Lietuvoje

2021.11.06 23:47

Požiūris į imigrantus Europoje ir Lietuvoje: kas lemia pozityvesnes nuostatas?

dr. Gabija Jarašiūnaitė-Fedosejeva, Karina Kravčenko, dr. Aurelija Stelmokienė, Europos socialinio tyrimo projekto Lietuvoje mokslo darbuotojos, Vytauto Didžiojo universitetas2021.11.06 23:47

Nors COVID-19 pandemija turėjo sumažinti žmonių mobilumą, migrantų skaičiai pasaulyje itin išaugo (Migracijos duomenų portalas, 2021). Tai, žinoma, susiję su ekonominėmis, politinėmis ar socialinėmis problemomis, kurios užklupo skirtingas užsienio valstybes, netenkančias savo piliečių. Su ne mažesniais iššūkiais tenka susidurti ir toms šalims, į kurias gausiai imigruoja kitataučiai. 

Pastaruosius kelis mėnesius Lietuva susidūrė su itin dideliais neteisėtų imigrantų srautais, siejamais su kaimyninės Baltarusijos vykdoma hibridine ataka dėl ES sankcijų šalies atžvilgiu. Prie imigrantų skaičiaus augimo šalyje prisidėjo ir įtempta situacija Afganistane.

Siekdama suvaldyti šiuos migrantų srautus, Lietuva pasienyje paskelbė ekstremalią padėtį. Baiminamasi, kad su sudėtingais imigracijos iššūkiais per ateinančius metus susidurs daugelis Europos šalių.

Vienas iš valstybės iššūkių, kylančių ištikus imigrantų krizėms – tai įtampų tarp atvykėlių ir vietos gyventojų mažinimas. Remiantis tarpgrupinių sąveikų teorija (Pettigrew, 1998), kontaktų tarp etninės mažumos ir daugumos vystymas gali skatinti pozityvias nuostatas kitataučių atžvilgiu. Užsienio tyrimų rezultatai patvirtina, jog dažnesni, tiesioginiai, teigiamų patirčių kontaktai tarp vietos gyventojų ir atvykėlių yra svarbūs siekiant formuoti pozityvų požiūrį į kitataučius.

O koks lietuvių požiūris į imigraciją ir sąveikų su imigrantais patyrimas? Ar ir kokie skirtumai išryškėja lygininant Lietuvą su kitomis Europos šalimis?

Į šiuos klausimus pabandysime atsakyti remiantis Europos socialinio tyrimo (toliau – EST) 7– osios bangos (2015 m.) duomenimis. Analizėje naudoti EST klausimai, vertinantys požiūrį į imigraciją, draugų, kurie yra kitos rasės ar etninės grupės nei dauguma Lietuvos gyventojų, turėjimą, gyvenamosios vietovės pobūdį šalia gyvenančių kitos rasės ar etninės grupės asmenų atžvilgiu, tiesioginio kontakto su kitataučiais dažnį ir kokybę. Apklausoje dalyvavo 34 655 Europos ir 2250 Lietuvos gyventojų.

Duomenų analizės rezultatai atskleidė, kad lietuvių nuostatos į daugelį su imigracija susijusių aspektų buvo panašios į Europos gyventojų – tiek Europoje, tiek Lietuvoje į imigrantus žiūrima atsargiai (vertinimai žemiau arba apie vidurinę reikšmę 5). Nepaisant to, galima įžvelgti ir kelis skirtumus – lietuvių nuostatos į imigrantų poveikį kultūriniam šalies gyvenimui ir į pabėgėlio statuso suteikimą buvo mažiau palankios lyginant su Europos gyventojais. Tuo tarpu, dėl nusikalstamumo problemų, susijusių su migrantais, europiečiai yra griežtesni, palyginti su lietuviais (žr. 1 ir 2 pav.).

1 pav. Nuostatos imigrantų atžvilgiu (vidurkiai 0–10 balų skalėje). * didesnis balas rodo palankesnį vertinimą.

2 pav. Nuostatos dėl pabėgėlio statuso suteikimo (proc.)

Vertinant lietuvių ir europiečių kontaktų su imigrantais ypatumus, galima pastebėti, kad lietuviai turi mažiau kitos rasės ar etninės tautybės draugų, kiek rečiau nei europiečiai susiduria su tokiais žmonėmis ir turi mažiau galimybių jų sutikti vietovėje, kurioje gyvena (žr. 3 ir 4 pav.). Be to, Europos kontekste lietuviai kiek mažiau palankiai vertina turėto(–ų) kontakto(–ų) su kitataučiais kokybę (žr. 5 pav.).

3 pav. Kontaktų su kitos rasės ar etninės tautybės žmonėmis dažnis (proc.)

4 pav. Kitos rasės ar etninės tautybės žmonų gyvenimas šalia ir draugystė su jais (proc.)

5 pav. Kontakto su kitos rasės ar etninės tautybės žmonėmis kokybės vertinimas (vidurkiai 0–10 balų skalėje).
* didesnis balas rodo palankesnį vertinimą

Taip pat, duomenų analizė atskleidė, kad Lietuvoje vienintelis požiūrį į imigrantus formuojantis veiksnys yra turėto kontakto su kitataučiu kokybė. Tai reiškia, kad teigiama patirtis kontakto metu yra susijusi su palankesniu lietuvių požiūriu į imigrantus. Tuo tarpu, Europos kontekste – tiek dažnesni kontaktai, didesnis aplink gyvenančių kitataučių asmenų ir draugų skaičius, tiek teigiama patirtis kontaktų metu prisideda prie palankaus europiečių požiūrio į imigrantus formavimo.

Kalbant apie požiūrį į pabėgėlio statuso suteikimą, tiek lietuvių, tiek europiečių palankesnis vertinimas yra susijęs su daugiau artimų kitos rasės ar etninės tautybės draugų turėjimu, didesniu šalia gyvenančių kitataučių skaičiumi ir kontaktų su kitataučiais kokybe, o neigiamesnis vertinimas susijęs su didesniu kontaktų su kitataučiais dažniu.

Apibendrinant šiuos rezultatus, galima manyti, kad siekiant kurti ar stiprinti palankų lietuvių požiūrį į imigrantus, svarbu skatinti teigiama patirtimi pagrįstų kontaktų su kitataučiais patyrimą. Atsižvelgiant į tai, kad kontaktų dažnį užtikrinti lengviau nei kontroliuoti jų kokybę (pvz., organizuojant bendrus renginius, susitikimus ir pan.), o didesnis kontaktų skaičius gali atnešti netgi priešingą efektą (pvz., skatinti stipresnį nepritarimą dėl pabėgėlio statuso suteikimo), vertinga ieškoti priemonių, galinčių prisidėti prie teigiamos patirties kontaktų metu užtikrinimo. Pavyzdžiui, tiek vietinių gyventojų, tiek kitataučių edukacija apie kultūrinius skirtumus, bendravimo įgūdžių ugdymas, tolerancijos didinimas galėtų būti veiksmingomis prielaidomis pozityvių kontaktų užmezgimui.

Be to, itin svarbus ir komunikacijos priemonių vaidmuo, t.y. kokia informacija apie atvykėlius yra pateikiama per įvairias žiniasklaidos priemones, kokie pasisakymai atkeliauja iš autoritetais šalyje laikomų politikų, verslo, kultūros atstovų. Svarbu pripažinti, jog straipsnyje analizuoti 2015 m. rinkti duomenys, tad reikalingi nauji tyrimai siekiant išsiaiškinti ar ir kaip keičiasi požiūris į imigrantus.

Vytauto Didžiojo universiteto vykdomą projektą „Lietuvos narystės Europos Socialinio tyrimo Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciume plano įgyvendinimas“ (Nr. VS–3) finansuoja Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Lietuvos mokslo taryba.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt