Lietuvoje

2021.11.18 19:00

Įsibėgėjus šildymo sezonui miestai paskęsta dūmų debesyse, tačiau valdininkai tik skėsčioja rankomis: kietasis kuras – ne tabu

Radvilė Rumšienė, LRT.lt2021.11.18 19:00

Kasmet šildymo sezono metu dalis gyventojų yra priversti kęsti iš kaimyninių namų kaminų sklindančių dūmų dvoką. Skundų dėl necentralizuotai šildomų namų keliamų nepatogumų sulaukia ir valdininkai, ir aplinkosaugininkai, ir sveikatos specialistai. Vis dėlto panašu, kad ryžtingiau situaciją spręsti imasi tik Vilnius, Kaunas ir Klaipėda kol kas neturi planų, kaip išguiti krosnių smogą iš miesto centro ar daugiabučių namų kvartalų.

„Man labai iš tiesų keista, kad pas mus Šilainiuose be pertraukos dūmina kaminai iš nuosavų namų. Kodėl nėra tvarkos tai bent kiek sustabdyti? Vis dėlto yra infekcinė ligoninė, žmonės gydomi nuo visų vidinių infekcijų. Kaip kvėpuoti? Ryte išleidi vaikus į mokyklą: per dūmus neįmanoma praeiti, akis griaužia, prasmirsta drabužiai smalkėmis. Atrodo, kad būčiau prie laužo sėdėjusi“, – patiriamais nepatogumais, gyvenant privačių namų kaimynystėje, dalijosi LRT GIRDI parašiusi Rima.

Pastebima, kad nors tokie namai ir yra tik pavieniai, tačiau kamuoliais iš kaminų besiverčiantys dūmai gyvenimą kartina daugybei kvartalo gyventojų.

Panašu, kad su analogiškomis problemomis susiduria ir kitų miestų gyventojai. Klaipėdietis Sigitas pasakojo, jog jo namuose sumontuotas dujinis katilas, tačiau gretimame sklype įsikūrusi kaimynė namus šildo kietu kuru – kasdien kuria krosnį.

Anot vyro, jo būste sumontuota speciali vėdinimo sistema, tad į kaimynės pusę dažnai langų atidaryti netenka, tačiau jeigu sistemos nebūtų, kai kurias namo erdves vėdinti veikiausiai būtų sunkoka, mat neretai iš šalia esančio namo kamino veržiasi aštraus kvapo dūmų kamuoliai.

„Būna, net ir vasarą pradeda kūrenti, nes vandenį šildosi, tada kvapas tikrai didelis būna. Būna, kad naktį juodi dūmai eina“, – pastebėjo Sigitas.

Kauno savivaldybė: žmonėms nemalonu, tačiau šildyti namus kietuoju kuru nėra draudžiama

Panašių skundų bei pastebėjimų sulaukia ir įvairios institucijos. Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Jurga Pakrosnienė teigė, kad savivaldybė tokių skundų įprastai sulaukia šaltuoju metų laiku.

„Dažniausiai tie skundai būna tokiose situacijose, kaip šiuo atveju, kai šalia yra daugiabučiai namai, kurie yra ženkliai aukštesni ir šalia jų yra individualūs. Paprastai iš tų individualių tie, kurie gyvena antrame arba trečiame aukšte daugiabutyje, gauna porciją tų dūmų. Bet iš tikrųjų pastaraisiais metais, kiek teko dalyvauti tikrinant tokius skundus, dažnu atveju tai būna nepagrįsti skundai. Ta prasme, kad taip, žmonės šildosi individualiai namus, paprastai jie šildosi kietuoju kuru, bet kietas kuras kol kas pas mus yra leidžiamas. Bet tai turbūt yra emociškai nemalonu tiems žmonėms kai negali langų atsidaryti, kai tie dūmai yra visai po akimis“, – aiškino J. Pakrosnienė.

Kol kas aiškaus sprendimo dėl to, ar nereikėtų atsisakyti taršaus kietojo kuro arba kitaip spręsti minėtas situacijas, Kaunas dar neturi.

„Tą, kad atsisakyti taršios anglies, kaip kuro rūšies, mes jau siūlėme gerokai prieš 5 metus Aplinkos ministerijai. Esame rašę raštus su siūlymu, kad atsisakyti anglies kaip taršaus kuro šildymui. Kol kas tokio konkretaus sprendimo mes neturime, bet paprastai Kauno mieste mes žiūrime, kokios yra kitos galimybės. Šildymas yra tik vienas iš taršos šaltinių“, – dėstė J. Pakrosnienė.

Tiesa, pašnekovė pastebėjo, kad pastaraisiais metais nefiksuojama, kad žmonės į krosnis mestų ir degintų draudžiamas medžiagas ar daiktus. Anksčiau tikrinant skunduose pateiktą informaciją specialistai aptikdavo, kad žmonės degina, pavyzdžiui, supjaustytus senų, dažytų langų rėmus, baldų plokštes ar pan.

Skundžiasi ir aplinkosaugininkams

Panaši situacija susiklosčiusi ir Klaipėdoje. Skundų dėl nemalonaus dūmų kvapo ar smogo sulaukia tiek gamtosaugininkai, tiek sveikatos specialistai.

Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkė Laura Dagilienė teigė, kad skundų padaugėja atvėsus orams ir įsibėgėjus šildymo sezonui. Žmonės skundžia tiek įvairias įmones, tiek kaimynystėje gyvenančius žmones.

„Būna, važiuojame ir į privačius namus. Gal netgi, sakyčiau, dažniau“, – pastebėjo L. Dagilienė.

Tiesa, skundai pasitvirtina ne visuomet, mat nemalonus dūmų kvapas nebūtinai reiškia, kad yra deginamas draudžiamas kuras. Pavyzdžiui, šlapios malkos gali lemti tamsesnius dūmus ir pan.

Anksčiau aplinkosaugininkai vykdydavo akciją „Kaminukas“, kurios metu buvo tikrinama, ką į krosnis meta savarankiškai besišildančios įvairios įmonės, nedideli autoservisai ir pan., tačiau jau keletą metų tokia akcija nevyksta.

„Bet kai vykdome planinius ar neplaninius patikrinimus, visada atkreipiame dėmesį kuo kūrenasi. Dažniausiai pasitaikančios atliekos, kurias degina, būna mediniai padėklai. Jie dažniausiai būna, kaip sako, neužteršti ir žmonės galvoja, kad tai yra tinkama deginti medžiaga, bet pagal galiojančius teisės aktus, deginti galima tik tinkamą kurą – malkas, briketus, anglis. Mediniai padėklai yra medinės pakuotės atliekos ir jos turi būti priduodamos atliekų tvarkytojams. O iš kitų atliekų, tai būna ir dažyta mediena, ir baldų gamybos įvairios atraižos“, – vardijo L. Dagilienė.

Už netinkamo kuro naudojimą galima sulaukti baudų. Fiziniams asmenims jos siekia nuo 60 iki 300 eurų, o juridinių asmenų vadovams ir kitiems atsakingiems vadovams – nuo 170 iki 1170 eurų.

Dėmesio krosnims kasmet skiria ir ugniagesiai. Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovė Aurelija Maslauskienė pasakojo, kad vis dar pasitaiko atvejų, kai žmonės į krosnis kiša namų šildymui nepritaikytą kurą – statybines atliekas, gumos, plastmasės gaminius, degina buitines atliekas.

Būna ir incidentų, kai neatsakingai elgdamiesi su krosnimis žmonės sukelia nemenką pavojų sau. Pavyzdžiui, nusprendžia padegti namo kamine susikaupusius suodžius, mat mano, jog taip ugnis atliks žmogaus darbą ir išvalys kaminą.

„O ugniagesiai tuo tarpu kasdien prasidėjus šaltiems orams, kai jau kūrenamos krosnys, važiuoja gesinti tų kaminų, kuomet kyla grėsmė išplisti gaisrams“, – pastebėjo A. Maslauskienė.

Kasmet pasitaiko atvejų kai namuose gaisras kyla dėl to, kad žmonės bandė įkurti krosnis naudodami degiuosius skysčius.

Šiemet Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos veiklos teritorijoje kilo daugiau nei 1 tūkst. gaisrų, kuriuose žuvo 7 žmonės. Trečdalis šių gaisrų kilo gyvenamajame sektoriuje ir net 4 žmonės žuvo savo namuose.

Kartu su dūmais į orą kyla ir itin pavojingos medžiagos

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento direktorius Raimundas Grigaliūnas aiškino, kad kartais neatsakingų gyventojų veiksmai šildant namus netinkamu kuru gali kelti rimtą pavojų.

„Jeigu naudoja įprastinį kurą – anglis, durpes, malkas – išsiskiria vienos medžiagos: sieros, anglies, azoto dioksidai, kietosios dalelės. Tačiau bėda yra, kad dažnai žmonės dar į krosnis deginimui deda įvairius drabužius, tepaluotus skudurus, impregnuotą, dažytą medieną, plastiką, plastmasę. Kadangi krosnyje yra nepakankama temperatūra ir nesudega visos medžiagos, tada su dūmais ir kietosiomis dalelėmis gali išsiskirti ir įvairūs sunkieji metalai, o jeigu yra deginama plastmasė – ir dioksinai“, – aiškino pašnekovas.

Minėtos medžiagos, anot R. Grigaliūno, yra labai pavojingos ir kenksmingos žmogaus sveikatai, gali sukelti vėžį, apsigimimus, veikia nervų, imuninę sistemas.

Taip pat smarkiai veikiami tiek viršutiniai, tiek apatiniai kvėpavimo takai. Todėl lėtinių kvėpavimo takų ligų turintys žmonės šildymo sezono metu gali justi tų ligų paūmėjimą, mat uostamiestyje tuo metu susidaro netgi tam tikras smogas.

Šiemet NVSC Klaipėdos departamentas gyventojų skundų dėl šildymo, mieste juntamo dūmų kvapo, smogo ar pan. dar nesulaukė, tačiau tikėtina, kad jie specialistus pasieks spustelėjus šalčiams.

„Skundų dar neturėjome, tačiau mes patys stebime stotelių rodmenis ir matome, kokia yra situacija, ypač kai žiemą yra apie 15 ir daugiau laipsnių šalčio. Tada ir skundų būna dėl kvapo, dėl dūmų“, – sakė R. Grigaliūnas.

Klaipėda neturi plano, kaip spręs šildymo klausimus mieste

Tiesa, panašu, kad Klaipėda ne tik kol kas nežino, kaip spręsti žmonių ir specialistų įvardijamą problemą, bet ir gerokai vėluoja rengti tam tikrus dokumentus.

NVSC uostamiestyje pasigenda šilumos ūkio specialiojo plano. Pasak R. Grigaliūno, Šilumos ūkio įstatyme yra nurodyta, kad kas 7 metus turi būti atnaujinamas šilumos ūkio specialusis planas, tačiau aiškėja, kad Klaipėdoje minėtas planas buvo parengtas 2001-aisiais ir iki šiol nėkart nebuvo atnaujintas.

Šis planas turėtų numatyti šildymo mieste tvarką, kuriose miesto teritorijose ir koks kuras gali būti naudojamas. Pavyzdžiui, šiuo metu galiojančiame senajame plane Klaipėdos senamiestis dar yra išlikęs kaip zona, kur gali būti naudojamas kietas kuras. R. Grigaliūno nuomone, taip neturėtų būti.

„Mes tikrai prašome ir jau ne pirmą kartą, kad būtų atkreiptas dėmesys ir toks planas būtų paruoštas, nes, kaip žinome, yra ir alternatyvios šildymo priemonės – šilumos siurbliai. Tai yra pakankamai ekologiški, gamtos neteršiantys įrenginiai. Tikrai turime rajonų ir gatvių, kuriose žmonės dar nėra prisijungę prie centralizuotų šilumos tinklų. Visi žmonės degina pagal savo supratimą“, – pastebėjo R. Grigaliūnas.

Pašnekovo teigimu, miestams reikėtų siekti, jog būstai būtų šildomi kuo mažiau teršiančiu būdu – naudoti kuo mažiau kuro, išskiriančio kenksmingas medžiagas.

Vis dėlto panašu, kad gyventojams bei dėl taršos skundus skaičiuojantiems specialistams taršą mažinančių miesto valdžios sprendimų dar teks palaukti.

Vyriausiasis Klaipėdos miesto inžinierius Arūnas Dieninis aiškino, kad šiuo metu dar tik rengiamasi ieškoti kas rengs šilumos ūkio specialųjį planą. Tikimasi, kad planas bus parengtas per 1–1,5 metus.

„Kiek aš žinau, Klaipėdos miesto savivaldybė nėra uždraudusi arba numačiusi laikotarpį, kada bus uždraustas kietasis kuras. O statant naujuosius namus ir rekonstruojant senus namus, jau nebegalimas šildymas kietuoju iškastiniu kuru pagal bendrąjį planą“, – aiškino A. Dieninis.

Vilnius uždraudė deginti anglį ir durpių briketus

Kol Kaunas ir Klaipėda tik skėsčioja rankomis ir kol kas nėra nusprendę, ką dėl šių problemų darys, Vilnius jau žengė žingsnį.

LRT.lt jau skelbė, kad anglį ir durpių briketus Vilniuje bus draudžiama kūrenti nuo 2023-iųjų birželio 1-osios. Vilniaus savivaldybės taryba spalio pabaigoje patvirtino sostinės Švaros taisyklių pakeitimus, numatančius, jog šio taršaus kietojo kuro ateityje šildymui nebebūtų galima naudoti.

Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas tuomet teigė, kad sprendimas buvo „absoliučiai neišvengiamas“, nes anglys ir durpės yra kelis kartus taršesnės už biomasę, o palyginus šį šildymo būdą su centriniu šildymu, poveikis aplinkai didesnis „ne kartais, o tūkstančiais kartų“.

„Dėl to ne tik kenčia gyventojų sveikata, bet ir daroma negrįžtama žala klimato kaitos kontekste. Aš tikiuosi, kad Vilnius bus pirmas, bet ne paskutinis miestas, kuris tokią praktiką pritaikys. Galų gale, turime būti sąmoningi patys, o ne tik aklai sekti Europos Sąjungos direktyvas“, – sakė V. Benkunskas.

Tiesa, toks sprendimas kai kuriems gyventojams gali atrodyti nepriimtinas.

Uostamiestyje privačiame name gyvenantis ir kasdien krosnį kuriantis Rimas teigė, jog nenorėtų, kad Klaipėdoje būtų užrausta kurui naudoti durpes bei pripažino apie dujinį katilą nesvarstantis, mat tam reikėtų nemenkų investicijų, o ir pačios dujos brangsta.

Vyras tvirtino, kad į ugnį visuomet meta tik kokybiškas malkas arba durpių briketus, tad iš jo kamino daugiau dūmų tebūna tik įkūrimo metu.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt