Lietuvoje

2021.10.27 19:41

80 metų nuo Didžiosios akcijos: antisemitinis fanatizmas ir masiškiausios civilių žudynės per parą Lietuvos teritorijoje

Valdemaras Šukšta, LRT.lt2021.10.27 19:41

Prieš 80 metų apie 10 tūkst. Kauno getų žydų kelis kilometrus buvo varomi pėsčiomis nuo geto Vilijampolėje iki Kauno IX forto, o ten negailestingai sušaudyti. Pasak istoriko Modesto Kuodžio, žydai nujautė, kas laukia, suvokė, kad niekas jų neišgelbės. Dėl siaubingai didelio nužudytųjų skaičiaus šios žudynės pavadintos Didžiąja akcija. Vėliau naciai mėgino slėpti savo nusikaltimus, tačiau skaičiuojama, kad plyname lauke būta bent 14 griovių, į kuriuos sugulė Holokausto aukos.

Spalio 28 dieną 11 val. Kaune vyks pilietinė eisena ir minėjimas, skirti Holokausto aukoms, nužudytoms per Didžiąją akciją, prisiminti ir pagerbti. Kauno IX forto muziejaus organizuojamoje eisenoje siekiama bent iš dalies atkartoti tą kelią, kuriuo į IX fortą varytos žudynių aukos.

Negali paeiti iki žudynių lauko? Šūvis iškart

Kauno IX forto muziejaus muziejininkas, istorikas dr. M. Kuodys įstaigos surengtoje virtualioje paskaitoje apie Didžiąją akciją pažymėjo, kad spalio 28 dieną, kai minima ši tragedija, vyko Vilijampolėje buvusių Kauno geto žydų rūšiavimas. Buvo sprendžiama, kurie žydai naudingi, kurie nenaudingi, kurie laikinai perkeliami į mažąjį getą, kurie paliekami didžiajame. Taip atrinkta apie 9,2 tūkst. žydų, beveik pusė jų – vaikai. Žudynės buvo surengtos po paros – spalio 29 dieną.

„Į IX fortą buvo varomi ne tik darbingo amžiaus vyrai. Daug dažniau – ir moterys, ir vaikai, ir seneliai. Tie, kurie nepajėgdavo eiti, buvo nušaunami čia pat“, – pasakojo M. Kuodys.

Jis pridūrė, kad žmonės numanė, koks likimas jų laukia, nes pirmos žudynės IX forte įvyko dar 1941 metų spalio pradžioje. Tai buvo tarsi repeticija: mėginta suformuoti žydų grupes, o smurtas nuolat lydėjo žmones.

„Žmonių gyvybė nieko nekainavo. Su jais buvo galima daryti bet ką. Dažnai liudininkai atsiminimuose pateikdavo, kad sargyba, saugojusi geto teritoriją, šaudydavo be jokios priežasties. Apstumdymai, apiplėšimai irgi tapo kone kasdieniu reiškiniu. Blogą lemtį geto gyventojai nujautė: jie suvokė, kad niekas jų neapgins, kiekvienas gali tapti auka“, – dėstė muziejininkas.

Kodėl 1941 metų spalio pabaigoje įvykdytos Kauno getų žydų žudynės vadinamos Didžiąja akcija? M. Kuodys atsakė, kad buvo išskirtinai didelis aukų skaičius – apie 10 tūkst.

„Tai buvo masiškiausios civilių žmonių žudynės, įvykdytos per parą Lietuvos teritorijoje. Nors didžiausia aukų vieta – netoli Vilniaus esantys Paneriai, o Kauno IX fortas toje makabriškoje rikiuotėje yra antroje vietoje. Bet čia buvo pasiektas absoliutus žudynių rekordas“, – kalbėjo istorikas.

Blogą lemtį geto gyventojai nujautė: jie suvokė, kad niekas jų neapgins, kiekvienas gali tapti auka.

M. Kuodys

Žydai prievarta ėjo į savo mirties vietą

Kalbėdamas apie myriop pasmerktus žydus Vilijampolėje, M. Kuodys pabrėžė, kad jiems nebuvo meluojama, kaip, pavyzdžiui, tiems, kurie vėliau buvo išvežti į koncentracijos stovyklas. Kaune, anot istoriko, viskas vyko primityviausiu, brutaliausiu būdu. Maža to, žydams patiems teko eiti nuo geto iki IX forto, kur jų laukė šūviai. Atstumas – maždaug 3 kilometrai.

„Būsimas aukas iš geto varė didelėmis kolonomis. Apie 400 žmonių surikiuodavo maždaug po 8 į vieną eilę. Tokia didelė kolona žygiavo. Kai pirma kolona prie IX forto buvo sušaudoma, kita kolona dar tik judėjo ten“, – sakė M. Kuodys. Taip į savo mirtį nuėjo tūkstančiai žydų tautybės žmonių.

Jo teigimu, liudijimuose nurodoma, kad mirti varomus žydus saugojo gana nedidelis skaičius sargybinių – 8–10. Tačiau sargyba taip pat elgėsi brutaliai. Kai kurie žydai mėgino pabėgti geto prieigose ar išeidami iš jo, tačiau juos sustabdė šūviai be įspėjimų. Kulkos skriejo ir į bandančiuosius išstoti iš eilės, ir net jei per klaidą žmogus pasitraukė ant šaligatvio.

„Visi bandymai buvo baudžiami mirtimi“, – pridūrė M. Kuodys.

IX forto teritorijoje sušaudyti atvaryti žmonės buvo mušami ir stumiami į griovius, jų kūnus vėliau užkasė. Pasak istoriko, skaičiuojama, kad buvo apie 14 didelių griovių. Greta sugulė ir kitos nacių okupacijos aukos. Iš viso čia galėjo būti 50 tūkst. žmonių kūnų.

„Tai nebuvo žmogiškas kapas. Žudynių laukas liko tarsi amžinasis kapas. Vakarinio IX forto pakraštys ir tapo aukų amžinojo poilsio vieta“, – teigė muziejininkas.

Toje pačioje vietoje vykdyta egzekucija ir žydams, atvežtiems iš Vakarų Europos. M. Kuodys sakė, kad aukos dažnai buvo laikomos forto vidiniuose kiemuose ir būreliais vedamos į žudynių lauką.

Kai pirma kolona prie IX forto buvo sušaudoma, kita kolona dar tik judėjo ten.

M. Kuodys

Propaganda kaltino žydus dėl negandų

Šūvius į žydus IX forte girdėjo ir toliau, net už kelių kilometrų, anapus Neries esančio Žaliakalnio pakraštyje, palei dabartinę Jonavos gatvę, gyvenantys žmonės. Kaip į tai reagavo miesto gyventojai?

„Iš lūpų į lūpas buvo perduodama žinia. Ir pasibjaurėjimo, ir abejingumo buvo, visokių nuostatų. Oficiali visuomenės informavimo pozicija pirmiausia atsiskleidė per spaudą – buvo susitapatinta su žudikų sprendimu“, – pasakojo M. Kuodys.

Jis citavo 1941 metų spalio 25 dienos straipsnį dienraštyje „Laisvė“, kuris buvo leistas lietuvių kalba. Tą dieną buvo publikuotas tekstas be autorystės, kuriame, kaip buvo būdinga anų laikų propagandiniams straipsniams, kalbama tautos, visuomenės vardu. Žydai buvo laikomi atskalūnais, atskiriami nuo tautos, bendruomenės, faktiškai skelbiami priešais, kuriems reikia pritaikyti ypatingąsias priemones.

„Ten piktai postringaujama: buvo pastebėta, kad kai kurie Kauno gyventojai, dori lietuviai, gatvėje sutikę iš geto atėjusių žydų darbininkų, duodavo jiems maisto, nepaisydami sargybinių priekaištų, grasinimų. Anoniminis autorius piktinosi, kaip galima rodyti žmoniškumą „padarams“, nevadino net žmonėmis – gaivalu, parazitais. Kurstė zoologinę neapykantą: esą viskas, ką patyrė lietuvių tauta per pirmą sovietų okupaciją, yra žydų veiklos, pastangų rezultatas. Kad žydai buvo budeliai, kurie trėmė, šaudė lietuvius ir jų artimuosius. Ir autorius moralizuoja, kaip jiems galima padėti, numesti maisto“, – aiškino istorikas.

Tokie straipsniai, pasak jo, veikė žmones, bet atsirado ir tokių, kurie skausmą suprato, savyje rado drąsos pareikšti užuojautą, padėti, nors tai, aišku, neišgelbėjo [žmonių].

Naciai vėliau grįžo prie griovių, degino aukų kūnus

M. Kuodys pasakojo, kad didžiausia Didžiosios akcijos žudynių našta teko būtent iš lietuvių suformuotam kariniam daliniui, nors šią kraupią akciją organizavo nacistinė valdžia. Kai kurie žudikai buvo išaiškinti ir už tai sulaukė mirties bausmės.

„Kaip liudijo teisiamieji, kai kurie [žudikai] savo malonumui pistoletais šaudė į aukas. Toks visiškas antisemitinis fanatizmas buvo užvaldęs“, – kalbėjo istorikas.

Po kelerių metų žudynių laukas buvo tiriamas. Pirmieji, kaip pasakojo M. Kuodys, tai padarė sovietai: gana paskubomis, nelabai laikydamiesi teismo medicinos standartų, nes reikėjo paruošti dokumentaciją, faktus Niurnbergo tarptautiniam tribunolui. IX forte įvykdytos žudynės iškart po karo buvo įtrauktos į tarptautinį kontekstą. Tiesa, reikia pažymėti, kad naciai mėgino slėpti savo nusikaltimų pėdsakus.

„1943 metų rudenį naciai, jausdami artėjančią karo pabaigą, Hitlerio režimo žlugimą, IX forte buvo pradėję nusikaltimų pėdsakų naikinimo procesą. Buvo atkasami grioviai, deginamos aukos. Bet iki galo to nepavyko padaryti“, – sakė M. Kuodys.

Kaip liudijo teisiamieji, kai kurie [žudikai] savo malonumui pistoletais šaudė į aukas.

M. Kuodys

Sunku suvokti, sunku kalbėti, bet negalima pamiršti

Tyrimai buvo atliekami ir praėjus daugiau kaip 20 metų nuo masinių žydų žudynių, buvo kasinėjama, rasta asmeninių daiktų. M. Kuodžio žodžiais, budeliai iš aukų atimdavo auksinius žiedus, papuošalus, laikrodžius, kitus vertingesnius daiktus, bet smulkių asmeninių, buities daiktų neatimdavo. Tiesa, aukos į griovį buvo guldomos vadinamuoju sardinių principu, be viršutinių rūbų.

Buvo rasta gausybė akinių, žirklių, raktų, kai kurie nužudytieji turėjo ir nuotraukų. Daiktai tapo Kauno IX forto muziejaus eksponatais. Taip pat buvo surinkta pilni maišai šovinių.

„Dabar jau egzistuoja pozicija nebetrikdyti aukų ramybės. Kas mėgina aiškintis griovių konfigūraciją, aukų išdėstymą, naudoja neinvazinius tyrimų metodus“, – pridūrė M. Kuodys.

Kalbėdamas apie aukų skaičių, jis sakė, kad nėra visiškai tikslios informacijos. Pavyzdžiui, vieni tyrinėtojai nurodė, kad žuvo 9,2 tūkst. žmonių, kiti teigė, jog ne viskas taip kruopščiai suskaičiuota, neįtrauktos aukos, kurios buvo nužudytos ir pačiame gete, be to, galėjo įsivelti kitokių netikslumų, todėl nužudytųjų skaičius apvalinamas iki 10 tūkst.

„Tai yra kraupūs skaičiai. Sunku protu juos suvokti, sunku ir psichologiškai apie tai kalbėti, bet vis dėlto reikia tai žinoti“, – sakė M. Kuodys.

Jis taip pat pabrėžė, kad negalima pamiršti šios tragedijos.

„Vėlyvą rudenį [IX forto laukas] yra dažnai apgaubiamas rūku. Jis išsisklaido, tai gamtinis reiškinys, bet reikia rūpintis, kad užmaršties rūkas visos tos istorijos neapgaubtų. Tai yra žmonių pareiga“, – paskaitą apie Didžiąją akciją užbaigė Kauno IX forto muziejaus muziejininkas, istorikas dr. M. Kuodys.

Tai buvo masiškiausios civilių žmonių žudynės, įvykdytos per parą Lietuvos teritorijoje.

M. Kuodys

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt
Vilnius
COVID-19 TRUMPAI