captcha

Jūsų klausimas priimtas

VMI akiratyje – Lietuvos tamplierių ordino prioro E. Daubaro organizacijos

Klaipėdietis Edmundas Daubaras yra Lietuvos šv. Kazimiero tamplierių ordino prioras. Legendomis apipintoje organizacijoje, tai – svarbios pareigos, tik laipteliu žemesnės nei didžiojo magistro. Mokesčių inspektoriai nustatė, kad E. Daubaro valdomos organizacijos nesumokėjo valstybei daugiau nei 36 tūkst. eurų mokesčių.
Lietuvos tamplierių prioras E. Daubaras – dešinėje. osmth.lt nuotr.
Lietuvos tamplierių prioras E. Daubaras – dešinėje. osmth.lt nuotr.

1099 metais per Kryžiaus žygius į Šventąją žemę prancūzų riteris Huguesas de Paynsas su dar aštuoniais bendražygiais įsipareigojo saugoti maldininkus, keliaujančius į Jeruzalę.

Vienuolių įžadus davę riteriai įsikūrė karališkuosiuose rūmuose, kurie buvo pastatyti senosios Saliamono šventyklos vietoje.

Ši karių grupė pasivadino „Šventyklos riteriais“ arba – tamplieriais.

Galima sakyti, kad jie įkūrė pirmąjį Europos vienuolių riterių ordiną.

Po Kryžiaus žygio, 1139 metų kovo 29 dieną, popiežius Inocentas II išleido bulę, pagal kurią tamplieriai tapo pavaldūs tik Šventajam Sostui. Jie galėjo laisvai kirsti valstybių sienas ir buvo atleidžiami nuo mokesčių.

Praslinko šimtmečiai ir situacija pasikeitė.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) atliko patikrinimą, per kurį buvo nustatyta, kad Lietuvoje registruotas Tamplierių ordino didysis prioratas nesumokėjo dalies mokesčių. Panaši situacija susiklostė ir Lietuvos nacionalinėje kultūrizmo asociacijoje, kuriai vadovavo tamplierių prioras E. Daubaras.

Pavogė buhalterinę apskaitą

Pasaulyje vis dar veikia kelios dešimtys tamplierių ordino prioratų, tačiau tai nebėra vienuolius riterius vienijančios organizacijos. Šiuolaikiniai tamplieriai užsiima labdara ir skleidžia krikščioniškas vertybes.

2010 metų liepą Lietuvoje buvo įregistruota asociacija Tamplierių ordino didysis prioratas, kurios vadovu tapo prioras E. Daubaras. Organizacijai priklausė 11 narių.

Įstatuose nurodyta, kad Tamplierių ordino didysis prioratas užsiima krikščioniškų vertybių propagavimu, koordinuoja narių veiklą, bendradarbiauja su panašiais judėjimas visame pasaulyje.

Tais pačiais 2010-aisiais organizacija iš privačių rėmėjų gavo apie 28,8 tūkst. eurų paramos. 2011 metais privatūs ir juridiniai asmenys skyrė dar apie 6,7 tūkst. eurų, o 2012 – apie 8,6 tūkst. eurų.

Iš viso per kelerius metus Lietuvos tamplieriai gavo ir panaudojo apie 44,3 tūkst. eurų. Jų veikla susidomėjo VMI, nes negavo buhalterinės apskaitos dokumentų už 2010-uosius.

„Asociacijos vadovo teigimu, 2010 metų spalio 12 dieną įvyko dokumentų vagystė iš automobilio“, – 15min sakė VMI komunikacijos vadovas Darius Buta.

Ikiteisminį tyrimą buvo pradėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūra ir uostamiesčio policija, tačiau nerado įtariamųjų. Situacija domėjosi ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, bet taip pat nenustatė kaltųjų.

„Mes gi ne buhalteriai, darbuotojų neturime ir niekada neturėjome. Baigiantis metams mes samdome įmonę, kuri sutvarko buhalteriją. Buvo sudaryta sutartis. Pakeliui į tą buhalterinę įmonę įvyko toks dalykas“, – 15min sakė tamplierių vadovas E. Daubaras. Jis patikslino, kad vagystė buvo įvykdyta Klaipėdoje.

Mokesčių inspektoriai nurodė tamplieriams atkurti prarastą buhalterinę apskaitą ir registrus. Tačiau prioras E. Daubaras atsakė, kad to padaryti negali – organizacijos veikla vyko užsienio šalyse, todėl reiktų papildomų finansinių išteklių atkurti prarastus dokumentus.

Už paramą pirko asmeninius daiktus

VMI pradėjo mokestinį patikrinimą, kad išsiaiškintų, kaip tamplieriai panaudojo 28,8 tūkst. eurų paramos.

Inspektoriai nustatė, kad iš tų lėšų buvo apmokamos komandiruotės į Lenkiją, Olandiją, Nidą, Prancūziją, Italiją ir Monaką. Į keliones vyko asociacijos įstatuose įvardinti nariai: E. Daubaras, jo žmona, dukra, žentas ir sūnus.

Per šias komandiruotes buvo mokami dienpinigiai ir dengiamos maitinimo, nakvynės, degalų išlaidos. Todėl ir kilo problemų su mokesčių inspektoriais.

Tamplierių ordino didysis prioratas nepateikė jokių dokumentų apie dalyvavimą renginiuose, todėl maždaug 5 tūkst. eurų išmokėtų dienpinigių nebuvo priskirti neapmokestinamų kompensacijų kategorijai. Šios išmokos turėjo būti apskaitytos kaip su darbo santykiais nesusijusios pajamos, už kurias tamplieriai privalėjo sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio.

Be to, per keliones jie išleido apie 2,2 tūkst. eurų maisto, bilietų ir kitokių prekių pirkimui. Tai nebuvo susieta su konkrečia komandiruote, todėl VMI tai laiko paramos naudojimu asmeninėms išlaidoms.

Taip pat mokesčių inspektoriai nustatė, kad tamplieriai už beveik 700 eurų pirko auskarus, vyriškas trumpikes, moterišką pižamą, vilnonę antklodę, moterišką suknelę, batus, paltą, vyriškus džinsus, degtinę ir kitas prekes, kurios negali būti siejamos su visuomenine veikla.

„Matot, kaip yra. Kai kelionėse buvo kažkas perkama, tai gali būti, kad buvo bendra sąskaita. Bet tai smulkmenos, – 15min sakė E. Daubaras. – Žinote, kaip būna kelionėse: renki renki tuos kvitukus, segi, po kelionės viską susegi į sąskaitą ir atiduodi buhalterei. Galbūt pramirksėta buvo, nes tų kelionių ir veiklos tikrai nemažai.“

Tamplierių prioras aiškino, kad VMI neužskaitė išlaidų, kurios buvo padarytos užsienio šalyse.

„Lietuvoje mes išvis neturėjome renginių. Tai dėl to mums neužskaitė ir apdėjo mokesčiais, atseit mes turėjome vykdyti veiklą Lietuvoje, o veikėme užsienio šalyse. Dalyvavome tarptautiniuose tamplierių ordino renginiuose, susitikimuose, kurie vyksta porą kartų per metus“, – kalbėjo E. Daubaras.

Tamplieriams iš viso priskaičiuota 6,2 tūkst. eurų mokesčių.

Maistpinigius mokėjo ištisus metus

Panaši situacija išryškėjo patikrinus Lietuvos nacionalinę kultūrizmo asociaciją, kuriai taip pat vadovauja E. Daubaras. Ten nesumokėtų mokesčių suma buvo kelis kartus didesnė.

Ši asociacija per 2009–2013 metus iš privačių rėmėjų gavo apie 148,4 tūkst. eurų, tačiau negalėjo pateikti dalies buhalterinės apskaitos dokumentų, nes jie taip pat buvo pavogti. Kai VMI paprašė atkurti finansinius dokumentus, E. Daubaras pateikė tokį patį paaiškinimą – tai neįmanoma, nes veikla vyko užsienyje.

Mokesčių inspektoriai nustatė, kad Lietuvos nacionalinė kultūrizmo asociacija apie 44,1 tūkst. eurų skyrė sportininkų maistpinigiams. Jie buvo išmokami per visas kalendorines dienas, išskyrus sekmadienius ir šventes. Nustatyta, kad vienas sportininkas gaudavo nuo 278 iki 347 eurų per mėnesį.

Tačiau asociacija nepateikė jokių duomenų apie Lietuvoje vykusias varžybas arba pasirengimo stovyklas. Taip pat mokesčių inspektoriai negavo dalyvių sąrašų.

„Todėl išmokėtos maistpinigių sumos priskirtos kaip kitos su darbo santykiais nesusijusios pajamos, kurios apmokestinamos 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio“, – sakė D. Buta.

Be to, už maždaug 900 eurų buvo pirkta buities daiktų, aprangos, asmens higienos priemonių, statybinių prekių.

„Mokesčių inspekcijos priekaištas buvo toks, kad ilgą laikotarpį išmokami dienpinigiai. Jie ir išmokami, nes ruošimasis varžyboms yra nepertraukiamas procesas. Sportininkai tarptautinėms varžyboms juk ruošiasi ne tris dienas. Jie treniruojasi, eina į sporto klubą kasdien, net šeštadieniais ir sekmadieniais, pagal sustatytus grafikus. Mokesčių inspektoriai į tas sportines subtilybes nesigilino“, – sakė E. Daubaras.

VMI nustatė, kad Lietuvos nacionalinė kultūrizmo asociacija privalo sumokėti 30,5 tūkst. eurų mokesčių.

Šiemet organizacijai iškelta bankroto byla.

„Iš kur mes galime rasti rėmėjų, kad sumokėtume tokius paskaičiuotus mokesčius? Tai nerealu. Mes negalime, tai yra didelė suma. Todėl parašėme pareiškimą, kad iškeltų bankroto bylą“, – aiškino E. Daubaras.

Jis sakė, kad neskundė VMI sprendimų tiek dėl tamplierių, tiek dėl Lietuvos nacionalinės kultūrizmo asociacijos.

„Mes nei skundėme tų sprendimų, nei kažkaip prieštaravome. Įsivelti ten į kažkokius teisminius ginčus – tuščias reikalas. Sugaiši daug laiko, nervų ir visa kita“, – sakė E. Daubaras.

Priskaičiavo 222 mln. eurų mokesčių

Informacija apie Tamplierių ordino didžiojo priorato ir Lietuvos nacionalinės kultūrizmo asociacijos nesumokėtus mokesčius buvo surinkta per vadinamuosius mokestinius patikrinimus. Tai – griežčiausia VMI kontrolės procedūra.

„Tai labai brangiai sąžiningiems mokesčių mokėtojams kainuojanti procedūra, nes reikalauja daug VMI resursų ir laiko sąnaudų, – 15min aiškino D.Buta. – Neretai mokestinis patikrinimas trunka kelerius metus, vyksta mokestiniai ginčai įvairių instancijų teismuose, o tai dar labiau išpučia šios kontrolės procedūros kaštus.“

VMI komunikacijos vadovas teigė, kad dažnai užtenka ir vadinamosios stebėsenos, kai mokesčių inspektoriai bendrauja su įmonių atstovais, konsultuoja juos ir nurodo klaidas.

Praėjusiais metais per mokestinius patikrinimus ir VMI konsultacijas buvo priskaičiuota 222 mln. eurų mokesčių į valstybės biudžetą. 2014 metais ši suma buvo 448 mln. eurų, o 2013 metais – 324 mln. eurų, 2012 metais – 310 mln. eurų.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close