Lietuvoje

2021.10.30 19:33

Pirmieji Seimo metai: netektis, ginčų žiežirbos ir įvykiai, nematyti daugiau nei dešimtmetį

Modesta Gaučaitė-Znutienė, LRT.lt2021.10.30 19:33

Prieš beveik metus padėję ranką ant Lietuvos Konstitucijos prisiekė naujojo Seimo nariai. Per 12 jų darbo mėnesių buvo ir ginčų, ir įvykių, kokių šalis nematė daugiau nei dešimtmetį. Portalas LRT.lt primena įsimintiniausius pirmųjų tryliktojo Seimo metų įvykius.

Naujasis Seimas buvo išrinktas praėjusių metų spalio 25 dieną, o prisiekė ir pareigas eiti pradėjo kiek vėliau – lapkričio 13 dieną. Nuo to laiko Seimo salėje buvo ir aštrių nesutarimų, ir vieningų balsavimų. Buvo ir Seimo narių, kurie, vos pradėję dirbti, atsisakė Seimo nario mandato.

Ginčai – jau pirmąją darbo dieną

Seimas prisiekė ir pradėjo dirbti lapkričio 13-ąją ir jau pirmą dieną plenarinių posėdžių salėje užvirė konfliktas. Tądien parlamentarai nubalsavo, kad Seimo pirmininke taptų Viktorija Čmilytė-Nielsen, ir ėmėsi spręsti, kas turi tapti jos pavaduotojais.

Pagal Seimo statutą, dalis Seimo pirmininko pavaduotojų turi būti opozicijos atstovai. Jau pirmąją darbo dieną V. Čmilytė-Nielsen pasiūlė, kad vienu iš jos pavaduotojų taptų opozicinės Darbo partijos atstovas Andrius Mazuronis. Tai sukėlė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininko Ramūno Karbauskio pasipiktinimą.

„Paaiškinkite, kodėl šiandien siūlote mažiausios Seimo opozicinės frakcijos atstovą, o ne mūsų frakcijos kandidatę?“ – tuomet Seimo salėje teiravosi jis. Nors Seimo salėje užvirė ginčai, dauguma parlamentarų pritarė, kad A. Mazuronis būtų paskirtas Seimo vicepirmininku.

Visgi LVŽS atstovai užsispyrė, kad Aušrinė Norkienė turi būti teikiama į Seimo pirmininko pavaduotojus. Pati V. Čmilytė-Nielsen „valstiečius“ ragino rasti kitą kandidatą, teigė nemananti, kad A. Norkienė sulauks Seimo palaikymo. Taip ir nutiko – po kelių dienų balsuodamas dėl A. Norkienės kandidatūros Seimas nepritarė ir ji vicepirmininke netapo.

Taip pat skaitykite

Tai sukėlė dar didesnį „valstiečių“ lyderio pyktį.

„Dar niekada taip nebuvo. 2016 metais net mes balsavome už konservatorių kandidatus, nes tai logiška, suprantama. Tai spjūvis ne į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą, o į rinkėjų valią“, – teigė R. Karbauskis ir pridūrė, kad naujo kandidato jo frakcija nesiūlys.

Visgi jo vadovaujama frakcija pasiūlė kitą kandidatą į Seimo vicepirmininkus ir parlamentui pritarus dar vienu V. Čmilytės-Nielsen pavaduotoju tapo Jonas Jarutis.

Šešios dienos Seime

Tiesa, pirmosios Seimo darbo savaitės neramumai vicepirmininkų tvirtinimu nesibaigė. Nepraėjus nė 7 dienoms po to, kai prisiekė vykdyti Seimo nario pareigas, apie tai, kad atsisako parlamentaro mandato, pranešė LVŽS lyderis R. Karbauskis.

Pranešęs apie tokį sprendimą Seimo frakcijos posėdyje, vėliau R. Karbauskis komentavo, kad valdantieji iš LVŽS frakcijos Seime atima jiems priklausančias pozicijas ir kad tai, jo manymu, yra kerštas, nukreiptas prieš jį. R. Karbauskis tuomet sakė besitikintis, kad jo pasitraukimas iš Seimo grąžins „valstiečiams“ galimybes visavertiškai dirbti Seime.

„Labai tikėčiausi, kad Seimo dauguma turės nors truputį sąžinės ir grįš prie pirminio pasiūlymo dėl Seimo pirmininko pavaduotojų. Juo vėlgi būtų siūloma ta pati A. Norkienė, tikiuosi, kad būtų toks sprendimas“, – aiškino LVŽS lyderis.

Tuomet jis taip pat teigė, kad iš Seimo neišeitų ir mandato neatsisakytų, jei valdančioji dauguma paprašytų jo to nedaryti. „Aišku, visi suprantame ir juokiamės, nes žinome, kad to nebus“, – pridūrė R. Karbauskis.

Taip pat skaitykite

Jo, kaip Seimo nario, įgaliojimai oficialiai buvo nutraukti lapkričio 24 dieną. Seime R. Karbauskį pakeitė Asta Kubilienė.

Prireikė dviejų mėnesių

Tiesa, R. Karbauskis nebuvo vienintelis parlamentaras, nutaręs trenkti Seimo durimis. Seime išdirbęs du mėnesius apie sprendimą atsisakyti mandato pranešė ir Darbo partijos atstovas Antanas Guoga. Apie sprendimą trauktis A. Guoga pranešė po užvirusių konfliktų su „darbiečių“ vedliu Viktoru Uspaskichu.

„Žmonės mane išrinko į Seimą su Darbo partijos sąrašu. Susilaukiau didžiausio žmonių pasitikėjimo. Jį labai gerbiu ir vertinu. Pasitraukiu pirmiausiai todėl, kad nenoriu šių žmonių vedžioti už nosies. Jaučiu prieš juos didelę atsakomybę, tačiau kartu matau, kad su Darbo partija neįmanoma užtikrinti to, kas buvo kalbama žmonėms prieš rinkimus“, – socialiniame tinkle tuomet rašė A. Guoga.

Apie savo sprendimą atsisakyti mandato A. Guoga pranešė sausio 12 dieną, tačiau jo mandatas panaikintas dar po mėnesio – vasario 19-ąją. Panaikinti mandato anksčiau Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) negalėjo, mat A. Guoga negalėjo gyvai dalyvauti komisijos posėdyje ir perskaityti prašymo panaikinti jo mandatą.

Jį Seime pakeitė pirmas už brūkšnio likęs Artūras Skardžius.

Taip pat skaitykite

Skaudi netektis

2021 metų balandį Seimą ir Lietuvą sukrėtė skaudi žinia – po ligos anapilin iškeliavo Seimo narys, Nepriklausomybės atkūrimo akto signataras Kęstutis Glaveckas. Ilgametis politikas, ekonomistas mirė per savo 72-ąjį gimtadienį, balandžio 30 dieną.

Į Seimą K. Glaveckas kandidatavo su Liberalų sąjūdžiu, tačiau prasidėjus naujajai kadencijai prisijungė prie Mišrios Seimo narių grupės.

Taip pat skaitykite

K. Glaveckas Seimo nariu be pertraukų dirbo nuo 1996 metų. Prieš tai, 1990–1992 metais, jis buvo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas.

Interviu, kurį 2020-aisiais K. Glaveckas davė portalui LRT.lt, parlamentaras sakė, kad ne metai, praleisti parlamente, puošia politiką, o nuveikti darbai ir gebėjimas perduoti patirtį jaunesniems kolegoms.

„Tiesa, reikia pripažinti, kad ne visi politikos veteranai turi patirties. Kai kurie turi įpročių, interesų arba patyrimo, kurio nereikėtų perduoti jaunimui, pavyzdžiui, kaip pastatyti tvartą arba pramušti biudžeto pinigą kur nors.

Jaunimą domina kiti dalykai: kaip sekti vertybėmis, kaip plėtoti skaitmenizaciją, kaip supaprastinti valdymą ir padidinti jo efektyvumą, kaip kovoti su korupcija. Jaunimas eina į priekį, mūsų patyrimas yra reikalingas, bet negali vyrauti“, – 2020-ųjų lapkritį, pradedant dirbti naujam Seimui, LRT.lt sakė K. Glaveckas.

Seimo narys buvo rinktas pagal sąrašą, tad, jam iškeliavus į amžinybę, į parlamentą atėjo dirbti Trakų rajono merė Edita Rudelienė.

Suformavo šešėlinę Vyriausybę

Nors R. Karbauskis ir atsisakė Seimo nario mandato, toli nuo Seimo jis neatsitraukė. Vasarį „valstiečių“ atstovai pranešė formuojantys šešėlinį ministrų kabinetą, jo vadovu ir tapo R. Karbauskis. Šešėlinių ministrų portfelius išsidalijo daugiausia LVŽS atstovai Seime, tik vienas jų – susisiekimo – atiteko ne Seimo nariui Arvydui Vaitkui.

„Mes, formuodami šešėlinę Vyriausybę, turime vieną tikslą – padėti daryti mažiau klaidų. Klaidas darėme mes, buvę valdantieji, [...] klaidas daro dabar ir tikriausiai darys visada, bet be klaidų niekas nieko nesukūrė.

Vertinant koronaviruso situaciją, tų klaidų neįmanoma išvengti, nes mes daugelį dalykų darome pirmą sykį. Labai norisi, kad vieni kitus geriau girdėtume“, – tuomet kalbėjo R. Karbauskis.

Dėmesį tada patraukė tai, kad šešėlinėje Vyriausybėje neatsirado vietos buvusiam „valstiečių“ premjerui Sauliui Skverneliui. Tiesa, R. Karbauskis tikino, kad S. Skvernelio šešėliniame ministrų kabinete nėra, nes jis bus puikus opozicijos lyderis.

Taip pat skaitykite

Ilgai prognozuotas išsiskyrimas

Apie tai, kad tarp „valstiečių“ lyderio R. Karbauskio ir buvusio premjero S. Skvernelio sklando nesutarimų žiežirbos, kalbėta dar praėjusioje kadencijoje. Nors tuomet ne kartą prognozuota, kad įvyks premjero ir jį delegavusios partijos skyrybos, jos įvyko jau dirbant naujam Seimui.

Taip pat skaitykite

Nesutarimai tarp R. Karbauskio ir S. Skvernelio išryškėjo po to, kai iš pareigų partijoje dėl to, kad pateikimo stadijoje palaikė Partnerystės įstatymą ir ragino tai daryti kitus kolegas, buvo pašalintas Tomas Tomilinas. Vėliau jis buvo pašalintas ir iš partijos. Netrukus po to politikos užkulisiuose imta kalbėti apie galimą naujos frakcijos susikūrimą.

Abejones dėl savo ateities „valstiečių“ frakcijoje S. Skvernelis išsakė ir po prie Seimo kilusių riaušių, jis tada pripažino, kad tarp kai kurių frakcijos narių atsirado „bekompromisė skirtis“.

Ilgai laukti žinios apie tai nereikėjo. Rugsėjo pradžioje S. Skvernelis su kolegomis pranešė, kad kuriama Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“, ją sudaro 13 narių. Dauguma jų – LVŽS palikę politikai. S. Skvernelis tvirtino su kolegomis aptaręs, kad nenori prisidėti prie valstybės skaldymo, todėl ir yra kuriama nauja frakcija.

Be to, nors sukūrus frakciją apie partijos kūrimą S. Skvernelis nebuvo linkęs kalbėti, maždaug po mėnesio paaiškėjo, kad kuriama ir to paties pavadinimo politinė partija. Žinią apie kuriamą partiją netruko įvertinti ir buvęs S. Skvernelio bendražygis R. Karbauskis.

„Suprantu žodį „demokratija“, gražus žodis, tik nežinau, kiek Sauliaus charakteris ir demokratija yra suderinami. Kažkokia forma bus demokratija, bet jis turi daug kietesnę ranką, negu aš turiu, kaip partijos vadovas. Aš neįsivaizduoju, kaip jis partiją valdys demokratiškai“, – tuomet LRT.lt portalui komentavo R. Karbauskis.

Pats S. Skvernelis teigė, kad naują partiją nutarta kurti pajutus, kad tam atsirado poreikis.

„Buvo daug pozityvių reakcijų ir daug iniciatyvų iš įvairių Lietuvos miestų, miestelių, kaimų, kad visgi turime žengti ir kitą žingsnį“, – komentavo S. Skvernelis.

Prie Seimo – 12 metų nematytas įvykis

Ne vienas lietuvis pamena riaušes, prie Seimo įvykusias 2009-aisiais. Visgi, turbūt, daugelis nesitikėjo, kad panašus įvykis gali pasikartoti. Bet pasikartojo. Rugpjūčio 10-oji prasidėjo mitingu prie Seimo.

Vyriausybės sprendimams dėl ribojimų nesiskiepijusiesiems nuo COVID-19 prieštaraujanti maždaug penkių tūkstančių žmonių minia antradienį ryte susirinko į protestą prie Seimo. Jie atsinešė kartuves ir siūlė karti valdančiosios daugumos atstovus, keletas žmonių prie krūtinės buvo prisisegę Dovydo žvaigždę su užrašu „Neskiepytas“, kai kurie vilkėjo kostiumus, primenančius koncentracijos stovyklų uniformas, vaidino esą gete.

Į protestuotojus nuo scenos kreipėsi Seimo nariai Mindaugas Puidokas, Aidas Gedvilas, Valdemaras Valkiūnas, Dainius Kepenis, Valius Ąžuolas, Petras Gražulis, Europos Parlamento narys Viktoras Uspaskichas. Jie ragino baigti „nevakcinuotų žmonių diskriminaciją“, nepaklusti Vyriausybei, teigė, kad ji skirsto žmones į lygius ir lygesnius, kalbėjo apie „didžiojo perkrovimo planus“, skatino nepasitikėjimą vakcinomis.

Visgi kulminaciją įvykiai pasiekė vakare. Mitinguotojai užblokavo išėjimus iš Seimo – išvykti automobiliais parlamentarai negalėjo, o tuos, kurie bandė išeiti pėsčiomis ar kitaip išvykti, mitinguotojai puolė koneveikti, kai kurie net ir smurtauti.

Vėliau minia perėjo į neasfaltuotą stovėjimo aikštelę, esančią prie Seimo. Neilgai trukus prie parlamento rūmų atvyko policijos ir riaušių malšinimo pajėgos. Atvykus pareigūnams jų ir Seimo pusėn pasipylė akmenų kruša, vėliau jų buvo dar ne viena, buvo paleista ir signalinė raketa.

Taip pat skaitykite

Riaušių dalyviai nesiskirstė iki 2 val. nakties. Apie 1 val. 35 min. pareigūnai susigrupavo, nugriaudėjo garsinė granata. Tuomet pajėgos šturmavo greta Seimo rūmų esančią automobilių stovėjimo aikštelę, kurioje grupavosi protestuotojai. Garsinė granata buvo panaudota iš mitinguotojų pusės. Sprogimo garsas buvo girdėti už kelių kilometrų.

Riaušių policija apie 2 val. nakties baigė išsklaidyti nuo Seimo nesitraukusius protesto akcijos dalyvius. Jie išvaikyti pareigūnams su skydais pamažu judant į priekį ir naudojant ašarines dujas. Po kurio laiko nugriaudėjo dar vienas sprogimas.

STT pareigūnų ir Seimo nario susirėmimas

Per birželio pradžioje vykusį Seimo posėdį prie mikrofono atsistojęs Darbo partijos atstovas Mindaugas Puidokas pareiškė, kad esą jį jo kabinete užpuolė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai. Kaip kiek vėliau pranešė STT, incidentas įvyko, kai buvo atlikta krata Seimo nario M. Puidoko kabinete, teigta, kad parlamentaras tam priešinosi.

„Įvyko precedento neturintis atvejis parlamentarizmo istorijoje. Mano kabinete buvo prieš mane smurtaujama STT agentų – buvau smaugiamas, suplėšė rūbus“, – per Seimo plenarinį posėdį pareiškė M. Puidokas. Jis teigė, kad advokatas nufilmavo, kaip elgėsi STT pareigūnai.

Seimo narys kalbėjo, kad atvykę pareigūnai jam įteikė dokumentus, kuriuose buvo minimos trys pavardės: jo paties ir abiejų patarėjų. Vėliau paaiškėjo, kad STT veiksmų ėmėsi gavusi kito Seimo nario – Mato Maldeikio – pranešimą, kad M. Puidoko patarėjas siūlė jam kyšį.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, M. Puidoko padėjėjas Seimo patalpose pasiūlė M. Maldeikiui 50 tūkst. eurų kyšį, įtariama, jog tuo siekė, kad Seimo narys asmeniškai palaikytų ir paveiktų kitus Seimo narius, kad būtų sustabdytas ir (ar) atidėtas neribotam laikui Lietuvos Respublikos loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimo projektas.

Taip pat skaitykite

„Atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, buvo atliktos kratos Lietuvos Respublikos Seime, kitose tyrimui reikšmingose vietose. Buvo atlikta krata Seimo nario M. Puidoko kabinete. Taip pat buvo atlikta jo asmens krata. Jos metu siekiant paimti tyrimui reikšmingus daiktus (mobiliuosius telefonus), nebuvo vykdyti pareigūnų teisėti reikalavimai ir jiems buvo pasipriešinta. Dėl šios priežasties tyrimui reikšmingi daiktai buvo paimti prievarta“, – tuomet pranešė STT.

Užkirto kelią partnerystei

Pavasarį ant Seimo narių stalų gulė vienas iš daugiausia diskusijų keliančių projektų – Partnerystės įstatymas. Tiesa, nuo pirmų sekundžių dėl projekto užvirė aistros, opozicijos atstovams paprašius projektą iš darbotvarkės išbraukti. S. Skvernelis ir Darbo partijos atstovas M. Puidokas tvirtino, kad klausimas nebuvo išdiskutuotas ir darbotvarkėje įregistruotas per vėlai. Visgi projektas išbrauktas nebuvo.

Taip pat skaitykite

„Dažnai Seimui prikaišoma, kad darome daug kosmetinių pakeitimų, kurie neatneša realių pokyčių. Bet yra ir tokių, kurie gyvenimus ne tik reguliuoja, bet ir keičia. Šis yra kaip tik toks. Nuo mūsų galutinio sprendimo priklausys, kaip toliau gyvens šimtai tūkstančių žmonių, dešimtys tūkstančių porų, mūsų šalies piliečių“, – pristatydama projektą aiškino Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen.

Visgi ne vienas Seimo narys priekaištavo, kad tokiu projektu bandoma partnerystę prilyginti santuokai arba keisti šeimos sampratą. Tuo metu kiti tvirtino, kad projektas yra reikalingas ir labai laiku. V. Čmilytė-Nielsen tvirtino, kad toks įstatymas nekelia jokios grėsmės tradicinei šeimai.

Tačiau nei Seimo pirmininkės, nei projekto rėmėjų argumentai oponentų neįtikino. Už įstatymą balsavo 63 Seimo nariai, prieš buvo 58, o 7 susilaikė. Kitaip tariant, įstatymui nepritarta dviejų balsų persvara. Tokia žinia Seime palydėta opozicijos atstovų plojimais.

Tiesa, Seimas nutarė, kad įstatymas nėra visiškai atmestas – jis grąžintas rengėjams tobulinti. Už tai balsavo 75 Seimo nariai, o 52 buvo prieš. Įstatymo rengėjai žada, kad projektas į Seimo darbotvarkę grįš per rudens sesiją.

Ėmėsi gyvūnų gerovės

Pavasarį Seime buvo priimtos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisos. Inicijuoti Gyvūnų gerovės įstatymo pataisas Seime imtasi praėjusiais metais, po to, kai buvo išaiškintos nelegalios šunų veisyklos, kuriose gyvūnai buvo laikomi itin prastomis sąlygomis.

Kilus visuomenės pasipiktinimui dėl tokių veisyklų, parlamentarai ėmėsi rengti pataisas, kurios situaciją turėtų gerinti.

Seimo palaimintame projekte numatyta, kad katės, šunys ir šeškai privalės būti ženklinami mikroschemomis ir registruojami Gyvūnų augintinių registre, o už tai bus atsakingi gyvūnų savininkai.

Įstatyme numatoma, kad katės, šunys ir šeškai turės būti paženklinti per 4 mėnesius nuo jų atvedimo, bet ne vėliau kaip iki katės, šuns ar šeško perdavimo kitam savininkui. Įstatymas įsigaliojo gegužės 1 dieną, jei augintinis gimė iki tos dienos, jis turės būti paženklintas iki 2022 metų gegužės 1-osios.

Taip pat skaitykite

Socialiai remtiniems asmenims ir senjorams gyvūnų ženklinimą kompensuos valstybė. Socialiai remtiniems šunų, kačių ir šeškų augintojams bus skirta šiek tiek daugiau laiko gyvūnams ženklinti – iki 2022 metų gruodžio 31-osios.

Taip pat nutarta, kad katėmis, šunimis ir pan. draudžiama prekiauti turguose arba lauko sąlygomis.

Liko vienas balsavimas

Naujos kadencijos Seimas ėmėsi ir dar vieno nemažai diskusijų sulaukusio klausimo – mažo kiekio narkotinių medžiagų dekriminalizavimo. Spalį parlamentarai svarstymo stadijoje balsų dauguma pritarė projektui, o tai reiškia, kad beliko vienas laiptelis, kurį jam teks perlipti.

Taip pat skaitykite

Laisvės partijos atstovė, parlamentarė Morgana Danielė BK ir ANK pataisomis siūlo dekriminalizuoti nedidelio kiekio narkotinių medžiagų turėjimą be tikslo jas platinti.

Seime diskutuojant dėl įstatymų pataisų, konservatorių atstovas Linas Slušnys pabrėžė, kad 2017 m. numačius baudžiamąją atsakomybę už mažo kiekio narkotikų turėjimą be tikslo platinti buvo sukurtas mitas, kad dėl šio reglamentavimo jaunimas nustos vartoti narkotikus.

„Buvo sukurtas patrauklus mitas, kad mūsų vaikai išsigąs ir nustos vartoję narkotines medžiagas“, – pažymėjo L. Slušnys. Anot jo, siekiant padėti asmenims, kurie vartoja narkotikus, baudimas netaps išsigelbėjimu.

Opozicinių „valstiečių“ atstovas, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pažymėjo, kad teisėsaugos ir sveikatos specialistų nuomonės apie narkotinių medžiagų turėjimo dekriminalizavimą išsiskiria.

Ragindamas nepritarti M. Danielės iniciatyvai, jis tikino, kad tai yra žingsnis narkotikų legalizavimo link.

„Jei tokį sprendimą priimsime, tai pasakysime, kad narkotikai yra žaislas, o nedidelis kiekis yra viso labo pramoga. Tie, kurie teikia šiuos pasiūlymus, net neslepia, kad ateityje visai smagu būtų kalbėti apie narkotinių medžiagų legalizavimą“, – aiškino parlamentaras.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt