Lietuvoje

2021.11.20 20:00

Merai nors ir visam gyvenimui: užsiminus apie kadencijas, atsikertama – gal to paties reikėtų ir parlamentarams?

Valdemaras Šukšta, LRT.lt2021.11.20 20:00

28, 24 ir 21 – tiek metų kai kurioms savivaldybėms vadovauja tie patys merai. Nors jie neturi kadencijų, tačiau Seimui gali tekti nagrinėti šią temą, apie tai yra užsiminęs ir Konstitucinis Teismas (KT). Nors nuomonės išsiskiria, tačiau pasisakantys prieš kadencijas kelią klausimą – gal jų reikėtų ir Seimo nariams? O kadencijoms pritariantys užsimena, kad tai sumažintų korupciją savivaldose.

Ilgiausiai meru dirbantis politikas tartų „ne“ kadencijoms

Šiemet balandį KT paskelbė nutarimą, kad prieš šešerius metus Lietuvoje įvesti tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai. Seimas spalį svarstymo stadijoje pritarė Konstitucijos pataisoms dėl merų rinkimų. Jas priėmus, bus diskutuojama dėl merų galių. Tačiau KT nutarime taip pat nurodė, kad turėtų būti nustatyta, kiek kadencijų tas pats asmuo gali eiti tokias renkamas pareigas.

Kadencijoms nepritartų ilgiausiai meru dirbantis Pasvalio rajono savivaldybės vadovas Gintautas Gegužinskas. Su pertraukomis 28-erius metus mero pareigas einantis politikas LRT.lt minėjo, kad reiktų šį sprendimą palikti rinkėjams.

„Rinkimai yra vieta, kur turi pasitikrinti, ar esi tinkamas tokioms pareigoms, kaip žmonės į tave žiūri. Turi gauti gyventojų palaikymą, pasirinkimas tarp kandidatų yra platus. Aš manyčiau, kad [kadencijų] riboti nereikėtų, nes mes tada galime iškart kelti klausimus ir kitiems: Seimo nariams, vienmandatėse apygardose keliamiems, reikėtų kadencijas riboti? Čia kalbama apie asmens rinkimą“, – komentavo G. Gegužinskas.

Kalbėdamas šia tema, pašnekovas kėlė ir dar vieną klausimą: jeigu merams po kelių kadencijų iš eilės ir po pertraukos nebūtų leista vėl kandidatuoti į tą patį postą, tada reikėtų tam tikros kompensacijos.

„Jeigu Seimas įstatymu uždraudžia kokias nors pareigas eiti, tai reiškia, kad jis turi suteikti socialines garantijas. Jeigu kadencijų skaičius neribotas, to nereikėtų, bet jeigu uždrausta – turi būti kokios nors garantijos kaip kompensacija už tai, kad negali eiti“, – minėjo G. Gegužinskas.

Rinkimai yra vieta, kur turi pasitikrinti, ar esi tinkamas tokioms pareigoms, kaip žmonės į tave žiūri.

G. Gegužinskas

Vilniaus rajono savivaldybei Marija Rekst vadovauja nuo 2004 m. ir yra viena iš ilgiausiai dirbančių merių. Deja, kaip LRT.lt informavo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Viešųjų ir tarptautinių ryšių skyriaus vyr. specialistė Ilona Leganovič, M. Rekst nekomentuos merų kadencijų temos.

„Kokį sprendimą priims Seimas, taip ir dirbs savivaldybių merai. Be to, asmeninės nuomonės reiškimas šiais klausimais būtų neetiškas ir nederamas, nes mero kandidatūros teikimas priklauso ne nuo manęs asmeniškai, o nuo politinės partijos siūlymų, tad šiais klausimais nepasisakysiu“, – LRT.lt perduotame komentare teigė M. Rekst.

Nuo 2015 m. Kauno miesto meru esantis Visvaldas Matijošaitis LRT.lt perduotame komentare teigė, kad kadencijos tikrai gali būti nustatytos ne tik merams, bet ir Seimo nariams ar kitiems politikams.

„Atėjai – padarei ir perleidai pareigas kitam, galbūt jaunesniam komandos nariui, kuris su nauja energija imsis tolesnių darbų, tęs svarbius projektus, pasiūlys šviežių idėjų miestui bei žmonėms. Klaidinga galvoti, kad meru gali pasilikti amžiams – čia ne karalystė, o labai intensyvi darbinė veikla. Nereikia užsisėdėti“, – sakė V. Matijošaitis.

Jo manymu, gerai dirbančiam merui užtektų dviejų ar trijų kadencijų, kad padarytų savivaldybėje gerų darbų.

„Kažkada maniau, kad ir vienos kadencijos tam užtenka, bet dabar iš patirties galiu pripažinti, jog klydau. Miesto savivaldoje, kitaip nei privačiame versle, procesai nevyksta taip greitai, kaip norėtųsi. O jeigu nesugebi nuveikti nieko apčiuopiamo, tai ir dešimtmečių neužteks“, – komentavo V. Matijošaitis.

Ar reikėtų vertinti pagal darbus, ar pagal išdirbtus metus?

Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas ir Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius LRT.lt sakė, kad jis pats dar neturi tvirtos pozicijos dėl merų kadencijų.

Pašnekovas teigia, kad lauks politikų diskusijų, norės išgirsti argumentus už ir prieš. Jis pridūrė, kad matytų merų kadencijų ir privalumus, ir trūkumus.

„Jeigu vienas asmuo ilgą laiką renkamas, tai gali atsirasti visokių ryšių, santykių, susigyvenimo su kėde ir nebūtinai teigiamų padarinių. Bet, kita vertus, aš atsakau į klausimą galbūt šiek tiek retoriniu klausimu: pagal ką mus kiekvieną, nesvarbu, kokį darbą dirbame, darbdavys vertintų? Ar pagal išdirbtus metus, ar pagal darbo rezultatus?“ – svarstė M. Sinkevičius.

Jo teigimu, kadencijų klausimas kvestionuotų žmonių pasirinkimo teisę demokratiniuose rinkimuose.

„Jeigu rinkėjas mato, kad pareigūnas dirba gerai, vykdo savo politinę programą, yra autoritetas visuomenėje, tai kodėl jis negali dirbti ir trečią, ketvirtą ar penktą kartą?“ – sakė M. Sinkevičius.

Mažesnėse savivaldybėse sunku atrasti naujų lyderių

Be to, pasak M. Sinkevičiaus, reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad didžiosios savivaldybės, pavyzdžiui, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, turi aktyvią politinę kovą, konkurenciją, bet mažesnėse nėra tokios didelės lyderių kaitos, kad atsirastų naujas žmogus, galintis pakeisti ilgą laiką tarnaujančius visuomenei merus.

„Sakykime, merui bus leista dirbti ne ilgiau nei dvi kadencijas. Tai po dviejų kadencijų privalomai rinksime kokį nors naują, o dar po dviejų kadencijų ieškosime trečio. Mažesnėse savivaldybėse tai nebus taip paprasta, nes jos nėra politinių lyderių kalvė. Čia irgi atsiras šiokia tokia dilema tai pačiai visuomenei“, – mano M. Sinkevičius.

Jis taip pat prabilo apie galimą merų motyvacijos mažėjimą. Pavyzdžiui, jeigu merai galėtų dirbti dvi kadencijas, tai per antrąją gali smukti politiko entuziazmas, noras veikti, būti matomam ir, pasak M. Sinkevičiaus, jis nebus toks pats, kaip turėdamas galimybę būti perrinktas.

Tai po dviejų kadencijų privalomai rinksime kokį nors naują, o dar po dviejų kadencijų ieškosime trečio. Mažesnėse savivaldybėse tai nebus taip paprasta, nes jos nėra politinių lyderių kalvė.

M. Sinkevičius

Paklaustas, ar, esant merų kadencijoms, galėtų kilti rinkėjų aktyvumas, M. Sinkevičius atsakė, kad tai įmanoma.

„Visuomenė, turbūt, neretai yra susigyvenusi su vietos valdžia ir nebūtinai tai reiškia neigiamus aspektus – gali būti, kad visi patenkinti ir nesiblaško. Gali būti gal ir priešingai – gal visi numoja ranka ir per amžius amžinuosius mano, kad jų balsas ir nuomonė nieko nepakeis. Kadencijų ribojimas, kai atsirastų būtinumas rinkti naują vadovą, greičiausiai paskatintų politinį visuomenės suaktyvėjimą – kas tas lyderis turėtų būti, kuo jis pranašesnis už ankstesnį, kitaip tariant, tas politinių diskusijų suaktyvėjimas, argumentų už ir prieš“, – teigė M. Sinkevičius.

Jis pats nemano, kad bus ilgametis meras, ir svarsto ateityje politinę karjerą tęsti jau Vilniuje, jeigu rinkėjai pasitikėtų.

„Nenorėčiau apsiriboti tik politine karjera Jonavoje. Aš asmeniškai, kaip daugelis merų, nesibaiminu kadencijų. Gal ne visi pasako ar neakcentuoja: kadencijų įvedimas, jeigu tai nutiks, bus tik ateityje, todėl ilgamečių merų kadencijos nebus įskaičiuojamos, jie po įstatymo pakeitimo turės papildomą galimybę mėginti siekti šios pozicijos“, – komentavo LSA prezidentas ir Jonavos rajono meras M. Sinkevičius.

Konservatoriai pasisako už dvi kadencijas

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos atstovas Andrius Vyšniauskas portalui LRT.lt pabrėžė – priimta Konstitucijos pataisa suteiks Seimui teisinį įgaliojimą toliau svarstyti kadencijų, galių klausimus ir panašius dalykus. Jis taip pat teigė, kad TS-LKD tradiciškai pasisako už merų kadencijų ribojimą.

Anot konservatoriaus, vienas žmogus meru galėtų būti išrenkamas dvi kadencijas iš eilės, o po to, kai savivaldybei vadovautų kitas politikas, prieš tai buvęs meras vėl galėtų siekti šio posto.

„Merų kadencijų ribojimas, pirmiausia, leistų nesusidaryti tokioms situacijoms, kai turime daugybę metų dirbančius merus, o savivaldybės tapusios vos ne savotiškomis kunigaikštystėmis, kur nėra nei opozicijos, nei laisvo žodžio. Viskas atiduota į vienos politinės jėgos rankas. Manome, kad merų kaita leistų tą problemą šiek tiek spręsti“, – komentavo A. Vyšniauskas.

Jis taip pat sakė, kad po dviejų kadencijų savivaldybei vadovavęs politikas galėtų kandidatuoti į Seimą, o į parlamentą išrinkti vienmandatininkai galėtų dalyvauti merų rinkimuose.

Kitas dalykas – atsirastų didesnė kraujo apytaka tarp savivaldos ir Seimo. A. Vyšniauskas neabejoja, kad meras, pabaigęs dvi kadencijas, paskui kandidatuotų į Seimą ir pan. Toks procesas, konservatoriaus teigimu, būtų naudingas tiek savivaldai, tiek ir Seimui.

Tiesa, ilgiausiai mero pareigas einantis Pasvalio rajono meras G. Gegužinskas yra TS-LKD narys. Paklaustas, kaip partijos poziciją dėl merų kadencijų vertina ilgamečiai savivaldybių vadovai, A. Vyšniauskas atsakė, kad visiškai natūralu, kad kai kurie politikai, tarp jų – ir merai – turi skirtingą nuomonę dėl kadencijų, ją argumentuoja.

„Mes mėginame į argumentus įsigilinti, suprasti, atitinkamai pateikti savo. Jeigu mes turėtume merų kadencijų ribojimą, aš net neabejoju, kad šiandien gerbiamas ponas Gegužinskas būtų labai puikus Seimo narys. Visa jo kompetencija, erudicija, asmeninės savybės Seime būtų be galo svarbios ir reikalingos. Nematau aš čia jokios problemos. Geri žmonės niekur nedingsta“, – kalbėjo A. Vyšniauskas.

Merų kadencijų ribojimas, pirmiausia, leistų nesusidaryti tokioms situacijoms, kai turime daugybę metų dirbančius merus, o savivaldybės tapusios vos ne savotiškomis kunigaikštystėmis, kur nėra nei opozicijos, nei laisvo žodžio.

A. Vyšniauskas

„Dirbtinis ribojimas“

Valdančiojoje koalicijoje greta konservatorių dirbančios Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas turi kitą nuomonę – merų kadencijų nereikėtų riboti.

„Kodėl mes tai turime įsprausti į tam tikrus rėmus, pavyzdžiui, į dvi kadencijas? Aš nesutinku. Manau, kad kadencijas yra prasminga, tikslinga įvesti tik valstybės vadovui. Pasaulyje neįprasta ir netikslinga riboti merų kadencijas, nematau prasmės tą daryti ir Lietuvoje“, – LRT.lt sakė E. Gentvilas.

Jis pridūrė, kad dėmesį į kadencijas derėtų atkreipti, jei, pavyzdžiui, valdžia būtų užimama neteisėtais būdais. Tačiau, pasak E. Gentvilo, Lietuvoje veikia visa demokratinių mechanizmų sistema: rinkimų įstatymas, opozicinės partijos, Vyriausioji rinkimų komisija, esant reikalui įsitraukia teismų sistema. Jei vis išrenkamas tas pats žmogus vadovauti miesto ar rajono savivaldybei, pašnekovo teigimu, reikia pripažinti, kad jis išrinktas demokratiškai, žmonių valia.

„Patinka man ar nepatinka, įsisenėjo, gražiai ar negražiai elgiasi – nė vieni rinkimai savivaldoje nebuvo pripažinti neteisėtais, nedemokratiškais. Tai jeigu teisėtų ir demokratiškų rinkimų būdu tas pats meras eina savo pareigas šeštą, septintą kadenciją, kodėl turėtume dirbtinai riboti? Turiu pripažinti, kad yra kur merai ar jų partijos įsigali labai stipriai, bet tai yra demokratiškų rinkimų rezultatas, kad išrenkamas tas pats meras“, – sako E. Gentvilas.

Kodėl mes tai turime įsprausti į tam tikrus rėmus, pavyzdžiui, į dvi kadencijas? Aš nesutinku.

E. Gentvilas

Reikėtų apibrėžti merų galias

Laisvės partijos frakcijos parlamente seniūnė Ieva Pakarklytė sako, kad nors partijoje nebuvo atskirų diskusijų dėl merų kadencijų, kalbant apie merų rinkimų klausimą, ši tema buvo aptarta. Anot jos, partijos taryboje yra įvairių nuomonių dėl kadencijų ir ketinama prie šio klausimo sugrįžti vėliau. Tiesa, ji užsiminė, kad buvo išsakyta dvejonių dėl kadencijų įvedimo.

„Vakarų šalių praktikose to nelabai būna. Ir ypač kai mes turime tiesioginius rinkimus, tai žmonės gali patys nuspręsti, įvertinę, ar patiko savivaldybės vadovo ar vadovės darbas, neribojant kadencijų“, – LRT.lt dėstė I. Pakarklytė.

Kaip argumentą, kodėl nereikėtų merams kadencijų, Laisvės partijos atstovė pateikia tai, kad savivaldybės vadovas negali vienvaldiškai priimti esminių sprendimų – pritarti turi miesto ar rajono taryba. I. Pakarklytė pabrėžė, kad apie merų kadencijas ir jų galimybę reikia kalbėti matant mero galių paketą: kaip jos keičiasi ar išlieka panašios.

„Galių išsidėstymas yra svarbus, svarstant, ar galėtų būti kadencijos, ar ne. Ar mes perkeliame dabar veikiantį modelį, kai meras yra miesto viešasis veidas, žmonių išrinktas, yra arčiausiai jų, lyderis, ar jis yra administracijos direktorius, kuris sprendžia kasdienius ūkinius klausimus. Dar yra ir taryba – kolegialus valdymo organas svarbiausiems sprendimams“, – sako I. Pakarklytė.

Jos pačios asmenine nuomone, jeigu mero galios nesikeistų, tai kadencijų riboti nereikėtų.

Žmonės gali patys nuspręsti, įvertinę, ar patiko savivaldybės vadovo ar vadovės darbas, neribojant kadencijų.

I. Pakarklytė

Buvęs premjeras pasisakytų už kadencijas

Skirtingas nuomones turi ir Seimo opoziciją sudarantys parlamentarai. Buvęs premjeras, dabar Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis LRT.lt pažymėjo, kad merų kadencijos turėtų ir privalumų, ir trūkumų.

„Meras savivaldybėje, ypač kai jis tiesiogiai renkamas, yra tarsi bendruomenės lyderis. Tai yra truputį kitaip negu centrinės ar specialiosios institucijos, kurių vadovai turi kadencijas. Jeigu lyderis atliepia požiūrius, tvarkosi, tai turbūt bendruomenė nenori kitokio lyderio“, – sakė S. Skvernelis.

Tačiau, pašnekovo nuomone, kadencijos būtų reikalingos.

„Aš esu už pokyčius, tik klausimas – kiek tų kadencijų turėtų būti, kokiam laikotarpiui jie būtų renkami. Būčiau linkęs nustatyti tris kadencijas, tada pertrauka, o po jos, jeigu bendruomenė patiki – vėl gali kandidatuoti. Aš manau, kad kiekvienam žmogui, kuris turi profesinių ambicijų, trys kadencijos tikrai yra su kaupu įgyvendinti viską, ką planavai. Ir tie pokyčiai turi būti“, – komentavo S. Skvernelis.

Būčiau linkęs nustatyti tris kadencijas, tada pertrauka, o po jos, jeigu bendruomenė patiki – vėl gali kandidatuoti.

S. Skvernelis

Abejojama, ar tai yra savivaldos problemų sprendimų raktas

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narė Agnė Širinskienė pabrėžė, kad reikia paisyti Konstitucinio Teismo nutarimo: jame buvo nurodyta, kad turėtų būti nustatyta, kiek kadencijų tas pats asmuo gali eiti tokias renkamas pareigas. Tačiau parlamentarei neatrodo, kad kadencijos padėtų išspręsti savivaldos problemas.

„Kadencijos suteikia tam tikrą skaidrumą, galimybę pakeisti asmenį. Bet jei turime atsidavusį ir gerai dirbantį žmogų, tai kyla klausimas – o kas pasikeis, jeigu jis dirbs 4, 8 ar 12 metų? Aš manyčiau, kad galbūt kai kuriais atvejais, jei užsimezga korupciniai ryšiai, kadencijų buvimas padėtų juos nutraukti. Bet tai padaryti yra ir kitų priemonių – mes turime tarnybų, kurios gana neblogai dirba šioje srityje“, – LRT.lt komentavo A. Širinskienė.

Ji pridūrė, kad kadencijos neišspręstų pasitikėjimo valdžia ar kompetencijos klausimų. Ir ypač nesprendžia tokiose vietose, kur reikia ir tam tikros charizmos, žmonių pasitikėjimo.

„Vis dėlto tam, kad būtum išrinktas tiesiogiai, turi turėti kompleksą veiksnių. Kada žmonės tave renka, tavimi pasitiki, iš esmės atiduoda problemų sprendimą į tavo rankas. Lyderystė yra per ilgą laiką uždirbamas dalykas ir žmonės per kiekvienus rinkimus gali patys apsispręsti kadenciją nutraukti. Tai tikrai nemanau, kad yra didžiulė būtinybė, kad kadencijos ką nors išspręs, žiūrint praktine prasme. Aišku, gerbdamas KT sprendimą, jo negali kvestionuoti“, – sako A. Širinskienė.

Paklausta, kiek kadencijų galėtų tas pats meras vadovauti savivaldybei, parlamentarė nesiryžo spėlioti.

Jei turime atsidavusį ir gerai dirbantį žmogų, tai kyla klausimas – o kas pasikeis, jeigu jis dirbs 4, 8 ar 12 metų?

A. Širinskienė

Kadencijos parodytų, kad nepasitikima rinkėjais

„Aš esu kadencijų priešininkas“, – LRT.lt sakė Lietuvos socialdemokratų partijos narys, parlamentaras Algirdas Sysas.

Jis pabrėžė, kad merus renka gyventojai, šį klausimą reikėtų palikti jiems, o ne įstatymo raidei. Be to, pašnekovas pridūrė, kad meras savivaldybėje tėra vienas iš keliasdešimties tarybos narių ir negali vienasmeniškai priimti sprendimų. Pasak jo, kadencijas merams taikyti būtų galima, jei būtų didinamos jų galios.

„Ar mes nepasitikime rinkėjais ir viską sudėliojame į įstatymus? Aš manau, kad visuomenė nuo to praloštų. Kyla nepasitikėjimas žmonėmis, kurie gali turėti sprendimo galią: švieskime juos, agituokime, o ne eikime įstatymo keliu. Nebent pakeisime Konstituciją, įrašysime merui tokias pareigas, kad jis gali ką nors paskirti, atleisti, ką nors siūlyti, kaip prezidentas turi tokias galias. Va tada galima kalbėti apie kadenciją. Kitu atveju jis gavo dar vieną antpetį būdamas tarybos nariu“, – aiškino A. Sysas.

Kalbėdamas apie ilgamečius merus, pašnekovas pažymėjo – jeigu merai būtų blogi, tai žmonės jų nerinktų, o rinkdami nepažįstamą, naują žmogų gyventojai labiau rizikuotų.

„Rinkėjas irgi turi galvą. Aš norėčiau, kad mes labiau pasitikėtume savo rinkėjais, o ne surašytume įstatymų punktus, nes visko surašyti vis tiek neišeis“, – pridūrė A. Sysas.

Ar mes nepasitikime rinkėjais ir viską sudėliojame į įstatymus? Aš manau, kad visuomenė nuo to praloštų.

A. Sysas

Mato daugiau trūkumų

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto docentė Ligita Šarkutė mano, kad nereikėtų merams riboti kadencijų, nes tai natūraliai gali būti sprendžiama tiesioginių rinkimų keliu. Pasak jos, savivalda yra arčiausiai žmonių esanti ir geriausiai jiems pažįstama valdžia, tad patys gyventojai turi tiesiogiai nuspręsti, ar toliau suteikti tam pačiam merui mandatą, ar ne.

„Toks jau atstovaujamosios demokratijos mechanizmas – baudžiu tuos, kurie neatliko savo darbo tinkamai, ir apdovanoju tuos, kurie, mano vertinimu, su savo pareigomis susidorojo gerai. Tad apribodami merų kadencijų skaičių iš rinkėjų atimtume teisę patiems nuspręsti, kas jiems yra gerai ir blogai, kas jiems atrodo teisinga ar ne“, – LRT.lt sakė L. Šarkutė.

Jos teigimu, labai mažai kur merų kadencijų skaičius yra ribojamas – taip yra tik Italijoje, Lenkijoje, kai kuriose JAV valstijose. O ir tokiais atvejais kadencijų skaičius yra nustatomas be aiškių taisyklių, tad tokia praktika, pašnekovės manymu, nepageidautina. Be to, L. Šarkutės nuomone, po merų kadencijų ribojimų turėtų iškilti ir klausimas dėl Seimo narių kadencijų skaičiaus ribojimo.

„Juk jie irgi renkami piliečių, leidžia įstatymus, kurie privalomi visiems piliečiams, tad jų atsakomybė prieš rinkėjus ir priimtų sprendimų kokybė yra kritiškai svarbi“, – sakė ji.

Anot L. Šarkutės, kada tai pačiai savivaldybei vadovauja tas pats žmogus kelias kadencijas, gali būti tiek privalumas, tiek ir trūkumas – priklausomai nuo to, kaip gerai jis atlieka savo darbą. Bet, pašnekovės nuomone, merų kadencijų skaičiaus ribojimas turi daugiau trūkumų nei privalumų. Pastarieji, anot jos, dažniausiai yra hipotetinės prigimties ir grįsti prielaidomis.

„Kaip galimas merų kadencijų ribojimo privalumas dažniausiai įvardijamas siekis tokiu būdu užkirsti kelią vadinamosioms kunigaikštystėms ir nepotizmui įsigalėti. Neabejotinas merų kadencijų skaičiaus ribojimo trūkumas, kuris yra ne hipotetinis, o akivaizdžiai susijęs su pačiu demokratijos turiniu, yra tai, kad galutinio sprendimo, kas vadovaus savivaldybei, teisė būtų atimama iš pačių jos gyventojų, o gerai ir profesionaliai savo darbą atliekančių merų galimybė jį tęsti būtų apribota“, – teigė L. Šarkutė.

Toks jau atstovaujamosios demokratijos mechanizmas – baudžiu tuos, kurie neatliko savo darbo tinkamai, ir apdovanoju tuos, kurie, mano vertinimu, su savo pareigomis susidorojo gerai.

L. Šarkutė

Ji taip pat pabrėžė, jog KT paskelbtame nutarime numatė išlygą, kad iki būsimų savivaldos rinkimų turi būti padarytos Konstitucijos pataisos, kuriose būtų aiškiai įvardijamas mero statusas ir funkcijos. Kaip teigia pašnekovė, jei merui, kuris yra ir savivaldybės tarybos narys, būtų apribotas kadencijų skaičius, gal reikėtų diskutuoti ir apie kitų savivaldybės tarybos narių kadencijų skaičiaus ribojimą?

„Juk taip būtų apribota kandidato į merus teisė būti renkamam vienodomis sąlygomis, lyginant su kitais savivaldybės tarybos nariais“, – aiškino VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto docentė L. Šarkutė.

Neribotos kadencijos veda korupcijos link

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas mano, kad bet kurioje valdžios institucijoje kadencijos yra sveikas dalykas.

„Logika tokių apribojimų yra paprasta – siekti paskatinti didesnę politikų konkurenciją tarpusavyje ir užkirsti kelią autoritarinėms kadencijoms. Nes neribotos kadencijos veda, pavadinkime, į labiau korumpuotą aplinką“, – LRT.lt komentavo T. Janeliūnas.

Pasak jo, neribotas kadencijas turintys savivaldybių vadovai yra linkę riboti konkurentų veiklą, priimti tokius nutarimus, kurie padėtų jiems kuo ilgiau išsilaikyti tame pačiame poste. Ir galiausiai tai sukuria demokratijai nepalankias sąlygas, o tokios aplinkybės buvo matomos ir savivaldos lygiu.

„Kai kuriose savivaldose tie patys merai kartais net dešimtmečiais vadovauja, jie linkę aplink save sukurti aplinką, kuri nebekelia konkurencijos, nekritikuoja, prisitaiko, dažnai netgi labai tiesiogiai sukuria korupcinę aplinką. Aš manau, kad kadencijų ribojimai būtų sveikintinas dalykas, siekiant išvengti tokių dalykų“, – minėjo T. Janeliūnas.

Paklaustas, kaip kadencijų ribojimas paveiktų rinkėjų aktyvumą, pašnekovas sakė, kad sunku prognozuoti, nes kiekviena situacija yra specifinė. T. Janeliūno teigimu, tais atvejais, kai meras yra gana ilgai savo poste, žmonės galbūt nelabai tikisi kokių nors pokyčių, nes kai vietos valdžia vis nekito, gyventojai nesivargindavo ateiti į rinkimus ir balsuoti.

„Neišvengiamais atvejais, kada reikėtų naujų vadovų, susidomėjimas rinkimais gali kaip tik padidėti – pokyčių, naujovių laukimas, didesnė konkurencija gali skatinti rinkėjus ateiti į rinkimus“, – svarstė T. Janeliūnas.

Kai kuriose savivaldose tie patys merai kartais net dešimtmečiais vadovauja, jie linkę aplink save sukurti aplinką, kuri nebekelia konkurencijos, nekritikuoja, prisitaiko, dažnai netgi labai tiesiogiai sukuria korupcinę aplinką.

T. Janeliūnas

Kalbėdamas apie kadencijų skaičių, pašnekovas minėjo, kad paprastai yra nustatomos dvi iš eilės kadencijos, o aštuonerių metų laikotarpis yra tikrai pakankamai ilgas, kad būtų galima nuveikti daug darbų. Ilgesni negu 10 metų vadovavimo laikotarpiai, T. Janeliūno manymu, gresia užsistovėjimu ir kai kurių aplinkybių derinimu pagal mero, o ne gyventojų interesus. Taip pat, jo teigimu, po kadencijos, kai savivaldybės meru yra kitas politikas, prieš tai buvęs meras vėl galėtų kandidatuoti į šį postą.

„Pasitraukimas nuo valdžios bent vienai kadencijai yra laikomas pakankamu saugikliu, kad nebūtų kuriamos kokios nors kliūtys skaidriam demokratiniam procesui. Taip pat yra mažesnė rizika, kad bus manipuliuojama, kad tai vienai, tarpinei, kadencijai bus parenkamas koks nors savas žmogus ir atitinkamai tik formaliai pakeistas vadovavimas. Čia variantų gali būti įvairių ir, manyčiau, priimant įstatymą bus diskutuojami galimi rizikos veiksniai“, – sakė VU TSPMI profesorius T. Janeliūnas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt