Lietuvoje

2021.11.25 19:55

Mokyklose – ir nerimas, ir nežinomybė dėl mokamų testų: vieni skuba į skiepų punktą, kiti svarsto mesti darbą

Radvilė Rumšienė, Aida Murauskaitė, LRT.lt2021.11.25 19:55

Kai kurių mokyklų vadovai neslepia nerimaujantys dėl to, kad jau netrukus gali netekti kelių mokytojų, mat šie, nenorėdami nei skiepytis, nei mokėti už testus, ketina išeiti iš darbo. Tiesa, lazda turi ir kitą galą: vis daugiau iki šiol nepasiskiepijusių pedagogų skuba skiepytis pirma vakcinos doze. Keičiasi ir tėvų nuostatos vaikų testavimo atžvilgiu – vis daugiau sutinka, kad jų atžalos mokyklose tikrintųsi dėl koronaviruso infekcijos.

Nuo gruodžio 1 dienos nenorintys skiepytis darbuotojai, tarp jų – ir pedagogai, už COVID-19 testus privalės mokėti patys arba tai turės daryti jų darbdaviai.

„Kad bus išeinančiųjų iš švietimo sistemos, tai tikrai bus. Bet tai neturėtų būti masinis reiškinys“, – sakė Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) pirmininkas Egidijus Milešinas.

Pasak jo, gal didesnių problemų galėtų kilti Vilniaus, Šalčininkų rajonuose, kur žemesnis imunizavimosi lygis, o šiaip, pabrėžė jis, mokytojų vakcinavimosi lygis yra aukštas.

LŠMPS vadovas sakė, kad pedagogai prašo teisinių konsultacijų dėl testų, klausia, ar už juos galėtų sumokėti darbdavys – mokykla.

Atliko apklausą: darbą palikti planuotų 8 darbuotojai

Artėjant gruodžio 1 dienai, kai bus pradėta taikyti naujoji tvarka, Klaipėdos rajono savivaldybė teigia, kad bent kol kas ženklų, jog reikėtų skambinti pavojaus varpais dėl byrančios pedagogų komandos, neįžvelgia. Tiesa, apklausa parodė, kad yra mokytojų, kurie nenusiteikę mokėti už testus ar skiepytis.

„Teko stebėti Seimo posėdį, kur mūsų mieli Gargždai buvo paminėti vienos Seimo narės. Mes suabejojome tos žinutės tikrumu. Aiškinantis su švietimo įstaigų vadovais, situacija nėra tokia, kokia kartais atsispindi kad ir socialiniuose tinkluose“, – turėdamas galvoje Seimo narės Ligitos Girskienės įrašą socialiniame tinkle apie mokyklą paliksiančius pedagogus, sakė Klaipėdos rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Algirdas Petravičius.

Klaipėdos rajone buvo apklaustos visos 24 savivaldybės švietimo įstaigos ir paaiškėjo, kad darbą dėl mokamo testavimo palikti planuotų 8 darbuotojai iš 6 įstaigų.

„Iš jų 3 ar 4 yra pedagogai. 100 proc. pasakyti tiksliai dar negalime, negali pasakyti ir švietimo įstaigų direktoriai. Situacija tikrai nėra labai labai gąsdinanti. Be abejo, norėtume, kad visi mūsų švietimo sistemoje dirbantys darbuotojai, pradedant mokytoju ir baigiant kiemsargiu ar valytoja, ir toliau darbuotųsi. Visus darbuotojus skatiname testuotis, skiepytis ir kad jie nepaliktų švietimo sistemos“, – dėstė A. Petravičius.

Kol kas prašymų atleisti iš darbo įstaigų vadovai dar nėra sulaukę.

Pripažįstama, kad įsibėgėjus mokslo metams darbą palikusiems mokytojams rasti pamainą nebūtų lengva, mat tokių specialistų darbo rinkoje nėra itin daug.

„Jeigu kurioje nors mūsų rajono ar Lietuvos mokykloje išeitų ikimokyklinio ugdymo ar pradinių klasių mokytojas, vienokį ar kitokį darbuotoją mums tektų surasti. Aš tikrai negaliu pasakyti, kad jis būtų kvalifikuotas, atitinkantis visus teisės aktuose pedagogui nustatytus reikalavimus, bet vienų vaikų mes tikrai negalėtume palikti ir to nebus“, – tikino A. Petravičius.

Apie ketinimus išeiti iš darbo yra užsiminę Priekulės I. Simonaitytės gimnazijos, Endriejavo pagrindinės mokyklos, Gargždų lopšelio-darželio „Naminukas“ pedagogai.

Pastebima, kad dauguma Klaipėdos rajono pedagogų yra pasiskiepiję nuo COVID-19 arba įgiję imunitetą, nes persirgo šia liga.

Nenori nei skiepytis, nei mokėti už testus

Priekulės I. Simonaitytės gimnazijos direktorius Antanas Alčauskis patvirtino, kad yra pedagogų, kurie pranešė, jog dėl testavimo tvarkos pasikeitimų svarsto išeiti iš darbo.

„Neramumų nejaučiame, bet tam tikras tos dienos laukimas yra, ar tie žmonės tikrai paliks darbo vietą, ar ne“, – teigė pašnekovas.

Kai apie privalomumą pradedama svarstyti, tai ir vakcinavęsi mokytojai pradeda sąmokslo teorijas kurti. Prastai dėl komunikacijos mūsų Vyriausybei, bando ieškoti atpirkimo ožių.

E. Milešinas

Kol kas mokyklos vadovas dar nėra gavęs darbuotojų prašymų atleisti iš darbo, tačiau sakė, kad jų gali atsirasti po gruodžio 1 dienos, mat paskutinę lapkričio dieną testus atlikę pedagogai dar kurį laiką galės dirbti.

A. Alčauskis teigė, kad iš darbo išeiti svarstantys darbuotojai neslepia nenorintys skiepytis, tačiau nenori ir mokėti už testus.

„Nenori skiepytis ir kartu nenori mokėti už testus. Motyvuoja tuo, kad moka valstybei mokesčius ir turėtų būti valstybės sumokama“, – mokytojų išsakomus motyvus dėstė A. Alčauskis.

Mokyklos vadovas teigė bent jau kol kas nesulaukęs mokyklos bendruomenės ar moksleivių tėvų reakcijos į susiklosčiusią situaciją.

Anot A. Alčauskio, veikiausiai tėvai jau yra įpratę, jog mokytojai skiepijasi arba testuojasi ir šiuos klausimus sprendžia pati įstaiga.

Pašnekovas tikino, kad jeigu būtų mokytojų, kurie vis dėlto nuspręstų palikti darbą, mokykla neabejotinai susidurtų su sunkumais ieškodama, kas galėtų užimti laisvą darbo vietą, mat šiuo metu sunku rasti specialistų į visas pedagogų pozicijas.

Skambina pavojaus varpais: mokytojai taps pašalpų gavėjais arba emigruos

Kad dalis mokytojų nuo gruodžio, kai COVID-19 imuniteto neturintys darbuotojai turės patys mokėti už testus, ketina išeiti iš darbo, iškart po sprendimo priėmimo paskelbė Seimo narė Ligita Girskienė.

Tuomet Klaipėdoje išrinkta politikė tvirtino sulaukusi tokią žinią skelbiančių pedagogų iš Gargždų žinučių. Tokių žinučių politikė sako sulaukianti ir dabar.

Nors Klaipėdos rajono savivaldybė, kaip minėta, dar nesulaukė nė vieno prašymo atleisti iš darbo, Seimo narė L. Girskienė tvirtina, jog tarp pedagogų visoje Lietuvoje tvyro nerimas, kyla daug klausimų.

„Kiek žinau, tikrai bus tokių, kurie išeina iš darbo. Mano pačios vyras yra mokytojas ir pasakojo, dalijosi įspūdžiais, iš tiesų mokytojai svarsto ir ne vienas svarsto palikti darbą, jeigu bus verčiami skiepytis trečia, ketvirta ir kitomis dozėmis, jei nebus atsiklausta jų nuomonės, jeigu bus priversti testuotis savo lėšomis. Jeigu mokytojas gauna 600 ar 700 eurų ir reikės, kaip man pasakoja, pusę atlyginimo atiduoti būtent testavimuisi apmokėti, nemato tikslo vaikščioti į darbą, tad taps tiesiog pašalpų gavėjais. Arba, teko kalbėti, kai kurie netgi planuoja šeimomis išvykti iš Lietuvos“, – tvirtino Seimo narė L.Girskienė.

Dviem skiepais pasiskiepijusi politikė pasakojo, jog ir pati su sutuoktiniu svarsto, ką daryti dėl trečios vakcinos dozės, mat esą niekas konkrečiai neatsako į kylančius klausimus dėl stiprinamosios vakcinos dozės. L. Girskienė teigė, kad žmonės baiminasi nepageidaujamo vakcinos poveikio, yra prisiskaitę „įvairios informacijos“.

„Teko kalbėtis su keliomis mokytojomis, nelabai supranta žmonės, ar saugu yra maišyti vakcinas. Jeigu buvo pasiskiepiję „Astra Zeneca“ ir dabar staiga skiepytis kita vakcina – ar tai nepakenks jų sveikatai? Kol nėra konkrečių atsakymų, yra abejonių. Aš tikrai bijau, kad prasidės dar viena emigracijos banga, žmonės masiškai pradės palikti darbus“, – sakė L. Girskienė.

Politikė taip pat atkreipė dėmesį, kad pasigenda aiškaus žalos kompensavimo mechanizmo bei atsakymų į kitus kylančius klausimus.

„Tas botagas, kuriuo žmonės yra varomi priimti prieš savo valią sprendimą… Kitą kartą gal tai bus išlikimo klausimas – kad galėtum nusipirkti maisto ir panašiai, būsi priverstas pasiskiepyti. Natūralu, kad tai sukelia pasipriešinimą ir abejonių“, – vakcinacijos politiką kritikavo Seimo narė.

Pasak politikės, jeigu nutiks taip, kad mokytojai masiškai ims palikti darbo vietas, sugrius švietimo sistema.

Suskubo skiepytis ir pirma doze

Trakų rajono Lentvario Henriko Senkevičiaus gimnazijos laikinoji direktorė Evelina Solovjova sakė, kad nė vienas kolega nepasakė ketinantis palikti darbo vietą apmokestinus testus. Tiesa, svarstymai dėl privalomo skiepijimosi pedagogams, o ir tai, kad testai netrukus taps mokami, paskatino pasiskiepyti pirma doze dalį tų mokytojų, kurie iki šiol to nebuvo padarę.

„Vakcinavimosi padėtis mūsų mokykloje nebloga. Pradėjome vasario, kovo, balandžio mėnesiais. Kas tuomet turėjo sveikatos problemų, išsprendė jas ir nuėjo pasiskiepyti. Mokykloje jau kalbame apie trečią dozę. Kiek kalbėjau su kolektyvu, dauguma ruošiasi skiepytis.

Keli asmenys nesutiko skiepytis ir testavosi. Bet ir iš jų vienas kitas šiomis savaitėmis nuvažiavo ir pasiskiepijo, kad nebereikėtų testuotis. Dar keli žmonės turi galimybių pasus, nes turi antikūnų po persirgimo“, – aiškino direktorė.

Po atostogų reikšmingai daugiau tėvų sutiko su vaikų profilaktiniu testavimu.

R. Markevič

E.Solovjova sakė, kad apie 80 proc. pedagogų jos mokykloje yra pasiskiepiję.

O svarstymus, kad skiepai nuo koronaviruso infekcijos galbūt taptų privalomi pedagogams, ji vertina nepalankiai.

„Nemanau, kad tai būtų tinkamas sprendimas. Kiekvienas turi savų sveikatos problemų, o ir mokytojų trūkumas, ypač rajonų mokyklose, yra didelis. Ir jei bus taip, kad arba privalomas skiepas, arba galima šalinti iš darbo, įsivaizduojame, kokia bus padėtis? Kas tuomet dirbtų?“ – kalbėjo direktorė.

Kiekvieną pirmadienį Henriko Senkevičiaus gimnazijoje testuojasi 80 proc. mokinių. Pasiskiepijusių vaikų šioje mokykloje yra mažai. Anot E. Solovjovos, vakcinavosi apie 30 proc. šiemetinių abiturientų.

„Kai praėjusiais mokslo metais, pasibaigus karantinui, tėvų klausėme, ar grįžtame į klases testuodamiesi, ar baigiame mokslo metus nuotoliniu būdu, mano vadovaujamoje įstaigoje tėvai pasirinko nuotolinį mokymą, nes bijojo testavimo. Bet kai grįžome į mokyklą, informavome, aiškinome tėvams, tad dabar mums testuotis sekasi gerai. Ir vaikams smagu, ir mes, mokytojai, saugesni jaučiamės“, – pasakojo direktorė.

Ji sakė, kad nustačius užsikrėtimo atvejį visa klasė, turėjusi sąlytį su užsikrėtusiuoju, izoliuojasi, jai taikomas nuotolinis mokymas. Gimnazija šiuo metu laukia, kol savivaldybė perduos mišriojo mokymo įrangą.

„Stebime epideminę padėtį rajone ir laukiame nurodymų. Šiaip mūsų gimnazijoje padėtis gana gera, neturime daug susirgimų. Turbūt gerai plauname ranka ir dezinfekuojame“, – sakė E. Solovjova.

Po atostogų sumažėjo tėvų skeptiškumas dėl testų

Šalčininkų rajone vakcinavimosi padėtis – prasčiausia šalyje. Čia pasiskiepijo mažiau nei pusė gyventojų. Tiesa, rajono Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Regina Markevič skiepijimosi mastą švietimo sektoriuje vadina neblogu.

Kaip sakė R. Markevič, šios savaitės duomenimis, 77,9 proc. rajono mokyklų vadovų yra pasiskiepiję, o 22 proc. yra persirgę. Mokytojų ir kitų pedagoginių darbuotojų dalis – menkesnė. Dviem vakcinos dozėmis Šalčininkų rajone pasiskiepijo 69 proc. pedagogų, dar 22,2 proc. įgijo imunitetą persirgę koronaviruso infekcija.

„Tik 8,7 proc. mokytojų testavosi, vadinasi, jie nei sirgo, nei pasiskiepijo“, – sakė R. Markevič. 666 rajono pedagoginių darbuotojų būryje tai sudaro 58 mokytojus.

Tarp kitų mokyklų darbuotojų (ne pedagogų) pasiskiepijo 58,9 proc., 30,8 proc. persirgo, o apie 10 proc. testavosi.

Tiesa, pabrėžė R. Markevič, kol kas negirdėti nuogąstavimų, kad skiepams nepritariantys ir mokėti už testus nenorėsiantys mokytojai ketintų palikti mokyklas.

Švietimo skyriaus vedėja pasidžiaugė, kad po mokinių rudens atostogų reikšmingai sumažėjo skeptiškas tėvų požiūris į vaikų testavimą ugdymo įstaigose – išaugo besitestuojančių vaikų skaičius.

„Po atostogų reikšmingai daugiau tėvų sutiko su vaikų profilaktiniu testavimu“, – sakė R. Markevič.

Jos duomenimis, Šalčininkų rajone pasiskiepijo apie 20 proc. mokinių (12–19 metų).

Prašo teisinių konsultacijų: ar už testą galės sumokėti direktorius

LŠMPS pirmininkas E. Milešinas sakė su kolegomis sulaukęs ne vieno pedagogų paklausimo dėl testavimosi.

„Viena mokytoja, kuri susimokėtų už testavimą, nerimauja, kad, mokiniui nustačius koronaviruso infekciją, ji turės izoliuotis. Vakcinuotiems mokytojams tokiu atveju nereikia izoliuotis, jiems pakanka testuotis, kaip kad daro mokiniai. O šiai mokytojai reikia izoliuotis ir dirbti nuotoliniu būdu, bet nuotoliniu ji dirbti negali, jai per sunku. O ir mokyklai nepatogu, kai mokytoja namie, o vaikai – klasėje. Tuomet reikia surasti papildomą žmogų, kuris prižiūrėtų tvarką klasėje“, – pasakojo E. Milešinas.

Profesinės sąjungos lyderis sulaukė ir pasiteiravimų, ar už testus galėtų sumokėti darbdavys – mokykla.

„Žinau, kad buvo vadovų, kurie planavo mokėti. Bet, matyt, bus laikomasi vienos pozicijos visoje Lietuvoje, kad direktoriai negalės sumokėti už testus. Ministerijos nuostata yra tokia, kad valstybė nefinansuoja testų, o jei mokėtų direktorius, tai kaip ir išeitų, kad tai valstybės lėšos“, – aiškino E. Milešinas.

Tiesa, sakė jis, prieš tai svarstyta, kad galbūt mokyklos vadovas galėtų besitestuojantiems mokytojams padengti testų kainą iš uždirbtų pinigų, tarkime, nuomojant sporto salę, ar iš skirtos pajamų mokesčio dalies, sutaupytų kitokių lėšų.

Tačiau, anot E. Milešino, ne mokami testai yra didžiausia bėda. Kur kas labiau jį trikdo svarstymai, kad COVID-19 skiepai mokytojams galėtų tapti privalomi. Juolab švietimo sektoriaus pasiskiepijimo rodikliai labai aukšti.

„Kai apie privalomumą pradedama svarstyti, tai ir vakcinavęsi mokytojai pradeda sąmokslo teorijas kurti. Prastai dėl komunikacijos mūsų Vyriausybei, bando ieškoti atpirkimo ožių“, – sakė LŠMPS vadovas.

Anot jo, kur kas išmintingiau jėgas sutelkti į visuotinio testavimosi – tiek mokinių, tiek ugdymo įstaigų darbuotojų – skatinimą. Anot E. Milešino, itin pasiteisino praktika, kai prieš rudens atostogas vaikams buvo išdalyti COVID-19 testai. Po to išaugo besitestuojančių mokinių skaičius.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt