Lietuvoje

2021.11.23 18:04

Paramos nepasiturintiems produktuose randama kirmėlių ir pelėsio, jos organizatoriai ragina nepabijoti skųstis

Edita Vitė, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2021.11.23 18:04

Paramos gavėjai tarp produktų, skiriamų labiausiai nepasiturintiems asmenims, randa sugedusių konservų, kruopų su kirmėlėmis ar kitokio nebevartotino maisto. Paramą organizuojančios institucijos apie problemą žino ir ragina apie tokius atvejus pranešti – kai kurių nekokybiškų produktų tiekėjų jau anksčiau dėl tos pačios priežasties buvo atsisakyta.


Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondas kas antrą mėnesį privalomai maisto paketais aprūpina šeimas, senolius, bedarbius, kurių pajamos yra mažesnės nei 192 eurai asmeniui. Šeškinės rajone maisto paramos krepšelių per pusdienį išdalyta apie 400. Gaunančių europinius maisto paketus vien sostinėje yra daugiau nei 10 tūkstančių.

Tarp produktų – cukrus, kruopos, mėsos konservai, žirneliai, makaronai, užpilamos sriubos ir košės, aliejus ir kita.

LRT projekto LRT GIRDI žurnalistus pasiekė gyventojo užklausa – kas maisto paketus prižiūri ir kas garantuoja jų kokybę? Atsakymą pateikia „Maisto bankas“, jo paramos programų koordinatorė Deimantė Vaidilauskytė paaiškina, kad organizacija yra Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo partneris ir kas antrą mėnesį maisto krepšelį dalina beveik pusei šalies savivaldybių. Būtent jie iš tiekėjų sulaukia prekių sandėliuose, patikrina produktų garantijas ir pakuoja juos į maišus.

„Viena iš mūsų funkcijų – prieš priimant produktą patikrinti, ar jis iš tos partijos ir produktų galiojimą. Už produkto kokybę, už projektų vykdytojus šios atsakomybės prisiimti negalime. Mes tų produktų, deja, negalime nei pradaryti, nei paragauti nei pažiūrėti, negalime tokių žingsnių daryti“, – LRT RADIJUI sakė D. Vaidiliauskytė.

Europos Socialinio fondo agentūros projekto vadovė Gintarė Zizienė teigia, kad vienu kartu yra išdalijama apie tūkstantį tonų produktų. Jie atkeliauja iš skirtingų šalių, nes vyksta tarptautinis konkursas. Juos laimėjęs gamintojas ar tiekėjas produktus privalo pateikti su sertifikatais bei patikromis iš laboratorijų.

„Tai yra atviras konkursas ir dalyvauti gali visi, kas atitinka pajėgumus ir sąlygas. Ir ekonominio naudingumo kriterijai, ir kaina vertinama – kas atitinka sąlygas, tas laimi. Konservai iš Latvijos, sriubos iš Lietuvos, ryžiai pas mus neauga, tai tiekėjai veža iš kitų šalių. (...) Turėjom teisminių ginčų su tiekėju, kai gavome skundus, kad produktai neatitinka kokybės ir todėl kasmet griežtiname sąlygas tiekėjui ir kuo toliau, tuo tokių atvejų dabar pasitaiko rečiau“, – sakė G. Zizienė.

Ignalinoje 14 metų savanoriaujanti Loreta Matkevičienė sako, kad iš europinių lėšų dalijamas maistas kartais būna prastos kokybės, o žmonės, nemokamai gavę produktų, dažnai bijo skųstis ir juos išmeta.

„Kirminų rasdavo, muselių, žirneliai drumzlini, dangtelius „nušaudė“. Sriuba šiupininė šitam paskutiniam buvo – valgyt neįmanoma. Sakė mama viena, kad davė vaikui, nevalgo, paragavo – vienas actas. Žuvies konservuose uodegos plaukioja trys, tai prie konteinerio palieka, kita kartą prašvinkusi buvo, tai atšaukė. Žmonės nežino, kur skųstis, į seniūnija bijo, nes galvoja, kad išvis negaus paramos, Maisto ir veterinarijos tarnyba net nežino apie tai“, – sakė savanorė L. Matkevičienė iš Ignalinos.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistė Laura Ivanauskienė teigia, kad tarnyba dėl europinių maisto paketų skundų yra gavusi ir jeigu žmonės randa blogų produktų, būtina apie tai pranešti.

„Buvo atvejis dėl vištienos, kad per smulki, patikrinus nustatyta, kad neatitiko specifikacijų. Tikrai patarčiau kreiptis į Maisto ir veterinarijos tarnybą, galima raštu arba telefonu. Mes į visus skundus reaguojame ir vykdytume patikrinimą. Europos socialinės paramos agentūra turi kontroliuoti tiekėjus ir turi tai užtikrinti. Neturi nesaugūs ir nekokybiški produktai patekti vartotojui“, – sakė LRT RADIJO kalbinta tarnybos specialistė.

Pasidomėjus tuo, kas sprendžia, kokie produktai turi sudaryti maisto krepšelį, Europos Sąjungos Investicijų skyriaus vyresnysis patarėjas Artūras Bytautas paaiškino, kad tuo rūpinasi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) kartu su dietologais bei maisto specialistais.

„Mums atrodo, kad jis ganėtinai įvairus ir vertingas. Kas kartą bandome įvertinti praktiką, ką žmonės sako, kas jiems patinka, kas nepatinka, tam tikrų produktų esame atsisakę. Gal kai kurie produktai nėra didelės vertės, kaip antai saldintas sutirštintas pienas arba avižiniai sausainiai, tačiau tokius produktus mes vadiname emociniu maistu, nes žmonės gali tai kaip desertą panaudoti ir tai turi teisę būti krepšelyje nepasiturintiems žmonėms“, – sakė SADM specialistas.

Pasak jo, kas dvejus metus krepšelio sudėtis keičiama.

„Mes turime 18 produktų sąrašą ir produktai rotuojami kiekvieno dalinimo metu, kad nebūtų vienodi, jie maišomi tarpusavyje. Krepšelio vertė nuo 5 iki 7 eurų. (...) Būkim teisingi – ar 5 ar 10 eurų, krepšelio parama kalnų nenuvers, bet mes norime kad šis dalijimas užmegztų ryšį tarp dalintojo ir gavėjo. Tai labai svarbu, kai atsiranda nauji klientai, kurie turi problemų gyvenime, kurie nesikreipia į seniūnijas, kuklinasi arba nežino“, – sakė A. Bytautas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, dabar labiausiai nepasiturinčių asmenų, gaunančių europinę maisto paramą, yra apie 180 tūkstančių. Šiais metais paskutinis dalijimas vyks gruodį, paketą papildys ir būtiniausios higienos prekės.

Reportažo klausykite LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įraše.


Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt