Lietuvoje

2021.12.08 17:48

Šunys vedliai Lietuvoje – retenybė: valstybė jų paruošimo nesubsidijuoja, skirtingos įstaigos jų neįsileidžia

Dovilė Lisauskaitė , LRT TELEVIZIJOS laida „Laba diena, Lietuva“, LRT.lt2021.12.08 17:48

Lietuvoje neįgaliesiems padedančius šunis vedlius galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Paruošti šunį kainuoja tūkstančius eurų, o tokia paslauga nesubsidijuojama, kol kas jie dresuojami asmeninėmis neįgaliųjų lėšomis arba iš suaukotų pinigų. Kita problema – iki šiol su tokiais pagalbininkais lengvai nepateksi į viešąsias įstaigas, parduotuves. Tikimasi, kad tai pasikeis, kai Lietuvoje bus įgyvendintos Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatos, tačiau kada bus tokie šunys pradėti rengti biudžeto lėšomis – neaišku.

Pamatyti šiandien šunį Valdovų rūmuose – retas atvejis. Visi iki šiol čia atlydėjo savo šeimininkus su negalia iš svečių šalių. Kiek daugiau nei metų labradoras Naras, tikėtina, yra pirmasis šuo iš Lietuvos, žengiantis į šį muziejų – jis lydi klausos negalią turintį savo šeimininką Vytautą Pivorą.

„Tai – mano ausys: skambutis ar beldimas į duris, vanduo iš čiaupo bėga ar vamzdis prakiuro, o gal vaikas kitam kambaryje verkia. Arba poliklinikoje, kai visi dabar būna su kaukėmis, aš negirdžiu, kai mane kviečia, tai man šuo gali visa tai pasakyti“, – pasakoja V. Pivoras.

Išdresuoti šunį užtrunka kelerius metus, kinologų, galinčių tai padaryti Lietuvoje, yra, norinčių auginti tokius vedlius irgi, tačiau kaina, sumokama už patį šunį ir jo paruošimą, – sunkiai įkandama.

„Visi žinome, kiek kainuoja įsigyti šunį su dokumentais, – kainos gali siekti ne vieną tūkstantį. Kad šuo taptų asistentu, kaina gali šoktelėti ir 20 kartų. Lietuvoje tokio šuns paruošimas kainuoja apie 20 tūkstančių, kitur – dar daugiau ir sieks net ir 40 tūkstančių eurų“, – LRT TELEVIZIJAI sako Naro šeimininkas.

Neįgaliųjų akimis ir ausimis tampantys šunys vedliai: nors Lietuvoje jau ruošiami, patekti į viešąsias erdves su jais vis dar sudėtinga

Šiandien tokie šunys dresuojami asmeninėmis žmonių lėšomis, jiems padeda labdaros ir paramos fondas „Mulan fondas“, kur aukoti gali kiekvienas. Jo įkūrėjai Ajanai Lolat padeda pirmasis Lietuvoje šuo vedlys Mulan, o kartu jie siekia įtvirtinti šunų asistentų rengimo sistemą Lietuvoje, nes iki šiol nei vilkšunė Mulan, nei Naras, nei kiti šio fondo lėšomis dresuojami šunys negali tapti akredituotais vedliais.

„Visas stabdis yra finansai: už skaniukus mokėti reikia, už kinologų darbą mokėti reikia ir gyvename tik iš žmonių aukų kol kas. Tai, kad tu rengi šunį, dar nereiškia, kad jį rengi. Kai bus parengti 5 šunys, atvyks tarptautinė komisija ir jie tada nuspręs, ar tai verta asistento statuso. Jeigu jie nuspręs, kad mūsų šunys verti asistento statuso, akredituos fondą ir tada mes tapsime pirmąja organizacija Baltijos šalyse, kuri rengia akredituotus tokius šunis“, – pabrėžia A. Lolat.

Tačiau jeigu šunys akredituoti taptų šiandien, Lietuvoje jie galėtų patekti tik ten, kur tai leidžia pačios įstaigos. Štai į Valdovų rūmus atėjus su vedliu reikia parodyti neįgaliojo pažymėjimą ir šuns-asistento dokumentą. Visur kitur tokiems žmonėms su šunimis durys gali būti užtrenktos: su juo neužeisi į parduotuvę, nepavažiuosi viešuoju transportu, nes nėra įstatymo, leidžiančio tai daryti. Tokio įstatymo projektas pateiktas Seime šią savaitę.

„Manau, kad nesklandumų neturėtų kilti. Paslauga reikalinga gal ir nedaug žmonių, bet Lietuva turėtų reglamentuoti paslaugas šunų ne tik dėl mūsų žmonių, bet ir todėl, kad atvyksta užsieniečiai su tokiais šunimis ir mes ES galime likti nesuprasti, jeigu šuo kirtęs sieną taptų brisiumi“, – tikina Seimo narys Justas Džiugelis.

Parlamentaras tikisi, kad Seime įstatymų pataisos nestrigs ir jau kitų metų liepą pradės galioti. Planuojama, kad šunys vedliai priklausys neįgaliųjų organizacijoms, kurios ir spręs, kam duoti jais naudotis. Visgi patys neįgalieji netiki, kad jiems su vedliais atsivers visos durys.

„Ne įstatymai viską lemia, o geranoriškumas. Jei tu norėsi priimti, tai priimsi jau dabar. Mano dantistai klausia, kur tas tavo šuo, o tai yra medicinos įstaiga. Tai net ir atsiradus įstatymui, nenorintys priimti šunų, ras būdų, kaip nepriimti“, – įsitikinusi A. Lolat.

Atsiradus įstatymui, leidžiančiam šunims vedliams lydėti neįgaliuosius, gali jų ir nepadaugėti, nes kol kas įstatymu bandoma įvirtinti sąvoką „šuo vedlys“, o štai apie įsigijimo ir paruošimo finansavimą dokumente nekalbama.

„Kol šiame periode valstybė nesiima reglamentuoti finansavimo sąlygų ir tikslas tik sureglamentuoti šuns egzistavimą oficialiai, kad galėtų žmonės jais naudotis. Tai dėl finansavimo tolimesnis etapas ir apie jį dar diskutuosime, tai negaliu pasakyti, koks modelis bus ir nuo kada galėtų būti finansuojama ši priemonė“, – pabrėžia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Daiva Zabarauskienė.

Skaičiuojama, kad per metus vidutiniškai Europoje šunimis vedliais tampa apie kelis tūkstančius keturkojų. Lietuvoje šiuo metu ruošiami 4.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt