Lietuvoje

2021.11.26 19:20

Statyboms paaukojo daugiau nei 400 medžių – Vilniaus valdžia žada dalį atsodinti, Seime jau gimė pataisos

Modesta Gaučaitė-Znutienė, LRT.lt2021.11.26 19:20

Iš pusšešto šimto sostinėje nukirstų medžių daugiau nei 400 buvo nukirsti dėl nekilnojamojo turto plėtros. Vilniaus valdžia tikina, kad medžių lengva ranka kirsti neleidžia, o nekilnojamojo turto plėtotojų atstovas teigia, kad projektuojant statinius atsižvelgiama į esančius želdynus. Visgi Seime jau užgimė pataisos, numatančios privalomą medžių atsodinimą.

426 – tiek medžių sostinėje su savivaldybės žinia buvo nukirsta nuo šių metų gegužės tam, kad būtų vystomi nekilnojamojo turto projektai. Statytojų atstovas portalui LRT.lt tvirtino, kad visuomet ieškoma būdų, kaip želdynus išsaugoti ar perkelti, o jei tai nepavyksta, mokamos ir piniginės kompensacijos.

Apie planus žalinti miestą ir toliau kalba Vilniaus valdžia. Visgi Seimo narys Linas Jonauskas kalbėjo, kad Vilniuje iki šiol yra vietų, kur nukirtus medžius liko stūksoti kelmai, o medžiai sodinami visai ne ten, kur jų labiausiai reikia.

Daugiausia medžių iškirsta dėl NT projektų

Tai, kad dalis sostinės medžių iškirsta dėl nekilnojamojo turto plėtros, patvirtino ir Vilniaus miesto savivaldybės atstovai. Kaip portalui LRT.lt komentavo Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus vedėjas Gintautas Runovičius, nukirstų Vilniaus medžių statistika vedama nuo šių metų gegužės mėnesio.

Per šį laikotarpį Vilniuje buvo nukirsti 552 medžiai, iš jų 426 buvo nukirsti dėl nekilnojamojo turto projektų plėtros.

„Tačiau medžių šalinti lengva ranka negalima, yra taisyklės vystytojams, tad pradžioje medžius siekiama išsaugoti – persodinti į kitą vietą. Jei tai nepavyksta, vystytojas yra įpareigotas atsodinti tiek medžių, kad skersmenų suma nebūtų mažesnė už pašalintų medžių skersmenų sumą“, – aiškino G. Runovičius.

Anot jo, šiemet atsodinamų medžių yra 295 vienetai, dar 79 medžiai persodinti, taip pat pasodinta 1165 krūmai. G. Runovičius taip pat pažymėjo, kad šiuo metu dar 150 medžių iš vietos, kurioje ketinama statyti Nacionalinį stadioną, perkeliami į kitas sostinės vietas.

Tačiau medžių šalinti lengva ranka negalima, yra taisyklės vystytojams, tad pradžioje medžius siekiama išsaugoti – persodinti į kitą vietą.

G. Runovičius

Paklaustas, kokie yra Vilniaus miesto savivaldybės planai, susiję su medžių kirtimu, kitiems metams, G. Runovičius nurodė, kad yra sugriežtinta tvarka, ji leis dar labiau kontroliuoti ir išsaugoti daugiau brandžių medžių.

„Taisyklės įpareigoja saugoti ne tik anksčiau saugotinų kategorijoje buvusius želdinius, bet iš esmės visus, išskyrus invazinius ir jaunus vaismedžius. Jos įtvirtina pagal leidimus iškirstų medžių finansinę kompensavimo tvarką ir įpareigoja vietoj iškirstų medžių atsodinti tokį medžių kiekį, kad jų diametrų suma atitiktų iškirstų medžių diametrų sumą“, – nurodė jis.

Portalas LRT.lt taip pat klausė, kiek medžių sostinėje yra avarinės būklės ir kelia pavojų aplinkai ir dėl to turi būti nukirsti. G. Runovičius nurodė, kad tokia statistika nėra vedama, nes avarinės būklės medžiai yra šalinami iš karto.

„Pašalintų medžių vietose išdygs nauji“, – tikino savivaldybės atstovas.

Žada, kad miestas sužaliuos

Visgi senų medžių kirtimas sulaukė kritikos. Po sostinės savivaldybės langais dėl to jau buvo surengtas mitingas, o ir aplinkosaugos ekspertai tikina, kad reikia poros dešimtmečių, kad jaunas medis perimtų subrendusio medžio funkcijas.

Dėl to, anot G. Runovičiaus, stengiamasi vertinant projektus įvertinti ir želdinių padėtį: „Jei dėl mažos korekcijos medis galėtų toliau gyvuoti – siūloma tą korekciją ir atlikti, o jei ten medžio palikti neįmanoma, tai bent jau jį persodinti.“

Kiek anksčiau rudenį Vilniaus valdžia pristatė planą iki 2023 metų rudens sostinėje pasodinti daugiau nei 10 mln. naujų augalų – medžių, vijoklių, krūmų. G. Runovičiaus teigimu, prie medžių sodinimo jau prisidėjo ir verslas – jis pasodino 5,5 tūkst. želdinių. Pati savivaldybė šiemet pasodino jau 1,3 tūkst. medžių, 14 tūkst. krūmų, daugiau nei 2,1 tūkst. vijoklių.

Galimos ir kompensacijos

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius portalui LRT.lt komentavo, kad rengiant nekilnojamojo turto projektus visuomet atsižvelgiama į tai, kokie medžiai, krūmai ar kiti želdynai auga teritorijoje, kurioje numatomos statybos.

„Kadangi toks yra reikalavimas norint gauti statybos leidimą, būtina įvertinti ir atlikti tyrimus su atitinkamais specialistais, sužymėti medžius, kurie vertingi sklype, kurie mažiau vertingi, kurie yra kirstini, kurie gali būti persodinti, kurių negalima liesti. Tas jautrumas žaliai aplinkai yra aukštas ir pačių statytojų vertinamas, ir miesto labai prižiūrimas. Ir, aišku, visuomenės, bendruomenių labai prižiūrimas“, – komentavo M. Statulevičius.

Anot jo, jei miestas nori vystytis, plėtra su savimi atsineš tam tikrų iššūkių, tarp jų – ir aplinkos keitimas, pavyzdžiui, medžių kirtimas.

„Ne išimtis, ar tai būtų vieši, ar privatūs projektai. Kai savivaldybė tiesia gatves, siaurina, platina ar daro kokius apvažiavimus, taip pat medžius kerta ar persodina. Tą patį daro ir verslas“, – sakė LNTPA prezidentas. Jis akcentavo, kad vykdant nekilnojamojo turto projektus visuomet laikomasi numatytų reikalavimų.

M. Statulevičius teigė, kad jei nėra galimybių išsaugoti medžių sklype, parinktame nekilnojamojo turto plėtrai, stengiamasi juos atkurti, ne tik jaunus medelius sodinti, bet ir brandžius medžius perkelti į kitas vietas.

Kai savivaldybė tiesia gatves, siaurina, platina ar daro kokius apvažiavimus, taip pat medžius kerta ar persodina. Tą patį daro ir verslas.

M. Statulevičius

„Galima ir kitaip kompensuoti. Kartais kompensacija būna ir finansinė, miestas tuomet pats sprendžia, kaip tas lėšas investuoti. <...> Tokiu būdu ir sugyvename su žaliąja aplinka“, – kalbėjo M. Statulevičius.

Yra buvę, anot jo, ir tokių situacijų, kai dėl esamų želdynų atsisakoma statyboms jau parinktos vietos ir ieškoma kito ploto arba pastatas pastumiamas labiau į šoną, mažinamas jo tūris, atsisakoma tam tikrų jo funkcinių sprendinių.

„Visą laiką labai jautriai prieinama prie to klausimo. Želdynų klausimai labai tiesiogiai daro įtaką objekto apimčiai, kokybei, vietai sklype tikrai ne išimtis. Pirkdami sklypą visada įsivertiname, kokie yra medžiai, ką bus galima su jais daryti ar nebus galima daryti. <...>

Niekas nenori daryti nesuderintų kirtimų, nes nukenčiama finansiškai, baudos yra išaugusios. Ir, aišku, svarbiausia yra reputacija“, – teigė M. Statulevičius.

Ėmėsi pataisų

Nerimstant diskusijoms dėl sostinėje kertamų medžių, situacija susidomėjo ir Seimo nariai – parengtos pataisos. Jas rengęs socialdemokratas Linas Jonauskas portalui LRT.lt aiškino, kad pataisomis siekiama užtikrinti, kad nukirtus medžius jų vietoje būtų pasodinti nauji želdiniai.

„Kiekvieną atvejį reikėtų įvertinti individualiai, bet svarbiausias dalykas, kad reikėtų vertinti“, – apie medžių kirtimą Vilniuje paklaustas komentavo L. Jonauskas.

Parlamentaras kalbėjo, kad sostinės valdžia naujais medžiais nori apsodinti vietas, kuriose, anot jo, ir ekspertų, ir specialiųjų tarnybų nuomone, medžių sodinti negalima.

„Ten, kur realiai reikia medžių, jie nesodina. Lygiai tas pats atvejis su minėtu pavyzdžiu [dėl medžių kirtimo] ir su medžių sodinimu prie gatvių“, – teigė socialdemokratas.

L. Jonauskas kalbėjo, kad šiuo metu nėra jokio teisės akto, kuris įpareigotų miesto valdžią iškirtus medžius juos atsodinti. Seimo narys sakė parengęs pataisas, kurios įpareigotų, nukirtus medį, vietoje jo per metus pasodinti kitą.

„Miesto vadovybė užsiima politiniais projektais ir medžius sodina ten, kur jų nereikia. O ten, kur medžių reikia ar kur 5 ar daugiau metų iškirsti medžiai ir šaligatviuose žiojėja tuščios skylės arba stūkso kelmai, ten tų medžių niekas nesiruošia sodinti“, – kalbėjo parlamentaras.

Anot L. Jonausko, iškirtus medžius juos būtų galima atsodinti nebūtinai tose pačiose, galima ir kitose tinkamose vietose. Visgi ekspertai jau ne kartą pastebėjo, kad prireikia ne vieno dešimtmečio, kol jaunas medis perima suaugusio medžio funkcijas.

O ten, kur medžių reikia ar kur 5 ar daugiau metų iškirsti medžiai ir šaligatviuose žiojėja tuščios skylės arba stūkso kelmai, ten tų medžių niekas nesiruošia sodinti.

L. Jonauskas

„Teisinga pastaba, kad naujas medis nėra lygiavertis vyresniam medžiui, kad mažiau deguonies gaminama, mažiau išvaloma oro ir t. t. Tačiau šiandieninės technologijos leidžia iškirtus sodinti ne jauną, bet jau brandų medį.

Bet tos technologijos, matyt, nėra labai patrauklios, nes kainuoja kur kas brangiau. Tai reiškia, kad ir vystytojas vieno ar kito projekto mieliau rinksis, jei bus suteikta galimybė, pasodinti jauną medį, o ne atvažiuoti su sunkiasvore technika ir sodinti pervežus brandų medį, kuris ir kainuoja brangiau“, – portalui LRT.lt komentavo Seimo narys L. Jonauskas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt