Lietuvoje

2021.11.25 17:13

Antivakseriai braunasi į gyventojų pašto dėžutes: kas atsakys už skleidžiamą dezinformaciją?

Jurga Bakaitė, LRT.lt2021.11.25 17:13

Sostinės gyventojai pastaruoju metu pastebi gaunantys skrajutes, raginančias nesiskiepyti. Į pašto dėžutes atkeliauja lapai su daugybe klaidingų teiginių, sėjančių paniką dėl skiepų. LRT.lt kalbinti pašnekovai sako, kad nusikaltimo čia nėra, tačiau reiškinys atskleidžia gilesnę Lietuvos problemą – valdžios institucijų klaidas.

Paprastas baltas popieriaus lapas, juodas tekstas. Antraštė tvirtina, kad tai – „informacija apie vakcinas“, bet tiksliau būtų tai vadinti dezinformacija. Į ne vieno vilniečio pašto dėžutę pastarosiomis savaitėmis atkeliavo kratinys klaidinančių, paniką ir nepasitikėjimą vakcinomis keliančių teiginių, visi LRT.lt žinomi atvejai užfiksuoti Vilniaus Žirmūnų rajone.

Pavyzdžiui, aiškinamas senas skiepų priešininkų argumentas, neva vakcinos nuo COVID-19 buvo sukurtos per pernelyg trumpą laiką – tai turėtų skatinti nepasitikėjimą. Iš tiesų mokslinėje bendruomenėje žinoma, kad gana greitai sukurti vakcinas pavyko dėl to, kad jau buvo paruoštos vakcinose naudojamos technologijos, o į kūrimo procesą investavo valstybės.

Tvirtinama ir tai, kad dar nesibaigė „bandymai su žmonėmis“. Iš tiesų vakcinų klinikiniai tyrimai jau įvykdyti, o tai, kad jie vyksta ir toliau, yra įprasta praktika bet kokio preparato atveju.

Visos Lietuvoje naudojamos vakcinos yra patvirtintos kaip saugios naudoti Europos vaistų agentūros.

Taip pat, pavyzdžiui, aiškinama, neva nuo vakcinų arba jų sukelto šalutinio poveikio mirė 26 tūkstančiai europiečių ir 16 tūkstančių amerikiečių. Anoniminis lankstinukų autorius nepasivargino nurodyti šaltinių, kuriais rėmėsi, rašydamas šiuos skaičius. Tačiau, pavyzdžiui, rugsėjį JAV buvo užfiksuota, kad pasiskiepiję mirė 0,0021 proc. žmonių, ir net šis skaičius nerodo priežasties, o tik tai, kad asmuo mirė netrukus po skiepo.

Kas kaltas?

Tai nebe pirmas kartas, kai pašto dėžutėse gyventojai pastebi melagingą informaciją apie skiepus. Pavasarį platinti lankstinukai su teiginiais, kad skiepytis esą pavojinga nėščioms moterims, ir tvirta pozicija prieš skiepus pasižymėjusio Seimo nario Dainiaus Kepenio citatomis.

Kaip LRT.lt informavo Lietuvos pašto atstovė spaudai Monika Pulokė, skundų dėl dezinformacijos pašto dėžutėse įmonė negauna.

„Tokios informacijos platinimas niekaip nesusijęs su mūsų veikla. Realiai į gyventojų pašto dėžutes informaciją gali mesti, kas tik nori“, – sakė ji.

Panašiai aiškino ir Vilniaus savivaldybės bei Žirmūnuose daugelį butų administruojančios įmonės „Mano būstas“ atstovai. Griežčiau žiūrima nebent į viešose vietose klijuojamus plakatus, kurių irgi pasitaiko.

„Jeigu gavėjas nepageidauja gauti reklamos, jis, siekdamas aiškiai išreikšti šį nesutikimą, ant gaunamųjų laiškų dėžutės nurodo, kad reklamos gauti nepageidauja. Asmenys, pažeidę šį gavėjo nesutikimą, atsako teisės aktų nustatyta tvarka“, – komentavo savivaldybės Administracinės veiklos skyriaus vedėjas Gintaras Leperskas.

Jis pažymėjo, kad su retomis išimtimis apskritai negalima nieko klijuoti ant statinių, medžių, kelio ženklų ir kitų panašių objektų, taip pat transporto priemonių.

„Nustačius skrajutes platinantį asmenį būtų tiriama tokia veika. Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 366 straipsnį už tokį nusižengimą gali būti skiriama bauda iki 600 eurų“, – sakė savivaldybės atstovas.

Tačiau šiuo atveju lankstinukai su dezinformacija buvo platinami per pašto dėžutes.

„Tai nėra nacistinė ar sovietinė simbolika, nėra neapykantos skatinimas. Nerastume teisės aktų, kurie draustų tokius dalykus“, – LRT.lt sakė įmonės „Mano būstas“ atstovas spaudai Paulius Ugianskis.

Jis pridūrė, kad įmonė tokios klaidinančios informacijos platinimo nepalaiko, tačiau turi vadovautis teisės aktais.

„Žmonės iškart sakytų, kad tai žodžio laisvė“, – apie bandymus riboti skrajutes svarstė pašnekovas. P. Ugianskio teigimu, ir „Mano būstas“ nusiskundimų dėl skatinimo nesiskiepyti nesulaukė.

Mato valdžios klaidų

Pasak rinkodaros eksperto, tinklaraščio „Dansu Dansu“ bendraautoriaus Arno Grigaliūno, klaidinga manyti, kad tokie gana primityvūs ir paprasti dezinformacijos kanalai, kaip mėgėjiškų lankstinukų platinimas, neverti dėmesio.

„Tai rodo, jog kažkas tam skiria resursų ir fizinis platinimas itin pigiai nekainuoja. Nežinome masto, bet jei atsiliepimų daug, vadinasi, į tai kažkas investuoja. Vadinasi, investuos ir į kitus dezinformacijos platinimo būdus“, – sakė jis.

Pašnekovas įsitikinęs, kad Lietuvoje trūksta socialinių reklamų ir visuomenės informavimo kampanijos COVID-19 tema, o tai atveria kelią dezinformacijai plisti.

„Tokia forma, kaip jie pateikė, laiško forma, atrodo tarsi asmeninis kreipimasis, asmeniškai į pašto dėžutę. Dalis žmonių <...> tai gali priimti kaip rūpestį, apie kurio trūkumą iš oficialių institucijų aš ir kalbu“, – kalbėjo reklamos ekspertas.

A. Grigaliūnas atkreipia dėmesį, kad visose komunikacijos kampanijose naudinga naudoti kelis kanalus, perduoti žinutę keliomis formomis, ne vieną kartą – visa tai daro ir dezinformacijos apie vakcinas platintojai.

Pasak jo, Lietuvos gyventojus šiandien galima suskirstyti į tris grupes.

„Proskiepininkai – tie, kurie viską supranta ir į dezinformaciją nereaguoja, piktinasi jos platinimu. Abejojantys – tie, kurie pasiskiepijo pirmosiomis dozėmis ar pirma doze, bet tai darė labiau iš reikalo arba su baime, tokius žmones priversti suabejoti trečiu ar paskui ketvirtu skiepu galima nesunkiai.

Bijantys nepasiskiepiję – ta dalis visuomenės, kuri nesiskiepija, nes juos pasiekia dezinformacija ir jie ja patiki. Patiki dėl to, kad nėra oficialios informacijos, kuri būtų matoma viešai ir sklistų proaktyviai iš atsakingų institucijų – valstybės“, – sako A. Grigaliūnas.

Jo teigimu, būtent dvi pastarąsias grupes ir gali paveikti tokie klaidinantys lankstinukai.

„Kai yra oficiali tyla, susidaro įspūdis, kad kažkas slepiama. Čia svarbu akcentuoti, kad kalbame apie emocinę žmonių būseną. Oficiali intensyvi ir dažna informacija suteiktų saugumo jausmą, pasitikėjimą vakcinacijos procesu ir vakcinomis. Tokie žmonės dažniausiai jaučiasi visuomenėje mažiau saugūs, pažeidžiami ir šliejasi prie tų judėjimų, kurie suteikia saugumo, paaiškina sudėtingus dalykus paprastai ir leidžia gauti paprastus atsakymus“, – pridūrė jis.

Blogiausiu atveju su gyventojais komunikuoti visai nebepavyks, įsitikinęs ekspertas.

„Tie, kurie priešinasi, vadinamieji antivakseriai, – su jais kalbos nebus, jie padeda dezinformacijai sklisti“, – LRT.lt sakė A. Grigaliūnas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt