Lietuvoje

2021.11.09 11:44

Šiugždinienė: nemaža dalis tų, kurie mokykloje nelaikė matematikos egzamino, nebaigia studijų

Aida Murauskaitė, LRT.lt2021.11.09 11:44

Ir toliau verda diskusijos dėl privalomo matematikos egzamino stojant į aukštąsias mokyklas, išskyrus menų studijas.  Taip pat dėl sąlygų stojant suvienodinimo – tiek pretenduojant į valstybės finansuojamą, tiek į mokamą vietą universitete ar kolegijoje. 

Seimas antradienį svarstė Mokslo ir studijų įstatymo siūlomus pakeitimus. Argumentuojama, kad jie padėtų kelti studijų kokybę.

Iki šiol į aukštosios mokyklos pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas konkurso būdu priimami asmenys, išlaikę bent vieną valstybinį brandos egzaminą ir turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą. Tiesa, valstybės finansuojamoms vietoms keliami aukštesni reikalavimai.

Pagal siūlymus, į aukštosios mokyklos pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas konkurso būdu būtų priimami asmenys, turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ir išlaikę ne mažiau kaip tris (stojantieji į menų studijų krypčių grupės studijas – ne mažiau kaip du) valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos (stojantiesiems į menų studijų krypčių grupės studijas jo išlaikyti nebūtina) ir stojančiojo pasirinktą egzaminą.

Įstatymo projekte taip apibrėžiamas aukštųjų mokyklų finansavimo pokyčiai.

Seimas projektui, kuris dar svarstymo stadijos, pritarė.

Prieš balsavimą Seimo narė, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė pabrėžė nesanti prieš siūlomą projektą, palaikanti pagrindinę kryptį, siekį gerinti studijų kokybę, tačiau ji abejoja matematikos svarba stojant į aukštąją mokyklą.

„Komitete svarstėme, komitetas vis dėlto apsisprendė, kad reikia tos matematikos. Asmeniškai kviečiu diskutuoti šia tema ir balsuojant svarstymo stadijoje susilaikyti dėl šio įstatymo projekto. Kodėl? Ir universitetai sako, kad iš tiksliųjų mokslų krypties galima pasirinkti ne tik matematiką, tai gali būti kiti tikslieji mokslai, kurie atstotų matematikos egzaminą“, – kalbėjo Seimo narė.

Ji mano, kad derėtų sudaryti „jautresnes sąlygas kiekvienam žmogui įstoti į aukštąją mokyklą, nepriklausomai nuo jo socialinės padėties, gyvenamosios vietos.“

„O dabartinė sistema tam tikrais slenksčiais užkerta kelią tai padaryti“, – aiškino I. Kačinskaitė-Urbonienė.

Pasak švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės, ministerijos atlikta analizė rodo, kad beveik pusė tų, kas nelaikė arba neišlaikė matematikos egzamino ir įstojo į kolegijas, nebaigė studijų. O iš tų, kurie išlaikė bent 16 balų, baigė 75 proc.

„Panaši situacija ir universitetuose: tų, kurie nelaikė arba neišlaikė matematikos valstybinio brandos egzamino, baigė apie 60 proc. O tie, kurie surinko bent 36 balus, daugiau nei 82 proc. baigė studijas“, – kalbėjo ministrė.

Pasak jos, panašią padėtį atspindi ir darbo rinka.

„Matematika yra bazinis dalykas. Jei tu nemoki matematikos, nemokėsi ir fizikos. Visame pasaulyje iš aukštojo mokslo absolvento tikimasi, kad jis turės stiprių analitinių gebėjimų, bendrą supratimą, kaip vykdoma mokslinė veikla, kaip interpretuoti duomenis. O tai nėra įmanoma be gebėjimo mąstyti abstrakčiai. Matematika yra būtina, yra vienas svarbiausių dalykų“, – kalbėjo J. Šiugždinienė.

Pasak Seimo nario, Švietimo ir mokslo komiteto nario Edmundo Pupinio, privalu kelti ir studijų kokybę, o aukštesnio lygio matematikos išmanymas suteikia jaunimui daugiau galimybių.

Anot jo, Lietuvoje netinkamas pasiskirstymas tarp tų, kurie baigia aukštąsias mokyklas ir tų, kurie baigia profesines.

„Mūsų proporcijos – 75 proc. baigia aukštąjį mokslą ir 25 proc. – profesines mokyklas. Partiniame susitarime dėl švietimo buvo pažymėta, kad bent per ketvertą metų turėtume pasiekti, kad profesinis išsilavinimas taptų ta sritis, į kurią būtų orientuotas jaunimas“, – aiškino E. Pupinis.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt