Lietuvoje

2021.11.27 19:50

Interpeliacijų istorija – gausi pralaimėjimų: jei scenarijus kartosis, Dulkys gali būti ramus

Modesta Gaučaitė-Znutienė, LRT.lt2021.11.27 19:50

Ilgą laiką sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį kritikavusi Seimo opozicija ėmėsi veiksmų – sukirto rankomis dėl ministro interpeliacijos, jau surinko ir tam reikalingus parašus. Visgi A. Dulkys toli gražu nėra pirmasis ministras, virš kurio pakibo interpeliacijos šešėlis. Tiesa, jei istorija kartosis, dabartinis sveikatos apsaugos ministras turėtų būti ramus.

Kaip suskaičiavo LRT.lt, vien per pastaruosius 10 metų buvo surengtos arba grasinta surengti daugiau nei 15 interpeliacijų. Tačiau nė viena jų nesibaigė ministro pašalinimu iš pareigų.

Portalo LRT.lt kalbinti ilgamečiai parlamentarai teigė, kad ministro išvertimas iš pareigų ir nėra vienintelis interpeliacijos tikslas. Anot jų, interpeliacija yra įrankis, padedantis iš kurios nors srities ministro gauti reikalingus atsakymus, kurių nepavyksta gauti, pavyzdžiui, Seime rengiamos Vyriausybės valandos metu.

Visgi politologas teigė, kad interpeliacija yra beprasmis įrankis, nes nė viena valdančioji dauguma neleis iš posto išversti jų ministro, o ir užduodami klausimai bei gaunami atsakymai labiau pradeda priminti trolinimą.

Sąraše – ne tik A. Dulkys

Anksčiau šią savaitę Seimo opozicija pranešė ėmusis rengti A. Dulkiui interpeliaciją. Didžiausios opozicinės „valstiečių“ frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė antradienį žurnalistams sakė, kad surinkti 43 parašai ir registruotas interpeliacijos tekstas.

„Tai yra politinis įrankis mums, kaip Seimo nariams, kad į tuos klausimus, kuriuos mes bandome įvairiomis formomis užduoti, <...> būtų atsakyta, nes, iš tikrųjų, jokio realaus atsako iš ministro mes negirdime“, – žurnalistams aiškino Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovė.

Visgi jis nėra vienintelis dabartinės Vyriausybės ministras, kuriam grasinta interpeliacija. Dar vasarą „valstiečiai“ kalbėjo ir apie poreikį rengti interpeliaciją aplinkos ministrui Simonui Gentvilui.

Tuomet LVŽS atstovė Ligita Girskienė teigė, kad nors parašai interpeliacijai nebuvo pradėti rinkti, jos tekstas buvo aptartas su opozicinėmis frakcijomis ir bus pateiktas derinti.

„Apsispręsime jei ne šią, tai kitą savaitę ir dar pavasario sesijoje, galbūt net prašysime pratęsti šitą sesiją, teiksime šitą interpeliaciją“, – birželio viduryje žurnalistams teigė L. Girskienė. Tiesa, nei pavasario, nei, kol kas, rudens sesijoje S. Gentvilo interpeliacija darbotvarkėje neatsidūrė.

Be to, buvo prabilta ir apie interpeliaciją premjerei Ingridai Šimonytei. Rugsėjį LVŽS atstovai pareiškė jai ultimatumą ir teigė, kad jei per tris savaites nebus įvykdytos partijos iškeltos sąlygos, premjerei bus inicijuojama interpeliacija.

„Ką aš galiu pasakyti: ponų valia. Jeigu mato pagrindą, tikrai gali tai daryti, niekas už rankos nelaiko“, – tuomet apie grasinimus interpeliacija sakė premjerė.

Tiesa, tris savaitės praėjo, bet interpeliacijos premjerei procedūra nebuvo pradėta.

Ilgas interpeliacijų sąrašas

Kaip suskaičiavo LRT.lt, interpeliacijų netrūko ir praėjusiose kadencijose. Pavyzdžiui, valdžioje būnant Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS), tuometė opozicija inicijavo interpeliacijas penkiems ministrams – Aurelijui Verygai, Kęstučiui Navickui, kuris I. Šimonytės Vyriausybėje eina žemės ūkio ministro pareigas, Jurgitai Petrauskienei, Broniui Markauskui bei Jaroslavui Narkevič.

Interpeliacijos pirštu mojuota ir Eimučiui Misiūnui bei Ritai Tamašunienei, tačiau tai ir teliko grasinimais. Įdomu tai, kad vienai ministrių – Lianai Ruokytei-Jonsson – grasino pats premjeras.

2018-ųjų gruodžio pradžioje tuometis premjeras Saulius Skvernelis atleido tris ministrus, o tarp jų – ir L. Ruokytę-Jonsson. Su tuomete prezidente Dalia Grybauskaite susitikusi kultūros ministrė paprašė leisti jai pabaigti vieną iš pradėtų darbų, o tada, praėjus dviem savaitėms, ji pasitrauktų iš pareigų. Prezidentė su tuo sutiko, tačiau toks scenarijus netenkino ministro pirmininko.

„Nežinau, gali būti interpeliacija“, – tuomet, pareiškęs, kad nemato prasmės L. Ruokytei-Jonsson dirbti ilgiau, sakė S. Skvernelis. Visgi interpeliacija neįvyko ir kultūros ministrė išdirbo tiek, kiek sutarė su prezidente.

Dar anksčiau interpeliacijos rengtos ir Algirdo Butkevičiaus vadovaujamos Vyriausybės ministrams. Atsakyti į interpeliacijų klausimus turėjo Kęstutis Trečiokas, Juozas Olekas. Ji kelta ir Virginijai Baltraitienei. Interpeliacijomis grasinta ir Šarūnui Biručiui, Algimantai Pabedinskienei, Rimantei Šalaševičiūtei.

Interpeliacijų netrūko ir ankstesnėse Vyriausybės kadencijose. Pavyzdžiui, 2008-2012 metų kadencijos metu norėta interpeliaciją surengti aplinkos ministrui Gediminui Kazlauskui, švietimo ministrui Gintarui Steponavičiui, energetikos ministrui Arvydui Sekmokui ir t.t.

Šiuo atveju, kai yra interpeliacija, viskas nesibaigia vien tik atsakymais, nesibaigia tik diskusija. Yra balsavimas dėl to, ar tenkina ministro atsakymai į klausimus.

R. Baškienė

Kaip veikia interpeliacija?

Ilgametė parlamentarė, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovė Rima Baškienė portalui LRT.lt komentavo, kad interpeliacija yra ją inicijuojančių Seimo narių galimybė, kad būtų pateikti išsamūs atsakymai į klausimus.

„Skiriamas pakankamai ilgas laikas atsakyti į klausimus. Pagal Seimo statuto nustatytas normas, gavęs tekstą, o tekstą ministras gauna iš anksto, jis turi 15 dienų pasiruošti tinkamai atsakyti į kiekvieną klausimą“, – kalbėjo Seimo narė.

Kai ministras paruošia savo atsakymus, Seimo pirmininkui tenka pareiga surengti plenarinį posėdį, kuriame ministras žodžiu atsakys į jam pateiktus klausimus. Posėdyje gali būti užduodami ir papildomi klausimai, vyksta diskusijos.

„Manau, ne tik dėl asmens, bet ir dėl temos tos srities, kurioje ministras dirba. Vertinant visumą – tai yra naudinga sužinoti plačiau, galbūt kažkas mano, kad yra problema viename ar kitame ministro veiksme. Ministras išsamiai atsako. Oponentai, aišku, pasakytų, kad tam yra Vyriausybės valandos, bet Vyriausybės valandos metu klausėjas turi tik minutę laiko užduoti klausimą ministrui, o ministras turi tik dvi minutes, kad atsakytų. Reiškia, nėra išsamaus, plataus tos srities analizavimo“, – aiškino R. Baškienė.

Gauti ministro atsakymus į Seimo narių klausimus galima ir kitu būdu – kaip dėstė R. Baškienė, grupės Seimo narių prašymu ministras pakviečiamas į Vyriausybės pusvalandį. Bet ir ten laiko, kaip sakė parlamentarė, mažoka – vos 30 minučių.

„Šiuo atveju, kai yra interpeliacija, viskas nesibaigia vien tik atsakymais, nesibaigia tik diskusija. Yra balsavimas dėl to, ar tenkina ministro atsakymai į klausimus.

Tai yra atviras balsavimas, kuris parodo, ar ministras turi savo valdančiosios daugumos palaikymą, ar ne. Jeigu valdančioji dauguma yra susitelkusi, vieninga, užtenka daugiau nei pusės dalyvaujančių posėdyje, balsavusių, kad ministro atsakymai tenkina. Tuomet interpeliacija tuo ir baigiasi“, – kalbėjo R. Baškienė.

Jeigu ministras jaučia, kad yra valdančiosios daugumos pasitikėjimas, jis yra stiprus žinojime, kad išliks ir po interpeliacijos.

R. Baškienė

Jeigu visgi Seimas nubalsuoja, kad ministro atsakymai netenkino, pasak Seimo narės, užsiveda kitos procedūros, sudaroma komisija, rengiamas slaptas balsavimas ir t.t.

Tiesa, ji pastebėjo, kad būta atvejų, kuomet ministras, pajautęs spaudimą, pajautęs, kad jam per sunku ar kad tiesiog nebejaučia premjero palaikymo, pats pasitraukdavo iš pareigų, net ir neįvykus interpeliacijai.

„Jeigu ministras jaučia, kad yra valdančiosios daugumos pasitikėjimas, jis yra stiprus žinojime, kad išliks ir po interpeliacijos.

Ministrai, kurie buvo interpeliuojami, ne kartą sakė, kad atsakinėjimas į klausimus, stovėjimas tribūnoje sudaro galimybę iš naujo įvertinti savo veiklą ir pasidaryti išvadas“, – portalui LRT.lt kalbėjo R. Baškienė.

A. Sysas: tai – politinis žaidimas.

Kitas ilgametis Seimo narys, socialdemokratas Algirdas Sysas, paklaustas, kodėl per tiek metų nepavyko nė viena interpeliacija, sakė, kad jeigu yra „normali dauguma“, tai jokia interpeliacija niekada ir neįvyks.

„Čia daugiau yra politinis žaidimas, kai opozicija vieną ar kitą ministrą kritikuoja, rodo jo nuodėmes, blogus darbus ir bando įtikinti valdančiąją daugumą, kad siūlymas interpeliuoti ministrą pasitarnaus ir jiems“, – aiškino A. Sysas.

Jis kalbėjo, kad per daugelį metų ne tik niekada nesusiklostė toks scenarijus, bet įvykdavo visiškai priešingai.

„Laikymas kai kurių ministrų yra ne tiek nauda opozicijai, kiek nenauda pozicijai. Tai toks žaidimas. Galima užduoti klausimus, leidžia pasitikrinti, ar nėra pačioje daugumoje manančių panašiai kaip opozicija“, – sakė socialdemokratas.

Jis atsiminė, kad buvo kadencijų, kurios išsiskyrė interpeliacijų gausa. Būta atvejų, anot A. Syso, kuomet trys interpeliacijos įvyko viena po kitos.

„Kažkuriais atvejais ėjo trys interpeliacijos viena po kitos, man atrodo, kad tada, kai Gintaras Steponavičius buvo švietimo ministras. Buvo jam, dar keliems ministrams. Ir visos trys buvo nesėkmingos“, – prisiminė parlamentaras.

Čia daugiau yra politinis žaidimas, kai opozicija vieną ar kitą ministrą kritikuoja, rodo jo nuodėmes, blogus darbus ir bando įtikinti valdančiąją daugumą, kad siūlymas interpeliuoti ministrą pasitarnaus ir jiems.

A. Sysas

Paklaustas ar, jo nuomone, interpeliacija yra naudingas įrankis, A. Sysas sakė, kad ji duoda naudos, nes ministrui užduodami klausimai, o daug ką pasako ir tai, kaip ministras pasiruošia į juos atsakyti.

„Interpeliaciją stebi ne tik opozicija, bet ir politologai, ir šiaip žiūrovai. Matau, kad reakcija yra, jie turi nuomonę apie tai, kaip ministras sugeba atsakyti į jam opozicijos iškeltus klausimus. Tas žanras toks rimtas, nes ne kiekvieną dieną gali pamatyti ministrą nuosekliai atsakinėjantį į kokį nors klausimą“, – komentavo Seimo narys A. Sysas.

Prasmės tame – jokios. Grynai toks laiko praleidimas. Ir dabar pamatysime kažką panašaus.

B. Ivanovas.

Interpeliacijoje nemato prasmės

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Bernaras Ivanovas, paklaustas apie interpeliacijų istoriją Lietuvoje, kalbėjo, kad paskutinį žodį tokioje situacijoje taria valdančioji dauguma ir jei ji mano, kad ministras dirba gerai, net ir opozicijai labai norint, interpeliacija neįvyks.

„Šiuo požiūriu, interpeliacija neturi prasmės ir niekada jos neturėjo. Tai toks dekoratyvinis įrankis, vaizduojant kažkokį demokratinį procesą. O faktas tas, kad tai tik simbolinis aktas“, – teigė politologas.

Komentuodamas R. Baškienės ir A. Syso teiginius apie progą gauti atsakymus iš ministro, B. Ivanovas sakė, kad dar Algirdo Brazausko laikais tokie klausimai buvo nukreipti į problemos esmę, atsakymai buvo dalykiški.

„Bet pradedant kažkuria iš interpeliacijų tai pradėjo labiau priminti trolinimą iš abiejų pusių – kas įmantresnį, pašiepiantį klausimą suformuos ir kaip tas interpeliuojamasis į jį mandriau atsakys,

Prasmės tame – jokios. Grynai toks laiko praleidimas. Ir dabar pamatysime kažką panašaus“, – komentavo B. Ivanovas.

Pasak VDU politologo, sėkminga interpeliacija įmanoma tik tokiu atveju, jei bent dalis valdančiosios daugumos atstovų būtų susipykę su ministru, tačiau kalbant apie A. Dulkio padėtį, jo manymu, kol kas to nėra matyti.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt