Lietuvoje

2021.11.14 19:57

Dalijant pinigus partijoms pasigedo sąžiningumo – rinkimuose nedalyvavusi partija gautų daugiau nei ta, kuri savo jėgas išbandė

Modesta Gaučaitė-Znutienė, LRT.lt2021.11.14 19:57

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) preliminariai paskaičiavo, kad neseniai įkurta Demokratų partija „Vardan Lietuvos“ pretenduotų į daugiau nei 340 tūkst. eurų siekiančią valstybės dotaciją. Visgi tokios dalybos kai kuriems atrodo nesąžiningos.

Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis tvirtino, kad tokia dotacijų dalybų sistema, kokia galioja dabar, yra nesąžininga. Anot jo, nė vienuose rinkimuose nedalyvavusi nauja partija, tikėtina, gaus didesnę dotaciją nei jo vadovaujama partija, kuri išbandė savo jėgas rinkimuose.

Visgi kol kas keisti taisyklių neketinama. Valdančiosios frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė kalbėjo, kad dotacijų dalybos visada kelia daug aistrų, bet kalbų, kad sistemą reikėtų keisti, dar nebuvo.

Padalijo 2,7 mln. eurų

Prieš pat ilgąjį Vėlinių savaitgalį VRK išdalijo 2021 metų antrojo pusmečio dotacijas partijoms, turinčioms atstovų parlamente. Didžiausia dotacija skirta valdančiajai Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijai, jai atiteko kiek daugiau nei 812 tūkst. eurų.

Antroje vietoje pagal dotacijos dydį – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), jai skirta apie 518 tūkst. eurų. Socialdemokratams atiteko 399 tūkst. eurų, o Liberalų sąjūdžiui – 239 tūkst. eurų. Kiek mažiau – 226 tūkst. eurų – gavo Darbo partija.

Mažiausią dotaciją iš trijų valdančiųjų partijų gavo Laisvės partija, jai atiteko 149 tūkst. eurų. Mažiausius asignavimus iš partijų, turinčių frakciją Seime, gavo Lietuvos regionų partija, jai skirti 98 tūkst. eurų.

Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga neturi atskiros frakcijos, bet turi tris atstovus Seime ir už tai gavo 147 tūkst. eurų.

Dotacijas gavo ir po vieną atstovą parlamente turinčios partijos. „Laisvė ir teisingumas“, kurios vienintelis atstovas Seime yra R. Žemaitaitis, gavo 81 tūkst. eurų. O vienintelio Petro Gražulio parlamente atstovaujama Tautos ir teisingumo sąjunga gavo beveik 78 tūkst. eurų.

2,751 mln. eurų dotacijų politinėms partijoms paskirstyta pagal tai, kiek kuri partija yra gavusi rinkėjų balsų per paskutinius Savivaldybių tarybų, Europos Parlamento ir Seimo rinkimus.

Nustatyta, kad vieno rinkėjo balso 2021 m. II pusmečio finansinis koeficientas yra 0,59 euro centai.

Iš viso 2021 m. valstybės biudžeto asignavimai politinėms partijoms sudaro 5 502 000 eurų. Tam, kad gautų valstybės biudžeto asignavimų, partija rinkimuose turi surinkti daugiau kaip 2 procentus visų rinkėjų balsų.

VRK valstybės dotacijas politinėms partijoms perveda du kartus per metus – iki kiekvienų metų balandžio 15 d. ir iki lapkričio 15 d.

Gautų ir naujoji partija

Kiek seniau galiojęs teisinis reguliavimas numatė, kad rinkimuose nedalyvavusios partijos į dotaciją nepretenduoja, nors ir turi atstovų Seime.

Skiriama suma galėtų pasikeisti priklausomai nuo kintančio frakcijų narių skaičiaus ir nuo to, kuri frakciją Seime turinti partija gavo mažiausius asignavimus.

I. Ramanavičienė, VRK

Per praėjusią kadenciją, valdant LVŽS, buvo priimti įstatymų pakeitimai, kurie garantuoja dotacijas rinkimuose nedalyvavusioms, bet Seime atstovų turinčioms partijoms. Tuomet kalbėta, kad pataisos parengtos norint pagelbėti koalicijos partneriams Lietuvos socialdemokratų darbo partijai (dabar Lietuvos regionų partija).

Panašu, kad „valstiečiai“ padėjo ir tiems, kam padėti, turbūt, nenorėjo. Spalio pradžioje paskelbta, kad kuriama Demokratų partija „Vardan Lietuvos“. Ją sudaro daugiausia nuo LVŽS atskilę politikai, tarp jų – ir ekspremjeras Saulius Skvernelis. Dėl praėjusioje kadencijoje priimtų pataisų ir naujoji partija, kai bus sukurta, galės gauti dotaciją.

Kaip LRT.lt susižinojo VRK, jeigu partija bus įsteigta 2022 metais, jos asignavimų suma priklausytų nuo 2021 metais skirtų asignavimų. Šiuo metu Seime veikianti Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ turi 14 narių, tad, jei kitąmet būtų įkurta to paties pavadinimo partija, jos dotacija galėtų siekti 346,5 tūkst. eurų per metus.

Tiesa, kol kas tai tėra prognozės.

„Skiriama suma galėtų pasikeisti priklausomai nuo kintančio frakcijų narių skaičiaus ir nuo to, kuri frakciją Seime turinti partija gavo mažiausius asignavimus“, – komentare LRT.lt nurodė VRK atstovė Indrė Ramanavičienė.

Prieš porą savaičių į Demokratų frakciją „Vardan Lietuvos“ iš Lietuvos regionų frakcijos perėjo Zigmantas Balčytis. Jei jis būtų likęs Regionų frakcijoje ar prisijungęs į kurią nors kitą frakciją, potenciali Demokratų partijos „Vardan Lietuvos“ dotacija būtų mažesnė, ji būtų siekusi 321,6 tūkst. eurų.

Nemano, kad sistema sąžininga

Visgi kai kurie politikai partijų dotacijų dalybose įžvelgia neteisybę. Partijos „Laisvė ir teisingumas“ pirmininkas R. Žemaitaitis portalui LRT.lt kalbėjo, kad dotacijų skirstymo sistema yra ydinga, mat rinkimuose visiškai nedalyvavusi partija pretenduoja į didesnę išmoką nei partija, kuri rinkimuose dalyvavo, bet nesulaukė gausaus palaikymo.

„Tai nėra geras dalykas. Praėjusioje kadencijoje, kai buvo priimamas šitas įstatymas, Etikos ir procedūrų komisija pasisakė neigiamai, sakė, kad turi būti gaunama Vyriausybės išvada ir turi būti svarstoma kaip naujas biudžetinis projektas. Bet, deja, tada buvo priimtas šitas projektas, buvo prezidento veto, bet Seime jis buvo atmestas“, – kalbėjo R. Žemaitaitis.

Jis teigė manantis, kad tokia situacija yra neteisinga. Anot jo, nors „Laisvė ir teisingumas“ Seime turi vieną atstovą, dar 65 partijos nariai dirba savivaldybių tarybose. R. Žemaitaitis kalbėjo, kad ruošiantis savivaldybių tarybų rinkimams partija turės mokėti užstatus, skirti lėšų reklamos kampanijai.

Jie tikrai galėtų pretenduoti į dalį finansavimo, nes vis tiek atstovauja žmonėms, bet tada turėtų būti proporcingai mažinama tai partijai, iš kurios jie išėjo.

R. Žemaitaitis

„O tuo metu jie [kuriama Demokratų partija „Vardan Lietuvos“] ateina su gana dideliu finansiniu krepšeliu. Man sujungus tris politines organizacijas ir neturint finansavimo buvo ypač sudėtinga dalyvauti rinkimuose su tuometine „socialdarbiečių“ partija, nes jie jau turėjo 240 tūkst. eurų, o mes turėjome lygiai nulį.

Tad manau, kad tai nesąžininga. Jie tikrai galėtų pretenduoti į dalį finansavimo, nes vis tiek atstovauja žmonėms, bet tada turėtų būti proporcingai mažinama tai partijai, iš kurios jie išėjo“, – svarstė parlamentaras.

Paklaustas, ar gauta 81 tūkst. eurų dotacija jo partijai yra dideli pinigai, R. Žemaitaitis teigė, kad tai yra „siaubingai dideli pinigai“. Politikas teigė, kad tikslingiau būtų grįžti prie anksčiau galiojusio reguliavimo, kai partijas galėjo remti juridiniai asmenys.

„Tada matytume, kokios įmonės remia kokią politinę partiją“, – sakė R. Žemaitaitis.

S. Skvernelis: toks yra įstatymas

Tiek tada, kai pranešė apie steigiamą naują partiją, tiek po paskelbimo praėjus kone mėnesiui, S. Skvernelis tikino neskaičiavęs, kokia dotacija atitektų susikūrusiai naujai partijai. Kai buvo pranešta apie naujos partijos kūrimą, S. Skvernelis teigė, kad nors lėšos yra svarbu, toli gražu ne tik pinigai lemia partijos sėkmę.

Yra galiojantis įstatymas. Koks jis yra, toks jis yra galioja. Nėra ką ir svarstyti.

S. Skvernelis

„Tai labai gerai iliustruoja savivaldos rinkimai – komitetai, atskiri merai, kurie, turėdami minimalias išlaidas sukūrė pakankamai stiprius judėjimus ir laimėjo merų rinkimus, turi tarybose daugumą. Pinigai yra svarbu, tai yra numatyta įstatyme, o kokia dotacija bus, matysime, kai įsteigsime partiją“, – tuomet kalbėjo parlamentaras.

S. Skvernelis portalui LRT.lt sakė ir dabar neskaičiavęs, į kokio dydžio dotaciją pretenduotų naujoji partija. Paklaustas apie R. Žemaitaičio kritiką dėl sistemos sąžiningumo, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas sakė, kad toks yra įstatymas.

„Yra galiojantis įstatymas. Koks jis yra, toks jis yra galioja. Nėra ką ir svarstyti“, – portalui LRT.lt teigė S. Skvernelis.

Kol kas keisti neketina

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė komentavo, kad kol kas koalicijoje nebuvo aptartos galimybės keisti partijų finansavimo valstybės lėšomis taisyklių.

„Nesame kalbėję tuo klausimu. Dotacijų reikalai kelia aistras, ypač naujai besikuriančioms partijoms ar frakcijoms, bet principinė nuostata yra, kad per einamuosius metus tų pakeitimų neturėtų būti. Jeigu būtų poreikių ir diskusijų, tada kalbėtume“, – komentavo parlamentarė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt