Lietuvoje

2021.10.25 21:20

Eurokomisarė kartoja – nebus pinigų fizinės sienos statybai, reikia labiau spausti desperatišką Lukašenkos režimą

Rita Miliūtė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2021.10.25 21:20

Už vidaus reikalus atsakinga Europos Komisijos narė Ylva Johansson kartoja – neketinama naudoti europinių lėšų fizinių sienų statybai, kas padėtų Lietuvai kovoje su neteisėta migracija. Jos teigimu, mūsų šaliai jau skirta „pakankamai daug paramos“, tačiau Briuselis pasiruošęs prisidėti didesne parama ir didesniu valstybių narių spaudimu, jei to reikės. Tuo pačiu, komentuodama apie skaidrumą tvarkantis su migrantais, ji teigia vertinanti Lietuvos tarnybų darbą saugant sienas, bet, jei yra pažeidimų, jie turi būti išsiaiškinti ir ištirti.

– ES lyderiai Vadovų Taryboje smerkia Baltarusijos hibridines atakas išnaudojant migraciją politiniams tikslams, bet „finansavimo aštriai vielai ir sienoms nebus“ – taip sakė Europos Komisijos pirmininkė. Kaip tokia pozicija, Jūsų manymu, paveiks tolesnius migrantų srautus per Baltarusiją?

– Man atrodo, kad pastarosios Europos Tarybos išvados buvo pakankamai geros, Europos Sąjunga yra susivienijusi ir būtina kovoti su Aliaksando Lukašenkos režimu. Turime kaip atkirtį įvesti naujų sankcijų ir stabdyti trečiąsias šalis, kurios siunčia migrantus ar padeda Baltarusijai nukreipti migrantų srautus į Lietuvą ar kitas valstybes nares. Turime imtis platesnių veiksmų.

Dienos tema. Eurokomisarė Johansson: turime stabdyti trečiąsias šalis, kurios siunčia migrantus (su vertimu į gestų k.)

– Europos Vadovų Taryba žada reaguoti „ribojimo priemonėmis“, nukreiptomis į juridinius ir fizinius asmenis. Kokios priemonės, Jūsų manymu, būtų veiksmingos?

– Atvirai šnekant, mes nagrinėjame įvairias galimybes ir priemones, bet teisėkūros procesas Europos Sąjungoje yra gana lėtas, todėl, manau, negalime ilgai laukti, turime imtis veiksmų ir jau dabar spausti A. Lukašenkos režimą, nes tai yra naujas, precedento neturintis reiškinys, kai pasinaudojama žmonėmis, jie spaudžiami į tokią situaciją, kur jiems pirmiausia leidžiama kirsti sieną, o vėliau jie įstumiami į nepavydėtiną situaciją ir nebeleidžiama nei grįžti į gimtąją šalį, nei kirsti sienos į ES. Turime susitelkti į A. Lukašenkos režimą, kuris yra desperatiškas. Ir mes iš tiesų turime daryti dar didesnį spaudimą, bendradarbiauti ir imtis kovoti su šia žmonių kontrabanda, taip pat įspėti žmones, kad A. Lukašenkos režimas jais naudojasi ir taip sukelia grėsmę.

– Minėjote, kad ES yra vieninga, tačiau naujasis Austrijos kancleris A. Schallenbergas ragina Bendrijos šalis aktyviau remti Lietuvą kovoje su A. Lukašenkos vykdoma „ciniška politika“ dėl migrantų gabenimo. Jis klausia: kodėl šią naštą turi prisiimti tik Lietuvos mokesčių mokėtojai? Klausimas ir jums – kodėl?

– Žinoma, labai svarbu sustiprinti paramą Lietuvai. Komisija jau priėmė sprendimą skirti papildomai 37 milijonus eurų Lietuvai, atsiųsti papildomai šimtą „Frontex“ pareigūnų. Taip pat daug padaryta iš Europolo ir kitų agentūrų pusės, panaudoti ir kiti ES mechanizmai. Mes ketiname daryti ir dar daugiau, kad paremtume Lietuvą, jei to reikės ateityje.

– Ar galėtumėte įvardyti, kokia galėtų būti ta parama?

– Man atrodo, mes pakankamai daug paramos suteikėme, matome, kad ji pasiteisina, matome, kad atvyksta mažiau žmonių po to, kai sustiprinome sieną „Frontex“ pareigūnais. Aš glaudžiai bendradarbiauju su Lietuvos tarnybomis, pareigūnais. Vyriausybė ir tarnybos taip pat puikiai tvakėsi šioje sudėtingoje situacijoje, bendradarbiaudamos su EK, su kitomis ES agentūromis užtikrino pakankamą skaidrumo lygį. Manau, kad tai geras būdas kovoti su šia krize. Mūsų papildomos priemonės gali padėti sustabdyti migrantų srautą ir sustabdyti šią grėsmingą situaciją, tačiau esame pasirengę prisidėti didesne parama ir didesniu valstybių narių spaudimu, jeigu toliau reikės paramos Lietuvai. Aš labai vertinu tai, kaip Lietuva dorojosi su šia situacija.

– Didžiausios EP grupės, Europos liaudies partijos, nariai neoficialiai grupės viduje kalba, o jos lyderis M. Weberis jau viešai sakė, kad ES turi padėti ir fizinės sienos statyba, ne tik kitomis priemonėmis. Kaip manote, ar gali keistis Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen išsakyta pozicija, jeigu taip manys ne tik didžiausia grupė EP, jeigu ji ras sąjungininkų?

– Tai išsamiai aptarta praėjusį penktadienį per Europos Vadovų Tarybos posėdį. Diskusijos buvo tikrai ilgos, daug ES šalių vadovų dalyvavo diskusijose ir jų rezultatas buvo sprendimas paremti EK ir valstybes nares, sustiprinti pastangas saugoti valstybių sienas, bet nenaudoti ES lėšų fizinių sienų statybai. Svarbu matyti, kad EK pasirengusi paremti išorės sienų apsaugą, tačiau tai turi būti bendros pastangos.

– Įvairios nevyriausybinės organizacijos kritikuoja Lietuvos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties pakeitimus, kai sutrumpintos prieglobsčio prašymo procedūros, taip pat apribota dalis neteisėtų migrantų teisių dėl pabėgėlių gausos paskelbus ekstremaliąją situaciją. Ar EK pripažįsta Lietuvos teisę esant tokiai situacijai apriboti žmogaus laisvę taip, kaip tai numatyta Konstitucijoje, tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas?

– Visoms valstybėms narėms taikomas principas, kad jos turi laikytis bendrų ES taisyklių pagal ES teisyną ir ES steigimo sutartį. Pirmiausia, laikydamosi šių principų, jos turi nepažeisti ES teisyno ir esminių teisių bei ES sutarties. Lietuvos Vyriausybė puikiai bendradarbiavo su mūsų tarnybomis ir stengėsi užtikrinti visas pagrindines teises ir ES teisyno taikymą. Mes ir toliau glaudžiai bendradarbiaujame ir stengiamės užtikrinti visų priemonių skaidrumą.

– Lietuvoje turime pranešimų, kad atgal į Baltarusiją išstumiami jau Lietuvos teritorijoje ir nebe pačiame pasienyje, o toliau nuo jo sulaikyti žmonės, kurie nelegaliai kirto sieną. Ar tokia praktika, jūsų nuomone, yra tinkama?

– Žmonių išstūmimas į kitą teritoriją nėra teisėtas ir neturėtų būti pateisinamas, tačiau neturiu konkrečios informacijos apie tai, kas vyksta Lietuvos pasienyje. Tikiuosi, kad Lietuvos pasienio pareigūnai saugo Lietuvos išorines sienas nuo neteisėto pažeidimo. Tai yra ne tik jų pasirinkimas, bet ir pareiga. Bet jie turi tai daryti laikydamiesi ES teisyno ir gerbdami pagrindines žmogaus teises. Žinau, kad Lietuvos tarnybos stengiasi apsaugoti sienas, bet jei yra pažeidimų, jie turi būti išsiaiškinti ir ištirti. Kol kas iš Lietuvos tarnybų nesu gavusi pranešimų, bet, kiek žinau, jos laikosi nustatytų reikalavimų ir siekia užtikrinti sienų apsaugą.

– Iš Lietuvos į kitas ES šalis išvykę – be tų šalių sprendimų priimti juos – žmonės pagal procedūras turi būti grąžinami į Lietuvą ir tokių atvejų yra. Tas ratas gali suktis kelis kartus, ypač su piliečiais tokių valstybių, su kuriomis nėra ekstradicijos sutarčių, pavyzdžiui, Iraku. Kokių čia matote sprendimų?

– Dėl Irako – šiuo metu aktyviai kalbamės su Latvija ir aš siūliau įvesti tam tikras sankcijas Irakui, jeigu nepradės su mumis bendradarbiauti, siekiant sugrąžinti jų piliečius, kurie nenori likti ES. Vienas iš mūsų prioritetų – užtikrinti, kad žmonės, kurie negali būti ES teritorijoje, būtų sugrąžinti ir priimti kilmės šalyse.

– Tie, kurie nori išvykti, gali tai padaryti savanoriškai. Dabar ir Irako konsulai atvyksta į Lietuvą, sutvarko dokumentus. Bet kaip su tais, kurie nenori grįžti į kilmės šalį ir nori likti Lietuvoje, nepaisant visko?

– Kaip ir sakiau, pagal tarptautinę teisę visos valstybės privalo priimti savo piliečius, net jeigu jie grąžinami prievartiniu būdu. Kai kurios trečiosios valstybės šio reikalavimo nesilaiko, būtent dėl to mes turime daryti didesnį spaudimą joms. Ypač toms valstybėms, kurios agresyviai to nesilaiko. Mes pasiūlėme įvesti sankcijas būtent Irakui, jeigu jis ir toliau nebendradarbiaus, nepriims irakiečių, kuriems neleidžiama likti ES. Kad galėtume savanoriškai sugrąžinti kuo daugiau žmonių, turime aktyviai siekti pažangos.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt
COVID-19 testavimo punktas
COVID-19 TRUMPAI