Lietuvoje

2021.11.24 23:34

Investicijos į mokslinius tyrimus bus kuklesnės nei planuota, Lietuva liks nutolusi nuo ES vidurkio

Augustinas Šemelis, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.11.24 23:34

Lietuvos universitetų rektoriai priekaištauja Vyriausybei nesilaikant partijų susitarimo dėl švietimo politikos. Investicijas į mokslinius tyrimus kitąmet planuojama didinti kelis kartus kukliau, nei planuota. Kad susitarimas vykdomas tik iš dalies, mano ir prezidentūra. Valdantieji atsako finansavimą švietimui didinantys rekordiškai, o viskam pinigų, pasak jų, neužteks.

Lietuvių įmonė „NanoAvionics“ palydovus gamina, o jos klientai sprendžia, kas bus viduje.

„Tai gali būti kamera Žemės stebėjimui, tai gali būti mokslinių tyrimų prietaisai, tai gali būti telekomunikacijos įrenginys“, – aiškina „NanoAvionics“ atstovas Arūnas Beržinskas.

Svarbi valanda. Kaip nutiko, kad iš žadėtų beveik 68 mln. eurų mokslui suplanuota 3 kartus mažiau?

Įmonės pajamos jau kelerius metus auga trigubai, tačiau pradžia kosmoso srityje sunkiausia: reikia ne tik didžiulių investicijų, bet ir mokslinių tyrimų pamato. Ir šios lietuviškų palydovų gamintojos pradžia – universitetų investicijos. Tačiau ši sėkmės istorija greičiau išimtis, nei taisyklė. Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros finansavimas Lietuvoje – tarp mažiausių Europos Sąjungoje.

„Kas tikrai mus ten pastato tarp tokių valstybių kaip Rusija ar Tailandas, tai tos ekonomiškai labiau išsivysčiusios šalys investuoja 2–3, kartais net 4 kartus, daugiau“, – LRT TELEVIZIJAI sako A. Beržinskas.

Tai pakeisti turėjo rugsėjį pasirašytas susitarimas dėl švietimo, tada kalbėta, kad šįkart nebus taip, kaip kartais būna, kad strategijos lieka kyboti ore, bet gali būti, kad susitarimo įsipareigojimai dėl mokslinių tyrimų finansavimo kažkur ore ir liks, nepraėjus nė metams nuo pasirašymo.

Pagal kitų metų biudžeto projektą, mokslinių tyrimų finansavimas kitąmet turėtų augti 24 milijonais eurų. Nors pagal susitarimo dėl švietimo darbo grupės skaičiavimus, papildomai skirti reikia beveik tris kartus daugiau.

„Ką tai reiškia? Tai reiškia daugybę negatyvių dalykų. Turbūt pagrindinis, kurį akcentuočiau, tai talentingų tyrėjų išlaikymas ir pritraukimas“, – tikina Universitetų rektorių konferencijos prezidentas Eugenijus Valatka.

Mokslinių tyrimų finansavimas, susumavus valstybės ir verslo investicijas, pernai Lietuvoje buvo kiek didesnis nei užpernai, tačiau vis dar beveik perpus atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio.
Europoje pirmaujančios šalys į šią sritį investuoja tris kartus didesnę bendrojo vidaus produkto dalį, nei Lietuva.

Koalicijos partneriai nesutaria, ar didesnio finansavimo reikia.

„Liūdniausia yra tai, kad būtent šitoje srityje iš visų šitų trijų sferų – švietimo, studijų ir mokslo – ir yra didžiausias atsilikimas“, – teigia Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas.

„Matyt viskam iškart vienu ypu negalime tikėtis, kad užteks pinigų“, – prieštarauja Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Ir pasak švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės, susitarimo laikomasi, finansavimas švietimui didėja rekordiškai.

„Tai yra bendras krepšelis, kuris yra didinamas, tačiau pajudėjimas, kur daugiau tai metais ar mažiau, gali būti įvairiausių prioritetų. Buvo labai svarbu, kad didėtų atlyginimai šiais metais“, – pabrėžia ministrė.

Vis tik prezidentūros pozicija – finansavimo planai pasirašytų pažadų neatitinka.

„Susitarimas pasirašytas visa apimtimi. Prezidento pozicija tokia, kad jis turi būti vykdomas visa apimtimi“, – tikina prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Paulius Baltokas.

Tolesnės biudžeto korekcijos – Vyriausybės rankose.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt
Vilnius
COVID-19 TRUMPAI