yra Šiaulių mieste. Kaip parodė apklausa, šiame mieste galimybių pasą nepasiteinusia priemone laiko 49 proc. apklaustųjų. Antroje vietoje pagal neigiamą galimybių paso vertinimą – žmonės, kurie nurodė, kad gyvena kaimiškosiose vietovėse. Galimybių pasą neigiamai vertino 43 proc. šiai grupei priklausančių asmenų.

Galimybių pasas skiepytis paskatino nedaugelį

Apklausos dalyvių taip pat klausta, kas juos paskatino skiepytis nuo COVID-19. Daugiausia apklaustųjų – 56 proc. – nurodė, kad pasiskiepijo, nes nori apsisaugoti nuo koronaviruso ar sunkios ligos formos.

Gerokai mažiau apklaustųjų nurodė pasiskiepiję dėl galimybių paso – tokį atsakymą pasirinko 6 proc. žmonių. Toks pats skaičius apklausos dalyvių nurodė pasiskiepiję dėl tikimybės netekti darbo. Iš viso 3 proc. apklaustųjų nurodė, kad skiepytis nuvyko dėl artimųjų spaudimo.

Vos 1 proc. apklaustųjų teigė, kad skiepytis įtikino gydytojas. Dėl kitų, neįvardytų, priežasčių pasiskiepiję nurodė 9 proc. apklausos dalyvių. 19 proc. apklaustųjų teigė, kad nėra pasiskiepiję.

Žvelgiant į pavienes amžiaus grupes matyti, kad noras apsisaugoti nuo koronaviruso ar sunkios jo formos skiepytis paskatino 83 proc. amžiaus grupei nuo 75 iki 105 metų priklausančių žmonių. Šioje amžiaus grupėje esantys žmonės nenurodė, kad skiepui ryžosi dėl galimybių paso ar tikimybės netekti darbo.

Iš apklausos rezultatų matyti, kad kuo jaunesnė amžiaus grupė, tuo mažiau žmonių pasiskiepijo dėl noro apsisaugoti nuo koronaviruso ar sunkios jo formos. Pavyzdžiui, 63 proc. žmonių, priklausančių 65–74 metų amžiaus grupei, nurodė pasiskiepiję dėl šios priežasties. Dar mažesnis skaičius pasiskiepijusiųjų dėl noro apsisaugoti yra 55–65 metų amžiaus grupėje – dėl to pasiskiepijo 59 proc. šiai amžiaus grupei priklausančių asmenų.

Mažiausias pasiskiepijusių dėl noro apsisaugoti žmonių skaičius yra trijose amžiaus grupėse: 18–24, 25–34 ir 35–44 metų. Visose šiose amžiaus grupėse dėl noro apsisaugoti nuo koronaviruso ar sunkios jo formos pasiskiepijo 46 proc. apklaustųjų.

Apklausa taip pat parodė, kad grupėje nuo 35 iki 44 metų yra daugiausia nepasiskiepijusių asmenų. Iš viso 28 proc. žmonių, priklausančių šiai amžiaus grupei, nurodė nesiskiepiję.

Tiesa, jaunesnėms amžiaus grupėms priklausantys asmenys dažniau nurodė pasiskiepiję dėl galimybių paso. Amžiaus grupėje nuo 18 iki 24 metų dėl šios priežasties pasiskiepijo 13 proc. apklaustųjų, o amžiaus grupėje nuo 25 iki 34 metų – 14 proc. Apklausos dalyviai, priklausantys 25–34 ir 35–44 metų amžiaus grupėms, nenurodė, kad juos skiepytis įtikino gydytojai.

Daugiausia pasiskiepijusių dėl noro apsisaugoti nuo koronaviruso ar sunkios jo formos apklausos dalyvių buvo iš Vilniaus miesto – 66 proc. Dėl šios priežasties pasiskiepijo ir 57 proc. apklaustųjų iš Kauno. Dėl apsisaugojimo pasiskiepijo ir toks pat skaičius apklausos dalyvių, nurodžiusių, kad gyvena kaimiškosiose vietovėse.

Didžiausias pasiskiepijusiųjų dėl galimybių paso procentas – 12 proc. – fiksuotas Klaipėdos mieste. Po 10 proc. apklaustųjų iš Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio nurodė, kad pasiskiepijo dėl tikimybės netekti darbo.

Didžiausias nesiskiepijusiųjų skaičius, kaip parodė apklausa, užfiksuotas Šiaulių mieste – 28 proc. apklausos dalyvių, esančių iš šio miesto, nurodė, kad nepasiskiepijo.

Gal pasakysiu nepopuliariai, bet galimybių paso tikslas nebuvo būti populiariam.

A. Armonaitė

Ministrė: ir 6 proc. yra gerai

Galimybių pasą dar pavasarį inicijavo Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Jai vadovaujanti A. Armonaitė, paklausta apie apklausos rezultatus, portalui LRT.lt sakė, kad pagrindinis galimybių paso taikymo tikslas – kad būtų galima vykdyti ekonominę veiklą.

Jeigu 6 proc. žmonių galimybių paso naudojimas paskatino skiepytis, tai irgi yra gerai.

A. Armonaitė

„Tos ekonominės veiklos iš tikrųjų veikia. Taip pat galimybių pasas buvo ir yra reikalingas, kad kontroliuotume srautus ir skatintume žmones skiepytis. Manau, galimybių paso tikslas ir veikimas pasiteisino. Džiaugiuosi, kad 53 proc. žmonių taip mano. Kai kurios kitos apklausos rodo panašų rezultatų.

Gal pasakysiu nepopuliariai, bet galimybių paso tikslas nebuvo būti populiariam. Jo tikslas buvo valdyti pandemiją ir užtikrinti, kad žmonių gyvenimas būtų normaliose vėžėse, kad galėtų veikti kavinės, kino teatrai, sporto klubai ir panašiai“, – komentavo ministrė.

Kad pasiskiepyti paskatino galimybių pasas, nurodė 6 proc. apklaustųjų. A. Armonaitė sakė besidžiaugianti, kad dauguma žmonių supranta skiepų svarbą, o kalbėdama apie tuos 6 proc., kurie pasiskiepijo dėl galimybių paso, teigė, kad ir toks rodiklis tenkina.

„Jeigu 6 proc. žmonių galimybių paso naudojimas paskatino skiepytis, tai irgi yra gerai. Pakartosiu, kad galimybių pasas skirtas virusui kontroliuoti ir kad galėtume laikyti atidarytas ekonomines veiklas, kad žmonės galėtų naudotis mėgstamomis paslaugomis, eiti į darbą.

Taip pat – kaip skiepijimo paskata. Žinome, kad rugpjūčio mėnesį paskelbus, jog rugsėjį galimybių pasas bus naudojamas plačiau, 25 tūkst. žmonių nusprendė skiepytis. Tai irgi yra gerai, tie 6 proc. irgi džiugina“, – portalui LRT.lt teigė ekonomikos ir inovacijų ministrė.

A. Veryga: blogai, kai žmonės skiepijasi pikti

Buvęs sveikatos apsaugos ministras A. Veryga komentuodamas apklausos duomenis sakė, kad jie parodė, jog galimybių pasas netapo efektyvia priemone raginant skiepytis.

„Ši priemonė, jeigu ir suveikė, tai pirmiausia suveikė tai amžiaus grupei, kuriai rizika santykinai yra mažesnė, ir sukėlė didelį nepageidaujamą poveikį, kurio niekas nenorėjo arba sąmoningai nesiekė, tai yra sukėlė tam tikrą pasipriešinimą, supykdė visuomenę, nuteikė ją priešiškai ir gal net sukėlė tam tikrų abejonių dėl vakcinacijos“, – teigė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas.

Anot jo, anksčiau atliktų apklausų rezultatai rodė, kad apie 70 proc. gyventojų skiepytis planuoja, dar apie 10 proc. gyventojų, kaip sakė A. Veryga, nurodė esantys kategoriškai prieš skiepus. Vadinasi, apie 20 proc. gyventojų dėl vakcinacijos nebuvo apsisprendę.

„Jei 6 proc. pasiskiepijo dėl galimybių paso, tai iš tų dvejojančiųjų dar didesnė dalis liko neskiepyti ir šiuo metu, ko gero, yra labai priešiškai nusiteikę, klausosi tos neracionalios informacijos. Iš tų skaičių atrodo, kad žalos buvo daugiau nei naudos“, – galimybių paso taikymą komentavo A. Veryga.

Kai ne visi šeimos gydytojai turi vakcinų, kaip jie gali paskatinti? Kaip gali paraginti?

A. Veryga

Netenkinantis jam atrodo ir 56 proc. žmonių, nurodžiusių, kad pasiskiepijo dėl noro apsisaugoti, rodiklis. Pasak buvusio ministro, žvelgiant idealistiškai, skaičius turėtų būti daug didesnis.

„Bet gyvenimas nėra idealus, nėra visi žmonės medikai. Sveikatos raštingumas ne tik Lietuvoje nėra toks, kokio norėtume. Blogai, jei žmonės apsisprendžia pykdami. Emocinis užtaisas pradeda trukdyti, kai reikia žmones dar kartą pasikviesti [skiepytis].

Taip dabar yra su revakcinacija. Jau ne kartą girdėjau žmones sakant, kad „du kartus pasiskiepijau, o trečio tikrai neisiu“. Svarbu, koks yra motyvas [skiepytis]. Jei geranoriškas, tai yra daug šansų, kad žmogus tai darys ir toliau. Bet jei tai yra spaudimo būdu pasiekta priemonė, tai žmogų tik iki tam tikro lygio gali spausti, paskui jis pradeda priešintis“, – aiškino parlamentaras.

Paklaustas apie tai, kad tik dalis apklaustųjų nurodė, jog pasiskiepyti įtikino medikai, A. Veryga teigė, kad kartais gydytojai neturi vakcinų, tad ir negali raginti gyventojų skiepytis.

„Yra žmonių, kurie ateina ne dėl skiepo, bet dėl sveikatos problemų ar vaistų išsirašyti. Tačiau kai ne visi šeimos gydytojai turi vakcinų, kaip jie gali paskatinti? Kaip gali paraginti? Pirmiausia jie turi turėti vakcinų, bet aiškaus atsakymo, kodėl jie jų neturi, aš negavau“, – portalui LRT.lt teigė buvęs ministras A. Veryga.

Konkurencija – nelygiavertė

Kaip parodė apklausos rezultatai, tik 1 proc. apklaustųjų pasiskiepyti nuo COVID-19 įtikino gydytojai. Sveikatos apsaugos ministerija numatė priedus medikams už gyventojų skatinimą skiepytis – už kiekvieną pasiskiepijusį pacientą gydytojams mokami priedai.

Vis dėlto Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė portalui LRT.lt kalbėjo, kad medikai pralaimi dezinformacijos kovą, nes pacientai ateina prisiklausę melo apie vakcinas ir jų poveikį tiek iš politikų, tiek iš kai kurių visuomenės veikėjų. Tad įrankių, kaip įtikinti skiepytis, medikai praktiškai neturi.

Nemanau, kad medikams, kurie užsiima įkalbinėjimu, gali pavykti visuomenės likusią dalį [įkalbėti]. Konkurencija yra nelygiavertė.

A. Gerliakienė

„Niekaip nesuprantu tokio klausimo pozicionavimo, kai lygiagrečiai asmenims, kurie kelia sumaištį, kelia abejonių visuomenėje ir skleidžia melagienas, be jokių apribojimų suteikiama galimybė tai daryti. <...> Kai propaganda prieš skiepus užsiima net kai kurie medikai ir visiškai nereaguoja atsakingos institucijos, tai yra nesuprantama“, – teigė A. Gerliakienė.

Anot jos, melagienos apie skiepus yra nukreiptos į žmones, kurie nesugeba atsirinkti patikimos informacijos, į jų emocijas, o vakcinacija pristatoma kaip atliekama per prievartą. Tuomet pacientai, atėję pas gydytojus, kartoja tas pačias antivakserių dažnai vartojamas frazes, esą vakcinos eksperimentinės, nesaugios, sukeliančios skaudžių komplikacijų ar net mirtį.

Tam tikros politikų grupės šią propagandą ciniškai naudoja asmeniniams interesams.

A. Gerliakienė

„Sukyla emocijos ir tuomet racionalus mąstymas, gebėjimas ramiai priimti informaciją yra paralyžiuojamas.

Nemanau, kad medikams, kurie užsiima įkalbinėjimu, gali pavykti visuomenės likusią dalį [įkalbėti]. Konkurencija yra nelygiavertė“, – kalbėjo LMS valdybos pirmininkė.

Pasak jos, atsakingos institucijos turėtų aiškiai pasakyti, kad grupė asmenų, prisidengdami rūpinimusi valstybe, skleidžia aiškią dezinformaciją ir trukdo medikams dirbti, siekti bendrų vakcinavimo tikslų.

„Dabar ypač paaštrėjo aiškinimas, kad vakcinos sukelia mirtį, kviečiama dalytis patirtimi, pranešti, jei kas nors artimoje aplinkoje numirė. Iš tikrųjų tai yra labai ciniška dezinformacija, kelianti didelę sumaištį.

Medikai yra bejėgiai. Kai praėjusios kadencijos Seimo salėje buvo suteiktos galimybės antivakseriams kalbėti prieš skiepus, dar ir dabar tam tikri Seimo nariai tuo užsiima... <...> Tam tikros politikų grupės šią propagandą ciniškai naudoja asmeniniams interesams. <...> Reakcija [į tai] turėtų būti kitokia“, – kalbėjo pašnekovė.

Paklausta, ar kitos priemonės, tokios kaip galimybių pasas, mokami testai darbuotojams, skatina gyventojus aktyviau skiepytis, A. Gerliakienė kalbėjo, kad kai kuriuos gyventojus tai iš tikrųjų skatina.

„Tam tikrą dalį paragina. Matome, kai [duomenis] pristato sveikatos apsaugos ministras, maždaug 2 tūkst. žmonių pasiskiepija kasdien. Gal tai ir nėra patys blogiausi rezultatai, po truputį artėjame link geidžiamo visuomenės imunizavimo“, – komentavo A. Gerliakienė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt