Lietuvoje

2021.12.01 18:38

Švietimo viceministras: matematikos egzamino išlaikymo riba pas mus vos 15 proc. taškų, ateityje reikia orientuotis į 50 proc.

Aida Murauskaitė, LRT.lt2021.12.01 18:38

Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas tikras, kad suplanuotos permainos, pagal kurias nuo 2024 metų stojant į aukštąsias mokyklas bus privalu būti išlaikiusiam tris valstybinius egzaminus, iš kurių vienas – matematika, neapkarpys pirmakursių skaičiaus po trejų metų. Anot jo, suveiks psichologinis aspektas, kuris nuo to apsaugos.  

Kaip numatyta, nuo 2024 metų visi stojantieji į universitetus tris valstybinius egzaminus, tarp jų – ir matematiką, turės būti išlaikę taip, kad jų vidurkis būtų bent 36 balai iš 100, o stojantieji į kolegijas turės pasiekti minimalią egzamino išlaikymo ribą (surinkti bent 16 balų iš 100).

Svarstant Mokslo ir studijų įstatymo pataisas, Seime buvo kryžiuojamos ietys. Opozicija kritikavo, kad privalomas matematikos egzaminas sumažins studijų prieinamumą daliai jaunuolių.

G. Jakštas nelinkęs su tokiu priekaištu sutikti. Anot jo, griežtesnis slenkstis pretenduojantiems į mokamas vietas aukštosiose mokyklose taps paskata į matematiką žvelgti rimčiau ir į egzaminą eiti pasirengus jam, o ne va bank.

– Baiminamasi, kad privalomas valstybinis matematikos egzaminas sumažins studijų prieinamumą. Kaip manote, ar po šio pokyčio nepajusime pirmakursių skaičiaus susitraukimo?LRT.lt paklausė G. Jakšto.

– Manau, kad nepajusime. Pirmiausia todėl, kad bus daugiau laikančiųjų šį egzaminą ir jį geriau laikančiųjų, mat jaunuoliai, žinodami, kad tai privaloma, jam geriau pasirengs.

Manau, kad daugelį žmonių galima suskirstyti į kelias kategorijas. Yra maksimalistai, kurie, nesvarbu, kokie reikalavimai, siekia maksimumo. Yra tokių, kurie laikosi vidurkio, taikosi į 70-80 proc. Bet yra dalis ir tokių, kurie plaukia ties minimumu. Kuo žemesnis, tas minimumas, tuo jie siekia ir pasiekia žemesnio lygio. Manau, kad pastaroji grupė asmenų, žinodama, kad matematikos nereikia, jos ir nesimoko. O dabar, manau, pasikeis daugelio jų mąstymas.

O ir žiūrėdami į šių metų skaičius, kiek buvo abiturientų, kurie išlaikė matematikos egzaminą, matome, kad tokių buvo apie 12,5 tūkst. O į universitetus ir kolegijas įstojo apie 11,5 tūkst. šių metų abiturientų. Taigi įstojusiųjų yra tūkstančiu mažiau nei išlaikiusiųjų matematikos egzaminą. Vadinasi, potencialo yra pakankamai.

Žinoma, yra tokių, kurie stoja nepasiekę minimalių reikalavimų. Bet tokių nėra labai daug. Juolab visi universitetai laikėsi minimalių valstybės reikalavimų priimdami pirmakursius į valstybės nefinansuojamas vietas. Tarp kolegijų buvo nemažai tokių, kurios nesilaikė minimalių reikalavimų priimdamos į valstybės nefinansuojamas vietas. Tad padėtis keisis tik toms institucijoms, kurios nesilaikė minimalių valstybės reikalavimų.

Kolegijose šią stojančiųjų grupę daugiausia sudaro anksčiau mokyklą baigusieji. Jie svarsto, kad gal nesieksiu minimalių reikalavimų, gal neverta, paskui sugalvoja, kad verta, tuomet nepasiruošę studijuoti nueina, susimoka už studijas, o paskui matome, kad daugiau nei pusė jų iškrenta.

Manau, kad pasikeitus reikalavimams sumažės šis efektas – iškrentančiųjų dalis.

Matome, kad iš tų, kurie yra išlaikę matematiką, per studijas nubyra apie ketvirtadalį, o iš tų, kurie išlaikė, – apie pusę. Nepriklausomai nuo to, ar tai socialiniai, ar humanitariniai, ar fiziniai mokslai, vyrauja tokios tendencijos.

Tad manau, kad stojančiųjų potencialo nesumažės, juolab turime trejus metus.

– Ką iki to laiko ketinate nuveikti, kad tikrai nesumažėtų?

– Investuojame į bendrąjį ugdymą. Šiemet dešimtoje klasėje pridėta viena papildoma matematikos pamoka. Taip pat peržiūrimas matematikos ugdymo turinys. Tad nemanau, kad susitrauks žmonių, galinčių studijuoti aukštosiose mokyklose, skaičius dėl naujų reikalavimų. Tik, manau, ta populiacija bus kokybiškesnė.

– Šiemet iš išlaikiusiųjų matematikos egzaminą 36 balus ir daugiau surinko apie 6 tūkst. jaunuolių. Kaip nurodoma, nuo 2024 metų stojantieji į universitetus tris privalomus egzaminus egzaminus turės būti išlaikę taip, kad jų vidurkis būtų bent 36 balai iš 100, o stojantieji į kolegijas turės pasiekti minimalią egzamino išlaikymo ribą (surinkti bent 16 balų iš 100).

– Jei būtų reikalavimas, kad kiekvieną egzaminą išlaikytų bent 36 balais, tai išties būtų labai didelis reikalavimas. Nes, kaip ir sakote, nedaug asmenų matematiką išlaiko 36 ir daugiau balų. Bet kai imame visų trijų egzaminų išlaikymo vidurkį, matome, kad kiti egzaminai, tarkime, anglų kalba, vidurkį pakelia.

– Vienas iš kritikų argumentų, kad per trumpas laikas susiimti ir geriau pradėti mokytis. Ką jiems atsakytumėte?

– Yra ko norėtųsi idealesnėje sistemoje. Jei žiūrėtume į kitų šalių pavyzdžius, ES ar Amerikos, išlaikymo riba paprastai yra 50 proc. taškų. Priklausomai nuo šalių, būna ir 55 ar 60 proc. Jei tiek taškų surenkama, laikoma, kad egzaminas išlaikytas. Pas mus yra 15 proc., jei imtume matematiką. Tai yra 9 taškai iš 60 galimų. Dalis užduoties yra testas, kur atsakymą galima ir atspėti. Yra dar ir lengųjų uždavinių. Yra dalis ir sunkesnių.

Jei dabar būtų reikalavimas pereiti prie 50 proc., būtų šokas. Bet pasiruošti egzaminui taip, kad surinktum tuos 9 taškus, yra, sakykime, minimalaus matematinio raštingumo klausimas. Tai ne reformos klausimas, tai klausimas, ar abiturientas prisėdo ir įdėjo nors kiek pastangų pasiruošti, ar nesiruošė, nelankė pamokų ir į egzaminą nuėjo va bank. Nuėjus va bank, gali ir nepasisekti. Bet jei buvo nors kiek pastangų įdėta, akivaizdu, kad išlaikymo riba yra tokia minimali, kad įmanoma išlaikyti.

Bet norėtųsi, kad ateityje būtų peržiūrimos ir išlaikymo ribos, kad orientumėmės į kitas šalis, kad išlaikymo riba būtų apie 50 procentų.

Manau, tai yra priežastis ir pasekmė. Ar iš tikrųjų dėl to, kad prastesni rezultatai mokyklose, reikia mažiau reikalauti? Ar kad mažiau reikalaujama, yra prastesni rezultatai? Manau, tai yra susiekiantys indai: kuo mažiau reikalaujame, tuo mažesni pasiekimai.

– Dar tik svarstant įstatymo pakeitimus ir apie matematikos slenkstį Seime, Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas sakė nemanantis, kad matematika išskirtinai prastai dėstoma mūsų mokyklose. O kaip manote jūs?

– Kalbame, kad rezultatai blogi, bet išties jie yra vidutiniški. Pagal PISA tyrimo rezultatus, esame arti EBPO šalių vidurkio, TIMSS tyrimų rezutatai rodo, kad esame netgi aukščiau nei vidurkis. TIMSS matuoja, kaip išmokstamas mokyklinio ugdymo turinys, kuris yra visiems vienodas.

Tiesa, yra niunsų. Mūsų šalyje į mokyklas pradedama eiti nuo septynerių metų, kitose šalyse – nuo šešerių ar net penkerių, o matuojami penkiolikmečių pasiekimai, tad gali būti, kad daug dalykų pas mus dar nepaliečiama iki šio amžiaus.

Nemanyčiau, kad turime išskirtinai blogą matematikos dalyko turinio pateikimą. Manau, kad situacija nėra tokia bloga, kaip ją norima pateikti. Tačiau mokymo turinį reikia atnaujinti. Ir, aišku, reikia nuolat kelti mokytojų kompetencijas. Turime galvoti ir apie naują mokytojų kartą, juolab reikės daug naujų matematikos mokytojų, nes jų amžius yra didesnis, lyginant su kitų mokytojų.

– ŠMSM skelbė, kad šiemet į matematikos pedagogikos studijų programą įstojo vos devyni žmonės.

– Skaičius pamatome tų, kurie įstojo į matematikos pedagogines studijas. Bet didžioji dalis dalykininkų, ypač tiksliųjų mokslų, pastaraisiais metais yra parengiami gretutinėse ir profesinėse studijose. Bet šių skaičių iškart nepamatome. Jie yra prasti, bet ne tokie, kokius matome iškart po bendrojo priėmimo.

Neturime pasirinkę, kuris būdas rengti mokytojus yra geresnis. Ir nė vieno dabar negalime atsisakyti, antraip dar labiau sumažėtų šių studentų skaičius.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt