Lietuvoje

2021.11.27 13:16

Grįžti atsisako, tėvynė grąžinti nesiima – tokių migrantų Lietuvoje netrukus gali būti per tūkstantį

Daumantas Butkus, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2021.11.27 13:16

40-imt į Lietuvą neteisėtai patekusių migrantų sulaukė galutinių teismų sprendimų nesuteikti jiems prieglobsčio ir turi būti išsiųsti į savo kilmės šalis, tačiau Vidaus reikalų ministerija (VRM) tvirtina, kad kol kas nėra galimybės to padaryti. Didžioji dalis minėtų asmenų yra irakiečiai, jie patys išvykti nenori, o Irakas priima tik grįžtančiuosius savanoriškai. Migracijos departamentas teigia, kad atsisakančiųjų grįžti migrantų gali smarkiai padaugėti.

Migracijos departamento sprendimą nesuteikti prieglobsčio ir grąžinti į kilmės šalį daliai migrantų galutinai patvirtino teismas. Departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė sako, kad netrukus atsisakyti grįžti gali gerokai didesnis skaičius, mat iš viso priimta per 1600 sprendimų nesuteikti prieglobsčio, o tokį sprendimą teismui skundžia beveik 90 proc. migrantų.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad migrantai įkalbinėjami grįžti į savo šalį, o su Iraku deramasi, kad priimtų visus savo piliečius.

„Matyt, tokių skaičių turėsime nemažai. Irakas yra ta šalis, kuri priima tik norinčius grįžti, visos institucijos šiuo metu intensyviai dirba, kai priimamas sprendimas ir žmogus negauna prieglobsčio statuso, kad įtikintų tuos asmenis grįžti į savo namus, kad čia nėra jokių galimybių, kad jie apsispręstų tai padaryti savanoriškai. Ir europiniu lygmeniu tai bus klausimas aukščiausiam lygmeny. Šiuo metu mes turime jau 331 grąžintą asmenį, 88 asmenims yra parengti dokumentai Irako. Ir, matyt, savanoriškai grįžtančių turėsime kur kas didesnį skaičių“, – sakė A. Bilotaitė.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas įsitikinęs, kad grįžti atsisakančių migrantų laisvė ir toliau bus ribojama.

„Jų judėjimo laisvė apgyvendinimo centruose yra apribota, mes planuojam ir toliau pratęsti tą apribojimą pusei metų pagal įstatymo pataisas, kurios svarstomos Seime. Ir kitą savaitę, matyt, bus priimtos arba dar kitą savaitę. Ir tada turėsim dar pusę metų iš esmės ieškot būdų, kaip juos deportuoti, grąžinti į kilmės šalis. Aišku, reikia viską daryt, kad Europos Sąjuga visu savo ekonominiu, politiniu svoriu atsigultų ant Irako, kad iš esmės tų ekonominių migrantų problema būtų sprendžiama deportacijos pavidalu“, – kalbėjo konservatorių atstovas.

Riboti neteisėtai į Lietuvą patekusių migrantų laisvę įstatymai leidžia 6 mėnesius. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Teisės fakulteto dekanas Dainius Žalimas aiškina, kad išimtis galėtų būti pritaikyta dabar galiojančios nepaprastosios padėties sąlygomis.

„Šitam režimui galima papildoma priemonė – tokių asmenų, dėl kurių deportacijos yra nuspręsta, sulaikymas. Nes akivaizdu, kad ateis tokia diena, kad neišvengiamai juos teks paleist į laisvę, tai turbūt jie pasinaudos galimybe ir paliks Lietuvos Respubliką Vakarų kryptimi.

Aišku, pas mus jau ir keturi tūkstančiai atrodo nemažai, reikėtų ieškot priemonių, kurios skatintų tuos žmones galvot apie išvykimą tėvynės link. Galimas sulaikymas naudojantis nepaprastosios padėties režimu, tai galėtų būti priemonė, kuri paskatintų žmones galvoti apie laisvę savo tėvynėje“, – LRT RADIJUI sakė D. Žalimas.

Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK) artimiausiu metu svarstys su migrantais susijusių įstatymų pataisas.

„Dabar yra svarstomas užsieniečių teisinės padėties įstatymas ir kaip tik, tikėtina, gruodžio 8 dieną tie svarstymai bus ir Užsienio reikalų komitete, – sakė jo pirmininkas Žygimantas Pavilionis. – Išklausysim prieš tai nevyriausybininkų įvairių siūlymų, tačiau manau, kad neturėtume tikėtis naujų atvirumų, situacija rytų fronte kaista.

Daugybę pranešimų gauname, kad visa tai gali būti maskuotė dar didesnei agresijai Ukrainoje. Yra vykdomi labai rimti pasirengimai, apie tai šnekame su mūsų Vakarų partneriais. Ir karo metu turime elgtis labai atsargiai atidarinėdami savo sienas, puikiai suvokdami, kad tie hibridiniai migrantai yra kovos su mumis ar mūsų sąjungininkais įrankis“.

Iš viso prieglobsčio negavusių, bet grįžti atsisakančių migrantų Europoje yra per 60 tūkstančių, sako islamo ir Artimųjų rytų ekspertas Egdūnas Račius, o Irakas, pasak jo, yra viena retų valstybių, principingai besilaikančių nuostatos nepriimti atgal deportuojamų piliečių.

„Nebent jie yra apkaltinami labai sunkiais nusikaltimais: dalyvavimas teroristinėje veikloje, buvimas teroristinių organizacijų nariais. Vienas iš tų kelių yra, ypač jeigu įmanoma, inkriminuoti tiems žmonėms priklausymą teroristinėms organizacijoms. Ir mes Lietuvoje su tuo esame jau šiek tiek susidūrę, kai buvo paskelbta, kad kai kurie iš siekiančių prieglobsčio yra susiję su teroristinėmis organizacijomis.

Kai kurie Irako Kurdistano gyventojai vienaip ar kitaip yra susiję su uždraustąja Kurdų darbininkų partija ir jiems gali būti inkriminuojamas priklausymas, rėmimas teroristinės organizacijos, apskritai terorizmo“, – sakė E. Račius.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt