Lietuvoje

2021.11.01 19:00

Spiritizmo seansai ir keistas gaudesys – Palangoje esančią istorinę vilą „Anapilis“ gaubiančios legendos vis dar kelia šiurpą

Radvilė Rumšienė, LRT.lt2021.11.01 19:00

Daugelis žmonių puikiai žino Palangos centre esančią legendinę vilą „Anapilis“. Vieniems ji primena to paties pavadinimo muzikiniame klube vykusius garsiausių atlikėjų koncertus, kitus žavi ištaiginga architektūra ar kaip dar vienas grafų Tiškevičių simbolių populiariajame kurorte. Vis dėlto vilą nuo seno gaubia daugybė mįslingų ar netgi mistiškų paslapčių.

Legendos pasakoja apie grafienės pomėgį bendrauti su vėlėmis

Vilą „Anapilis“ šiuo metu lanko daugybė žmonių – čia plūsta kurorte poilsiaujantys žmonės, turistai, moksleivių grupės, tačiau anksčiau šį šiurpiomis istorijomis apipintą pastatą palangiškiai aplenkdavo.

„Plačiausiai sklandanti ir populiariausia legenda yra, kad grafienė Sofija Tiškevičienė viloje „Anapilis“ vykdydavo spiritizmo seansus ir šiai pramogai bokštelyje buvo įsirengusi veidrodžių kambarį, kad tos dvasios negalėtų pabėgti“, – pasakojo Palangos kurorto muziejaus, kuris šiuo metu ir yra įsikūręs viloje „Anapilis“, direktorė Virginija Paluckienė.

Iki pat šiol nežinoma, ar ši legenda yra labiau mitas, ar teisybė, mat grafų Tiškevičių indėlis į religinius objektus buvo didelis, tad tai sufleruoja, kad grafai buvo tikintys žmonės.

„Bažnyčia, Biblija draudžia spiritizmo seansus. Nors tarp aukštuomenės spiritizmo seansai buvo paplitę ir tai buvo gana populiari pramoga. Tai kaip buvo iš tiesų – pasakyti sunku“, – dėstė V. Paluckienė.

Viloje „Anapilis“, šalia laiptelių į minėtą bokštelį šiuo metu yra įkurtas stilizuotas veidrodžių kambarys, tačiau pastebima, kad grafienės Sofijos gyvenimo metais veidrodžių kambarys buvo kitoje vietoje – bokštelio palėpėje. Iki vilos renovacijos į bokštelį buvo galima patekti tik iš lauko.

Palangiškius baugino iš vilos sklidę paslaptingi garsai

Gandus apie „Anapilyje“ galbūt vykusius spiritizmo seansus kurorte kurstė ir iš vilos sklidę keisti, kai kuriems galbūt mistiški atrodę garsai.

„Yra pasakojama, kad palangiškiai vakaro ir nakties metu vengdavo eiti pro šią vilą, nes bijodavo“, – pastebėjo muziejaus vadovė.

Prieš kelerius metus rekonstruojant vilą buvo atskleista šių garsų paslaptis. Paaiškėjo, kad viloje buvo įrengti vėjo vargonai. Bokštelyje sumontuoti 8 skardiniai būgneliai gaudydavo pajūrio vėjus ir gausdavo.

Nors šiuo metu viloje tikruosius vargonus galima tik pamatyti ir jie negroja, tačiau kokį garsą jie skleisdavo galima išgirsti naudojantis elektronine vėjo vargonų interpretacija – keičiant nustatymus specialioje švieslentėje galima pasiklausyti, kaip vėjo vargonai gausdavo skirtingu paros metu arba vyraujant įvairaus smarkumo vėjui.

„Žinoma, tai yra interpretacija. Mes negalime tiksliai pasakyti, koks tikslus buvo garsas, bet pažaisti su vėjo kryptimi, intensyvumu, diena, naktimi – galima ir bandyti įsivaizduoti, kokie buvo tie vėjo garsai“, – pastebėjo V. Paluckienė.

Pasakojama, kad grafienė Sofija buvo labai silpnos sveikatos, tad vėjo vargonai viloje buvo įrengti būtent grafienės pramogai – esą klausydama vėjo vargonų muzikos moteris pasijusdavo geriau.

Rekonstrukcijos metu viloje „Anapilis“ atradus vėjo vargonus buvo domimasi, ar yra analogų Lietuvoje ar užsienio šalyse, tačiau būtent tokių vėjo vargonų, kurie būtų įrengti pačiame pastate – aptikti nepavyko.

Viloje – savižudybė ir vaiduokliai?

Vilą „Anapilis“ gaubia ir daugiau šiurpą keliančių istorijų. Pavyzdžiui, esą viloje buvo iš gyvenimo pasitraukusi grafienės Sofijos tarnaitė, o pačioje viloje vaidenasi.

Tiesa, per tuos metus, kiek tenka dirbti viloje, muziejaus darbuotai patys nėra susidūrę su iš tiesų nerimą sukėlusiais ar mistiškais ženklais pažymėtais nutikimais.

„Negaliu kalbėti už kitus, bet aš asmeniškai 8 metus dirbdama muziejuje nieko panašaus nesu pajutusi. Nors ir teko pastate ir vienai būti, ir vakarais čia būti. Žinoma, kai sklinda tos legendos, kažkiek gal nejauku, tačiau pripranti, prisijaukini pastatą. Pastatas yra labai didelis – trys aukštai, turime ir rūsius. Vienas žmogus visada gali nejaukiai jaustis, kai tamsu, pastatas medinis, o pajūrio vėjai švilpia, tai galima tų legendų, istorijų, patirčių visokių prisigalvoti“, – pasakojo muziejaus vadovė.

Pastebima, kad pati grafienė Sofija buvo labai įdomi ir stipraus charakterio moteris bei atliko grafų Tiškevičių šeimos centro vaidmenį.

Įdomu tai, kad po vyro Juozapo mirties 1891-aisiais iki pat savo gyvenimo galo – iš viso 27 metus – dėvėjo gedulą simbolizuojančius drabužius.

„Ji buvo tikrai tikinti. Yra ir fotografijos, kur ji sėdi prie stalo, o ant jo – mediniai kryželiai padėti. Tai tikrai buvo religinga šeima. Šelpė varguolius, fundavo labai daug įvairių pastatų, įvairių iniciatyvų“, – pastebėjo V. Paluckienė.

Vilos projekto autorius – mįslė

Dar viena „Anapilio“ paslaptis – pačios vilios atsiradimas. Grafienės Sofijos vilos istorijos pradžia laikomi 1898 m., kai Paryžiuje išleistame pirmajame Palangos miesto vaizdų albumėlyje „Palangos jūros maudyklės“ vila pavaizduota šalia kitų 25 Palangos vaizdų. Ankstesnių istorinių dokumentų apie šį pastatą nėra, tad projekto autorius ir tiksli pastatymo data iki pat šiol nėra žinomi.

Beje, minėtą pirmosios moters fotografės Lietuvoje Paulinos Mongirdaitės sukurtą neįprastos formos albumą, sudarytą iš susegtų septynių ąžuolo lapų, kurie išskleisti yra tarsi vėduoklė, galima išvysti būtent „Anapilyje“ įrengtoje muziejaus ekspozicijoje.

Palangos kurorto muziejaus fonduose saugomas seniausias ir vienintelis žinomas dokumentas su pastato brėžiniais – 1950 m. sudaryta namų valdos techninės apskaitos byla.

Vila buvo porą kartų rekonstruota. 20 a. 3-iajame dešimtmetyje ir apie 1950 m.

Traukė iškilias asmenybes

Panašu, jog vila daugybę metų buvo gausiai lankoma žmonių bei užėmė svarbią vietą Palangos kultūriniame gyvenime.

1919 m. pabaigoje, mirus grafienei Sofijai, vila atiteko dukrai Marijai Tiškevičiūtei. Vėliau pastatą nupirko Lietuvos ūkio bankas, kurio akcininkai buvo finansininkas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Jonas Vailokaitis ir jo brolis, kunigas Juozas Vailokaitis. Tuomet vila tapo šalies aukštuomenės traukos tašku. Čia mėgo lankytis prezidentas Aleksandras Stulginskis su žmona, poetas ir kunigas Jonas Mačiulis-Maironis, dainininkas Kipras Petrauskas ir daugelis kitų iškilių žmonių.

1940 m. spalio pabaigoje Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas išleido įsaką „Dėl stambiųjų namų nuosavybės miestuose ir pramonės vietovėse nacionalizavimo“. Viloje „Anapilis“ įrengtos gyvenamosios patalpos, o pokario metais įsikūrė „Jūratės“ sanatorijos klubas.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, 1996 m. rugpjūtį vila perduota Palangos miesto savivaldybei. Netrukus čia įsikūrė akustinės muzikos klubas „Anapilis“, kuris veikė iki 2004 m.

Tuomet iki 2014 m. pabaigos ir vilos restauracijos pradžios čia darbą tęsė Palangos kultūros centras. Vila baigta restauruoti ir visuomenei pristatyta 2016 m. rugsėjį.

Šiuo metu viloje veikia Palangos kurorto muziejus. Moderniame muziejuje šiuolaikinės ir istorinės parodos, vyksta susitikimai su autoriais, istorijos ir kultūros tyrinėtojais, edukaciniai užsiėmimai, konferencijos, paskaitos, filmų peržiūros, koncertai ir pan.

Nuolatinė muziejaus ekspozicija žavi interaktyvumu bei daugybe įdomios informacijos. Čia galima išvysti tokių netikėtų eksponatų, kaip maudynių vežimai, Birutės parke stovėjusios ir sunaikintos Kristaus skulptūros, kuri šiuo metu yra atstatyta, fragmentai, susipažinti su iškiliausiomis Palangą kūrusiomis ir puoselėjusiomis asmenybėmis ir pan.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt