captcha

Jūsų klausimas priimtas

2012–2016 metų kadencijos Seimas baigė darbą

Penktadienį Seimas rinkosi į paskutinįjį 2012–2016 metų kadencijos posėdį. 2012 m. lapkričio 16 d. darbą pradėjusių parlamentarų įgaliojimai nutrūks lapkričio 14 d., pirmadienį, prisiekus naujiems išrinktiems Seimo nariams, rašoma pranešime spaudai.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Paskutiniajame posėdyje Seimo nariai tylos minute pagerbė į amžinybę iškeliavusius parlamentarus Julių Veselką, Algirdą Vaclovą Patacką, Jurą Poželą.

Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė, sakydama baigiamąją kalbą, apžvelgė pagrindinius Seimo kadencijos nuveiktus darbus.

„Dirbome sklandžiai, nuosekliai ir kryptingai – nuo kasdienių rutininių darbų iki atstovavimo tarptautinėje arenoje. (...) Šiandien drąsiai ir užtikrintai sakau – ši Seimo kadencija buvo politiškai stipri, svarbiausiais Lietuvai klausimais vieningai priėmusi bendrus sprendimus. Dėkoju visiems, su kuriais dirbome kartu“, – pažymėjo parlamento vadovė.

Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė kalbėjo, kad per ketverius metus patirta daug išbandymų, sudėtingų problemų sprendimų, daug ko išmokta ir daug nuspręsta. Ji padėkojo už bendrą darbą valdančios koalicijos parlamentinių frakcijų seniūnams.

Seimo opozicijos lyderis, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Andrius Kubilius akcentavo vykdytą opozicijos pareigą.

„Šiuos ketverius metus mes stengėmės ir buvome konstruktyvia opozicija: rėmėme reikalingus sprendimus ir kritikavome valdžią už klaidas ar netinkamą veikimą“, – pabrėžė opozicijos lyderis.

Darbo partijos frakcijos seniūnas Kęstutis Daukšys pasidžiaugė, kad paskutiniame posėdyje praktiškai neliko opozicijos: „Mes galų gale supratome, kad esame vienas kolektyvas, galbūt su skirtingomis nuomonėmis, bet dirbantis vienam tikslui – Lietuvos naudai. Todėl didžiuojuosi tais darbais, kuriuos mes visi kartu padarėme: ar tai būtų minimalios algos kėlimas, ar tai būtų Darbo kodeksas, ar tai būtų energetikos sektoriaus darbai ar kiti dalykai.“

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno Eugenijaus Gentvilo nuomone, „galime ir turime džiaugtis, kad stiprėja parlamentarizmo tradicijos Lietuvoje ir stiprėja pati Lietuva“. Parlamentaras palinkėjo naujam Seimui išmanymo, ambicijų ir sėkmės.

„Nors yra susitarta, kad dėl visų vertybinių klausimų bus apsispręsta Seime, o ne vyriausybės programoje, aš tikiuosi, kad vyriausybė nebus institucija be minčių, be pasaulėžiūros, be ambicijų, o tik techninis, Seime priimtų sprendimų, įgyvendintojas“, – išreiškė viltį E. Gentvilas.

Frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ narys Remigijus Žemaitaitis pažymėjo, kad ketveri metai visiems buvo sunkūs ir padėkojo už bendra darbą savo frakcijos nariams, valdančios daugumos frakcijų nariams ir Seimo opozicijai.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė kalbėjo: „Šiandien aš labai didžiuojuosi, kad per ketverius metus mes išlikome darnia, vieninga komanda, kad išlikoms ištikimi savo vertybėms, kad sugebėjome dirbti sąžiningai, kryptingai, laikėmės duoto žodžio, atstovavome piliečių interesus, kad šiandien ne gėda žiūrėti savo rinkėjams į akis.“

Seimo narė išreiškė viltį, kad nauja kadencija dirbs produktyviai, kad socialinės problemos ir šeimos stiprinimo kryptis bus šios kadencijos pagrindinė kryptis.

Mišrios Seimo narių grupės seniūnės Rimos Baškienės įsitikinimu, „mišri Seimo narių grupė labiausiai įgyvendino laisvo Seimo mandato principą, kad demokratijos nuostatos pas mus buvo labai gražiai sutiktos“.

„Mes labai spalvingi, bet surasdavome puikius sprendimus ir tai mus telkė ir vienijo. Labai pagarbiai vertinu kiekvieną iš jūsų, esu dėkinga už išmintį, patarimus, nes viso to labai ir labai reikėjo“, – sakė R. Baškienė.

Pabrėžė socialinio modelio reformą

Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius savo kalboje tvirtino, kad šešioliktoji vyriausybė sprendė aštrias kasdienes problemas ir kūrė prielaidas ateities gerovei.

„Esame antra iš eilės vyriausybė, kuri dirbo visą kadenciją, nors valdančiosios koalicijos ir opozicijos jėgos buvo apylygės. Labai svarbu, kad čia radome sutarimą daugeliu Lietuvai svarbių klausimų. Manau, kad mūsų politiniame gyvenime atsiranda daugiau atsakomybės, išminties ir stabilumo“, – teigė vyriausybės vadovas.

Jis taip pat pabrėžė, kad socialinio modelio reforma yra būtina.

„Parengtas socialinis modelis – giluminė struktūrinė reforma yra mūsų investicija į Lietuvos ekonominės ir socialinės gerovės perspektyvą. Lieku prie savo nuomonės – ši reforma yra būtina, kad pritrauktume investuotojus, kad atsirastų naujų darbo vietų, kurias steigia ne valdžia, o sėkmingai plėtojamas verslas, kad sparčiau augtų atlyginimai, kad būtų stipresnės socialinės garantijos ir mažėtų socialinė atskirtis, būtų didesnė pajamų lygybė“, – kalbėjo premjeras,

Jis apgailestavo, kad planuojamos permainos sulaukė didelio pasipriešinimo ir diskusijos nusitęsė iki pat rinkimų.

„Jeigu mes norime naujų investicijų, kurias savo rinkimų programose žadėjo skatinti ne viena partija, darbo ir socialinių santykių reforma neišvengiama“, – tvirtino A.Butkevičius, kartu pripažinęs, kad tikėjosi daugiau paramos Seime.

„Neslėpsiu, tikėjausi šiuolaikiškesnio profsąjungų požiūrio, daugiau politinės paramos Seime. Juk būtent ši valdančioji koalicija ėmėsi Lietuvos ekonomikai ir jos konkurencingumui gyvybiškai svarbios ir socialiai labai jautrios reformos. Čia norėčiau padėkoti koalicijos partneriams, o taip pat ir opozicijos liberalų frakcijai, kuri vienareikšmiškai palaikė pertvarką“, – sakė A. Butkevičius.

Per ketverius metus XI Seimas surengė 391 plenarinį posėdį, priėmė daugiau kaip 2 800 teisės aktų. Kadencijos metu didelis dėmesys skirtas energetikos, finansų ir ekonomikos, socialinės apsaugos ir darbo, sveikatos, teisės ir teisėtvarkos, valstybės valdymo, švietimo, mokslo ir kultūros, aplinkos apsaugos, žemės ūkio ir kitiems klausimams, priimti svarbūs sprendimai, susiję su Lietuvos naryste Europos Sąjungoje ir Konstitucinio Teismo nutarimų įgyvendinimu.

2012–2016 metų kadencijos Seimas siekė užtikrinti valstybės finansinio tvarumą, aktyviai svarstė mokesčių politikos klausimus, pasirengė euro įsivedimui, skyrė prioritetinį dėmesį energetikos projektams, įteisino tiesioginius mero rinkimus, užtikrino tinkamą Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai 2013 m. antrajame pusmetyje, kuris buvo pirmasis šalies istorijoje.

Seimas, atsižvelgdamas į geopolitinę situaciją ir nacionaliniam saugumui kylančias grėsmes stiprino Lietuvos gynybinius pajėgumus, sugrąžino nuolatinį privalomosios pradinės karo tarnybos šaukimą ir nuosekliai didino finansavimą krašto apsaugai. Kadencijos pabaigoje įgyvendintas vienas svarbiausių šio Seimo darbų – patvirtintas socialinis modelis ir priimtas naujasis Darbo kodeksas.

Sugiedojęs Valstybės himną, 2012–2016 m. kadencijos Seimas baigė darbą. Lapkričio 14 d. į pirmąjį posėdį rinksis 2016–2020 kadencijos Seimas.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...