Lietuvoje

2021.11.28 16:15

Bitininkystę ir arbūzų auginimą atradęs Lukas mokslus metė dėl patyčių: kalčiausi tėvai, neauklėjantys savo vaikų

Edvardas Kubilius, LRT RADIJO laida „Už Vilniaus", LRT.lt2021.11.28 16:15

Šakiškis Lukas Dailidė baigė 10 klasių, apie mokymąsi toliau nė negalvojęs – labiausiai nuo mokyklos atgrasė patyčios. Dabar 19-metis augina bites ir arbūzus, apie rezultatus pasakoja sekėjams socialiniuose tinkluose ir prieš kelis metus pradėtą nedidelį ūkį ambicingai planuoja plėsti.


Apie ne vienerius metus kentėtas patyčias Lukas dabar gali atvirauti, nes tai – praeities etapas. Dabar 19-mečio kasdienybė – bitininkystė ir šeimos ūkio valdose auginami arbūzai. Dar mokykloje atrasti pomėgiai padėjo nukreipti mintis, o dabar leidžia ir užsidirbti.

Bites L. Dailidė, turintis „YouTube“ kanalą, pavadinimu „Luko laikas“, augina ne tik įprastu ir lengvai atpažįstamu, bet ir senoviniu būdu. Du iš penkių jo avilių panašūs į nedideles alaus statines.

„Interneto platybėse radau senovės bitininkystės prototipus, vienas jų buvo šiaudiniai aviliai, pasigaminau jų tris. Visa konstrukcija labai paprasta – šiaudai tiesiog susukti į vieną ritinį, paviršius padengtas molio mišiniu. Gamybai naudojau standartinį senovinį receptą“, – LRT RADIJO laidai „Už Vilniaus“ pasakojo Lukas.

Kaip aiškina jaunasis bitininkas, ši senoviniu būdu pagamintų avilių forma ir sudėtis bitėms suteikia mikroklimatą, panašų į tokį, koks yra drevėje. Susiradęs tokių avilių gamybos instrukcijas, viską įgyvendino jis pats, po ranka turimomis priemonėmis.

„Šiaudai yra mūsų pačių, nukūlus grūdus jų turim, taip ir sugalvojau sukti savais šiaudais, o kur išsikasti molio radau čia, sode. Dėl struktūros, kad būtų geriau tepama ir viskas laikytųsi, molį išsiplakiau su vandeniu – labai ilga ir sunki procedūra, užtrukau kelias valandas, kol molį išmaišiau. Po to į masę įdėjau pelenų, paprastos juodos žemės, išmaišius viską tepiau. Vaizdo įrašas yra mano „YouTube“ kanale“, – pasakojo L. Dailidė, planuojantis avilių skaičių didinti, jeigu eksperimentas pasiteisins ir bitės išgyvens žiemą.

Kol kas visas medus, kurį Lukas išgauna, yra iš įprastinių avilių. „Čia paprastesnis medaus išėmimas, daugiau jo išgauni – lieka ir pardavimui, ir sau“, – sakė pašnekovas. O jaunimo gretose reto hobio ištakos prasidėjo anksti.

„Nuo mažens, maždaug 6-erių metų, labai susidomėjau bitėmis, matydavau jas ant gėlių, sugaudavau į stiklainį ir galvojau, kad jos man prineš medaus. Turėjau kažkokį ryšį su bitėmis nuo vaikystės. Vėliau apgalvojau rimčiau ir nutiko toks sutapimas, kad ieškojau avilių pamačiau skelbimą, jog avilius atiduoda – pataikiau ant tokio žmogaus kaip Šakių rajono bitininkų pirmininkas. Jis man labai daug padėjo, vežėsi į kursus Kaune, daug padėjo su inventoriumi, rado žmogų, kuris medsukį man davė, realiai labai daug padėjo, esu labai dėkingas Šakių rajono bitininkų pirmininkui“, – sakė L. Dailidė.

Kitas 19-mečio eksperimentas – arbūzai. Pirmuoju bandymu prieš kelerius metus derlius nedžiugino, bet nuo šios veiklos šakiškis nenusigrežė, mokėsi iš klaidų.

„Irgi staigiai kilusi mintis, pamatyta internete. Pirmais metais viskas buvo labai nevykusiai, nes per vėlai pasėjau – gegužės mėnesį, todėl nespėjo užaugti. Antrais metais bandžiau sodinti daugiau, su metais patirties padaugėjo. Trečiais metais, šiemet, užauginau virš 100 kilogramų arbūzų iš 15-os daigų, manau, kad rezultatas labai neblogas“, – laidai „Už Vilniaus“ sakė Lukas.

Dalį užaugintų arbūzų Lukas išdalijo draugams, dalis liko pačiam ir namiškiams. Sulig patirtimi auga ir užmojai, tad kitąmet arbūzų laukas Slavikų kaimo ūkyje bus dar didesnis.

„Turiu nemažų planų ateinantiems metams, netrukus pradėsiu ruoštis, daigų auginimui reikės nusipirkti ultravioletinių spindulių lempas. Planuoju užsiauginti apie 100 arbūzų daigų, iš viso ateinančiais metais apsodint arbūzais 7 arus, kad galėčiau parduoti žmonėms ir pasidalint su visais“, – planus vardijo pašnekovas.

Kodėl arbūzai? Lukas turi pragmatišką ir įtikinantį paaiškinimą.

„Auginant tas kultūras, kurios auginamos visų, vis tiek turėtum rasti kokį nors išskirtinumą, o konkurencija labai didelė. O arbūzai – egzotinis augalas, Lietuvoje auginamas, bet jeigu pavyksta užauginti ir gana nemažus, išskirtinumas didelis, paklausa irgi“, – kalbėjo L. Dailidė.

Kaip ir bitininkystės patirtys, taip ir arbūzų auginimas yra dalis turinio, kurį L. Dailidė pateikia savo „YouTube“ kanale. Kaip sako pats, kanalas labiausiai orientuotas į jaunimą, iš jo Lukas sulaukia žinučių, kuriose klausiama ūkiškų patarimų.

„Realiai mano mintis, ką bandau pateikti, tai nebijoti užsiimti kažkuo išskirtiniu, nebijoti išsiskirti, nebijoti dėl to, ką kiti pasakys, o tiesiog siekt savo tikslų ir svajonių, paprasčiausiai bandyti, bet ne sėdėti nuleidus galvą ir laukti, kol kažkas kažką paduos“, – aiškino Lukas.

Luko tėvai – smulkūs Slavikų, esančių netoli Kaliningrado, ūkininkai, auginantys avis, vištas. Jaunuolio teigimu, tėvai iniciatyvas palaikė, matydami, kad jos prasmingos ir naudingos.

Mokykla tapo nepakeliama dėl patyčių

Tačiau prieš keletą metų Luko moksleiviška kasdienybė nebuvo tokia šviesi. Jis neslepia, kad mokykloje sekėsi sunkiai, o ypač mokslus apsunkino patyčios.

„Man mokslai sunkūs tapo 6-oje klasėje, kadangi nemenkai pradėjau patirti patyčių, tas mokslas pasidarė dar sunkesnis. Po to atsirado minčių apie šias visas veiklas, krypo mintys link jų, tada vis pritrūkdavo laiko prisėsti prie mokslų ir labai rimtai į juos žiūrėti“, – pasakojo Lukas.

Būti mokykloje tapo sunku. Jei ne popamokinės paties atrastos veiklos, jaunuolio gyvenimas būtų dar niūresnis.

„Tikrai su motyvacija ėjau į mokyklą, bet esant patyčioms, neapleido mintis, kaip reikės prakentėti tą pusdienį mokykloje. Nuėjus į mokyklą, realiai tik prasidėjus pamokoms, galvodavau, kaip kuo greičiau reikės namo grįžti. Atmosfera mokykloje man kėlė diskomfortą daugiausia dėl patyčių, daugiau kažkokio faktoriaus ir nebuvo“, – sakė „Už Vilniaus“ pašnekovas.

Šiandien Lukas sako, kad mokykloje buvo labai uždaras, apie problemas nepasakojo ir mokytojams, stengėsi viską „laikyti savyje, atkęsti ir prabūti tą laiką“.

„Mokytojai nepastebėdavo, bet 10-oje klasėje, mokydamasis Lukšių Vinco Grybo gimnazijoje, iki galo jos nepabaigiau, pats pasisakiau, kad nebegaliu mokytis, man sunku paprasčiausiai. Krito ir pažymiai labai smarkiai. Po to persirašiau į Šakių „Varpo“ mokyklos neakivaizdinį ir tokiu būdu pabaigiau 10-ą klasę“, – sakė Lukas.

Apie 11-12 klases jis jau nebegalvojo, skyrė visą dėmesį savo naujiems interesams.

„Šiuo metu jaučiuosi labai gerai, darau tai, ką noriu, ką mėgstu, kas neša ir naudą, nors ne naudos ieškau savo užsiėmimuose. Svarbiausia, kad yra kaip prasmingai laiką praleisti, dalintis su kitais žmonėmis savo socialiniuose tinkluose, „YouTube“ kanale, jaučiuosi labai laisvai, nesuvaržytas ir ryškiom mintim“, – pasakojo Lukas.

„Draugai, su kuriais bendrauju, skatina toliau kurti, toliau daryti, patys tom pačiom sritim pradeda domėtis. Savų draugų rate viskas tikrai gerai“, – pridūrė jis.

Nereikėtų abejoti, jog patyčių yra kiekvienoje mokykloje, sako Lukas, ir veikiausiai nemažai. „Kaip spręsti šitą problemą, tikrai nežinau, viskas prasideda nuo tėvų, kaip jie auklėja savo vaikus“, – įsitikinęs jis.

Kaip atpažinti patyčias, apie kurias jaunas žmogus kartais tyli – visai kaip tai darė ir Lukas – pašnekovas turi patarimą. Sėkmingai mokytis, kuomet kasdienė aplinka slegianti, yra sunku, todėl rezultatai gali būti vienas iš signalų, jog problema yra joje.

„Pagal mokymosi rezultatus mokytojai galėtų aiškintis, kas yra negerai, daugiau kalbėtis atskirai su kiekvienu. Nežinau, gal dabartiniai tempai mokytojams neleidžia su kiekvienu asmeniškai pabendrauti. Bet kalbėdamas iš savo patirties, galiu pasakyti, kad tikrai galima pamatyti, kad kažkas yra negerai pagal mokymosi rezultatus“, – sakė L. Dailidė.

Hobis, tapęs kasdienybe ir pirmuoju uždarbiu, skatina nesustoti, bet apie ateities planus pašnekovas kalba santūriai, tik užsimena, kad jų yra. „Laimė mėgsta tylą“, – sako Lukas.

Visas pokalbis – LRT RADIJO laidos „Už Vilniaus“ įraše:


Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt