Lietuvoje

2021.10.28 21:51

Armonaitė: karantinas yra pats blogiausias scenarijus ir jokiais būdais negalime į jį nukeliauti

Rasa Tapinienė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2021.10.28 21:51

Nuo savaitgalio veikiausiai nebuvo dienos, kad viešojoje erdvėje opozicija nebūtų minėjusi Aušrinės Armonaitės pavardės: kritikuota jos apranga, viešint Jungtiniuose Arabų Emyratuose, pasipiktinta pusryčių, kuriuose, kaip vėliau paaiškėjo, ji net nedalyvavo, sąskaita, o šalyje lankantis Taivano verslo delegacijai ministrės dėstomi galimi bendradarbiavimo planai pavadinti naiviais ir net pavojingais. „Dienos temoje“ Aušrinė Armonaitė vieši ir kaip Laisvės partijos vadovė.

– Ponia Armonaite, pusryčių Jungtiniuose Arabų Emyratuose klausimas vis dar išlieka. Nors paaiškėjo, kad nei Jūs, nei premjerė juose nedalyvavo, prezidento patarėja Asta Skaisgirytė turi vieną klausimą: ar tie pusryčiai, kuriuos iš biudžeto išlaikoma versli organizacija apmokėjo, atsipirks investicijomis arba kitu būdu?

– Jeigu mes taip kelsime klausimą, galima kelti apie kiekvieną išvyką, komandiruotę, verslo forumą ir netgi renginį Lietuvoje. Yra šalių, kuriose valdžios atstovų vizitai yra labai svarbūs mezgant verslo partnerystės ryšius. To mes ten iš tikrųjų ir vykome. Kiek kas pasirašys sutarčių, dabar sunku pasakyti, pats verslas tai daro, tikrai ne komandinės ekonomikos sąlygomis gyvename ir ne valdžia tai daro. Kiek man žinoma, jau yra užsimezgusių partnerysčių. Tiesą sakant, suprantu, kad čia paskleistas ponios A. Širinskienės nuodas galėtų gal ką nors kitą ir sustabdyti, bet mes toliau vyksime į verslo forumus, juose dalyvausime, proaktyviai ieškosime naujų rinkų. Beveik 80 proc. mūsų BVP priklauso nuo eksporto ir tai reiškia, kad Lietuvai reikia būti visame pasaulyje. Jeigu tik gali nupirkti mūsų prekių, paslaugų, IT sprendimų, aš ten būsiu ir tikiuosi, kad padėsiu Lietuvos verslui.

Tiesą sakant, suprantu, kad čia paskleistas ponios A. Širinskienės nuodas galėtų gal ką nors kitą ir sustabdyti, bet mes toliau vyksime į verslo forumus, juose dalyvausime, proaktyviai ieškosime naujų rinkų.

Dienos tema. Armonaitė: karantinas yra pats blogiausias scenarijus – jokiais būdais negalime to leisti

– Prezidento patarėja A. Skaisgirytė sako, kad dabar reikia padėti Lietuvos verslui, kuris dirba Kinijoje ir dėl mezgamų santykių su Taivanu patiria sunkumų. Kai kurie ekonomistai sako, kad verslas, planuodamas savo veiklą, turi pasiskaičiuoti riziką. Ką manote Jūs?

– Iš tikrųjų Kinijoje yra iššūkių: energijos išteklių pasiūlos sumažėjimas ir paklausos išaugimas, kai kuriuose fabrikuose dėl to netgi nėra elektros energijos, COVID-19 irgi neatsitraukęs, tiekimo grandinės sutrūkinėjusios, milžiniška nekilnojamojo turto bendrovė „Evergrande“ patiria didelių sunkumų. Visame pasaulyje tie, kas dirba su Kinija, jaučia, kad yra tam tikrų sutrikimų. Ir mums dabar atskirti, kad dėl to, jog atvažiavo Taivano delegacija, yra sutrikimų, yra labai sunku. Pritariu ekonomistams, kad yra verslo rizika. Verslas, verslaujantis Baltarusijoje, Rusijoje, Kinijoje – bet kur, prisiima riziką. Mūsų verslas irgi prisiėmęs riziką, mes, žinoma, kalbamės, darome apklausas ir žiūrime, kaip galime padėti. Kai kam galbūt trūksta apyvartinių lėšų, mūsų INVEGA, toks nedidelis bankas, kurį turi Ekonomikos ir inovacijų ministerija, kaip tik ir rengia apyvartinėms lėšoms, garantijoms papildomą priemonę. Bet nemanau, kad Lietuvos mokesčių mokėtojai turėtų mokėti daugiau kokių nors subsidijų.

Pritariu ekonomistams, kad yra verslo rizika.

– Socialdemokratų atstovas Gintautas Paluckas vakar „Dienos temoje“ vertindamas Jūsų dėstomus planus su Taivano įmonėmis statyti gamyklas pavadino naiviais ir net pavojingais, nes tos kalbos neva nėra pagrįstos skaičiais.

– Jos yra pagrįstos Lietuvos ekonomikos poreikiais. Mūsų daugiau negu 20 proc. BVP sudaro gamyba. Dalis tos gamybos yra aukštą pridėtinę vertę kurianti gamyba, pavyzdžiui, įvairių detalių, daiktų interneto sprendimai, dirbtinio intelekto sprendimai. Lietuvos įmonės dirba su tokiais automobilių gamintojais kaip, pavyzdžiui, „Volkswagen“, BMW, „Mercedes“. Lietuvos gamintojai gamina elektrinius autobusus, elektrinius minibusus, gal ne visi, tiesą sakant, ir žino, kokių pasiekimų Lietuva turi. Mums patiems tų puslaidininkių reikia. Pirmiausia mums patiems. Taip, tai yra drąsi svajonė, tačiau yra Lietuvos įmonių, kurios pasiruošusios ir pačios investuoti į tokius dalykus. Mes gerai žinome, kokių puslaidininkių mums reikia, turime akademikų ir žinių, žinojimą, kaip tai padaryti. Jeigu politikai papildomai ieškos naujų partnerysčių, naujų kontaktų, pavyzdžiui, su Taivanu, manau, tai yra realu. Europos Komisijos prezidentė Ursula von der Leyen yra paskelbusi, kad Europa ruošia Europos lustų aktą, ir man atrodo, kad Lietuva turi turėti ambiciją būti viena pirmųjų. Kad ir nedidelė ekonomika, gali lyderiauti. Jeigu Gintautas Paluckas neturi tokių ambicijų, apgailestauju. Manau, kad Lietuva turi jų turėti.

– Įmonės ir verslas, veikiantys viduje, labai sunerimo išgirdę, kad neatmestini ir papildomi ribojimai, jeigu situacija prastės. Jie sako, kad trečio uždarymo neišgyventų, ir prašo nebeterorizuoti ir atsisakyti, cituoju, „to nelaimingo galimybių paso“.

– Šiandien pasakiau, jog Vyriausybė deda visas pastangas, kad nereikėtų karantino. Aš manau, kad tai yra pats blogiausias scenarijus ir jokiais būdais mes negalime į jį nukeliauti, dėl to reikia daryti viską. Smulkiųjų verslininkų atstovei, kuri cituojama, galiu atsakyti: ne visas Lietuvos verslas taip šneka. Tai yra viena atstovė, kuri taip pasakė. Noriu pasakyti, kad galimybių pasas ir leidžia jos atstovaujamos asociacijos verslui veikti. Mes turime galimybių pasą, tai yra 70 proc. žmonių, kurie turi galimybių pasą, persirgę arba pasiskiepiję. Kitoje svarstyklių pusėje mes turime karantino galimybę. Poniai Matukienei noriu priminti, kad aš asmeniškai ir visi kiti Vyriausybėje darome viską, kad karantino svarstyklių pusė nenusvertų, kad pasiskiepiję žmonės nebūtų nubausti, kad verslas galėtų veikti. Taip, reikia patikrinti galimybių pasą, tikrai reikia, bet man atrodo, kad galima jį patikrinti ir visi puikiai patikrina. Kam trūksta resursų, juos susiplanavo truputį vėliau, bet tai yra geriau negu karantinas. Tiesą sakant, nepriimu šitos kritikos.

– Premjerės patarėja šįryt LRT RADIJUI pripažino, kad 100 eurų vienkartinės išmokos senjorams neveikia ir ta dalis, kuri nusprendė nesiskiepyti, nebesiskiepys. Kaip manote, ar reikia ieškoti kitų priemonių? Ar viską palikti natūraliai atrankai?

– Manau, kad visada reikia ieškoti priemonių. Ir nežinau pasaulyje demokratinės vyriausybės, kuri neieškotų priemonių įtikinti savo žmones, bendrapiliečius skiepytis. Taip, dabar esame pasirinkę gana laisvą gyvenimą. Nepaisant to, kad yra daug kritikos. Tačiau viskas veikia, visa ekonomika veikia, švietimas veikia. Sveikatos sistema dėl to patiria iššūkių, bet irgi veikia. Dabar kelias yra imunitetas. Arba mes pasiskiepijame ir įgyjame imunitetą, arba esame labai labai drąsūs ir nesiskiepijame, susergame ir įgauname imunitetą. Aš rinkčiausi pirmą kelią. Ir, tiesą sakant, tai yra vienintelis kelias siekiant išvengti uždarymo.

Arba mes pasiskiepijame ir įgyjame imunitetą, arba esame labai labai drąsūs ir nesiskiepijame, susergame ir įgauname imunitetą. Aš rinkčiausi pirmą kelią. Ir, tiesą sakant, tai yra vienintelis kelias siekiant išvengti uždarymo.

– Politologai sako, kad jeigu Vyriausybė ir prezidentas veiktų kartu, siekdami bendro tikslo – imunizuotos visuomenės, gal ir pavyktų tai padaryti. Dabar susidaro įspūdis, kad ne bendradarbiaujama, o konkuruojama. Kodėl, jūsų manymu, taip yra – prezidentas sau, Vyriausybė – sau?

– Sunku pasakyti. Man, aišku, apmaudu, kad praeitą savaitę nuskambėjo, jog galimai tyčia buvo neskiepijama. Tikiuosi, kad tai buvo apmaudi klaida, nes nežinau Vyriausybės, kuri nedėtų milžiniškų pastangų, kad žmonės pasiskiepytų. Jeigu apskritai pasižiūrėtume į skiepų tempus, nes jau galima pasidaryti kai kurias išvadas, Vidurio Rytų Europos valstybės, tarp jų ir Lietuva, išsiskiria mažesniu pasiskiepijimo tempu negu Vakarų Europa. Tai, matyt, susiję ir su pasitikėjimu institucijomis, dezinformacija, kurios yra apstu. Tiesiog tokioje netobuloje aplinkoje dirbame ir darome viską, ką galime. Dabar, aišku, visi ekspertai, Pasaulio sveikatos organizacijos žmonės sako, kad reikia išmokti gyventi su šiuo virusu. Skiepai yra ta galimybė.

– Vyriausybei irgi reikia spręsti klausimus dėl kandidatūrų. Dėl A. Bilotaitės buvo abejonių, dėl A. Dulkio, dabar žemdirbių organizacijos norėtų išversti iš posto žemės ūkio ministrą Kęstutį Navicką. Apie tai, kad jis galbūt nėra kompetentingas eiti šitas pareigas, kalba ir koalicijos partneriai – Liberalų sąjūdis. Ar K. Navickas turi Laisvės partijos palaikymą?

– Žinoma, kad turi. Dar pasakysiu, kad argumentų, kodėl ministras turi atsistatydinti, aš negirdžiu. Kad žmogus kažkam nepatinka? Aš labai daug kam nepatinku, bet tai, ko gero, nėra argumentas, kodėl mes turime atsistatydinti. Koalicija yra suformuota, mes dirbame. Taip, netobuli galbūt tie sprendimai, netobulos aplinkybės, bet tai, kad ministras K. Navickas kam nors nepatinka kaip žmogus ar politikas arba aplinkosaugai skiria dėmesio, man atrodo, tai negali būti argumentas. Tai tiesiog nulinis argumentas. Kad kažką pasiskyrė komisijos nariu... Aš nesuprantu tų argumentų, jų negirdžiu, tiesą sakant.

Taip, netobuli galbūt tie sprendimai, netobulos aplinkybės, bet tai, kad ministras K. Navickas kam nors nepatinka kaip žmogus ar politikas arba aplinkosaugai skiria dėmesio, man atrodo, tai negali būti argumentas. Tai tiesiog nulinis argumentas.

– Po Rasos Račienės apsilankymo ir pokalbio su prezidentu turite iš šalies vadovo kokių nors signalų, kad jo pozicija dėl Partnerystės įstatymo pasikeitė? Kaip suprantu, Žmogaus teisių komiteto pirmininkas nesuderina susitikimo darbotvarkės.

– Man atrodo, kad Rasa Račienė – neįtikėtinai drąsus žmogus. Noriu jai labai padėkoti už tai, kad parodė savo asmeninę istoriją. Matyt, tokių asmeninių istorijų mums labai trūko iki šiol diskusijose apie Partnerystės įstatymą. Kas už šitų įstatymų slypi? Tai yra žmonės su istorijomis, didele savižudybių rizika, patyčių mokyklose rizika, emigracija. Milžiniški, tragiški dalykai. Ir Rasa Račienė atsistojo, pasakė: aš esu vaiko mama, prašau, supraskite mus. Aš labai daug vilties dedu į mamų organizaciją už LGBT+ vaikus, kuri susikūrė. Ir labai tikiuosi, kad tai padės ne tik prezidentui keisti poziciją, bet ir Seimo nariams. Noriu pasakyti, kad nėra lengva mums rasti pakankamą palaikymą. Taip, jo yra beprecedentiškai daug, lyginant su istoriniais balsavimais, bandytais padaryti anksčiau, bet jo vis dar trūksta. Tikiuosi, kad Rasos ir kitų mamų istorijos išjudins ne tik prezidento, bet ir Seimo narių supratimą. Tai labai svarbu.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt