Lietuvoje

2021.10.24 20:51

Naujajam Seimui pasiekti žadėto prestižo ir politinės kultūros nepavyko: kortas sumaišė ir įsibėgėjusios krizės

Aistė Valiauskaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt2021.10.24 20:51

Labiau negu Seimu, piliečiai nepasitiki tik partijomis. Seimo pasitikėjimo skaičiai jau ne vieni metai labai žemi. Prieš metus, trys partijos, sudariusios centro dešinės valdančiąją koaliciją, kalbėjo apie naują politinę kultūrą, kuri galėjo prisidėti prie visuomenės nuomonės pagerėjimo. Vis dėlto nematyti nei politinės kultūros, nei pasitikėjimo visuomenės akyse.

Negana to, krizių partija tampantys konservatoriai, šįkart pradėjo dirbti, kai buvo viena krizė – COVID`o sukelta pandemija, o paskui prisidėjo dar dvi: pirma, migrantai, o paskui dar ir energetinių išteklių kainų nežabotas augimas. Nors politologai sako, šie sunkumai tik stiprina koaliciją, nes visi supranta, kokia valdžia trapi, todėl tenka susitelkti. Valdantiesiems pati to nenorėdama padeda ir opozicija, nes yra kaip niekad susiskaldžiusi.

Savaitė. Naujojo Seimo metai: nudegę naujokai, nuotolinio darbo nesėkmė ir nepakilęs pasitikėjimas parlamentu

Po 8-erių metų pertraukos į valdžią grįžę konservatoriai iškart gavo tvarkytis su krize – pandemija. Kad taip bus, buvo aišku, bet netrukus prisidėjo ir migrantų antplūdis. Dabar jau kalbama ir apie energetikos krizę.

„Jau mitu tampa tas konservatorių problematiškumas valdymo, kad vis išorinės aplinkybės priverčia nusisukti nuo tiesioginių politinių uždavinių“ – teigė Vilniaus universiteto rektoriaus padėjėjas Paulius Gritėnas.

Konservatoriai sukirto rankomis su Liberalais ir Laisvės partija. Ir suformavo kiek daugiau nei pusę Seimo – 74 narius – turinčią daugumą.

„Aš džiaugiuosi, kad mums pavyko susitarti, kad svarbiausi Laisvės partijos punktai čia atsispindi, ieškosime palaikymo jiems“, – tuomet kalbėjo Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė.

Bet, netruko paaiškėti, kad valdantieji palaiko vieni kitus ne visur. Ryškiausias pavyzdys –Partnerystės įstatymas. Kadangi šiam klausimui prieštaraujančių atsirado ir tarp pačių valdančiųjų, įstatymui nebuvo pritarta net po pateikimo. Pritrūko dviejų balsų.

Įstatymui nepritarė ir grupė konservatorių.

„Deja, bet šis įstatymas apibrėžia santuoką vienalytėms poroms“, – aiškino konservatorių atstovas Paulius Saudargas.

O štai su nedidelio kiekio narkotikų dekriminalizavimu Laisvės partijai pasisekė labiau. Įstatymui pritarta po pateikimo ir jis toliau svarstomas komitetuose, o tada vėl sugrįš į posėdį.

Seimo naujokai – Laisvės partija tikėjosi Partnerystės įstatymą patvirtinti per 100 dienų.

„Kas matoma, tai naujokų Seimo nudegimai. Buvo per daug pasitikėjimo ir euforijos, kad turint daugumą įstatymas greitai praeis“, – kalbėjo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politologijos katedros docentas dr. Gintaras Šumskas.

Vis dėlto apžvalgininkas Paulius Gritėnas sako, kad toks susiskaldymas tarp valdančiųjų – išimtis, o ne taisyklė.

„Reikia pripažinti, kad atskirais atvejais, atskirais sprendimais, gal išskyrus partnerystės klausimą, bet visais likusiais dauguma geba susirinkti“, – kalbėjo P. Gritėnas.

Pandemija privertė ir Seimą mėginti keisti darbo sąlygas. Tai – pirmas Seimas, pabandęs dirbti nuotoliniu būdu. Deja, pasirengimas truko ilgai, sekėsi prastai, todėl netrukus politikai vėl grįžo į salę.

Nuotolinio darbo nesėkmė didelių pasekmių neturėjo, o štai krizės valdymo sprendimus lydėjo skiepytis atsisakančių žmonių protestai, virtę riaušėmis prie Seimo.

Pasak P. Gritėno, koalicijos vienybei tai tik padėjo.

„Atėjo suvokimas, kad reikia siekti bendro intereso, nes valdžia trapi ir gali pakeisti ne tik po kitų rinkimų“, – teigė apžvalgininkas.

Tačiau protestai, kurie žadėta nuolat kartosis, kol kas atrodo praradę įkvėpimą, tuo metu politologams atrodo, Seimas su krizėmis tvarkosi neprastai.

„Situacija yra unikali ir ar galima sakyti, kad parlamentas tvarkosi? Šiaip iš principo tvarkosi. Aš tokį didelį riebų septyneto pažymį parašyčiau“, – kalbėjo Klaipėdos universiteto (KU) lektorė Gabrielė Burbulytė.

Iš dalies nuopelnus dėl to greičiausiai vertėtų skirti Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei Nielsen, kuri mėgina visus raminti, imasi taikdarės vaidmens, taip pat priešingai nei jos pirmtakai nepakliūna į skandalus.

„Turime labai aiškų naują lyderį. Turiu omenyje, Seimo pirmininkę V.Čmilytę-Nielsen. Žiūrint istoriškai į Seimus, tai tokio ryškaus, cementuojančio lyderio nebuvo turbūt nuo Česlovo Juršėno laikų“, – kalbėjo VDU politologas G. Šumskas.

Jau girdėti kalbų, kad dabartinė Seimo pirmininkė galėtų būti rimta kandidatė į prezidentus, galbūt visos dabartinės koalicijos deleguota.

Paradoksas, tačiau, pasak ekspertų, valdantiesiems padeda ir opozicija, nes yra itin susiskaldžiusi. Ypač prie to prisidėjo Ramūno Karbauskio ir Sauliaus Skvernelio, kurie į Seimą atėjo kaip komanda, išsiskyrimas. Pirmiausia, įsikarščiavęs, kad valstiečių deleguota Aušrinė Norkienė netapo Seimo vicepirmininke, R. Karbauskis pranešė pasitraukiantis iš parlamento.

Po kelių mėnesių jis sukūrė valstiečių šešėlinę Vyriausybę.

„Net ir vertinant kaip butaforinį dalyką, aš tai laikau ganėtinai sveikintinu dideliu žingsniu, bandant sustiprinti opozicijos veiklą“, – nuomonę dėstė KU lektorė G. Burbulytė.

Anksčiau vienu įtakingiausių Seimo narių laikytas Karbauskis, likęs už Seimo borto, dabar vis rašo laiškus premjerei.

„Rašyti laiškus yra viena, o daryti sprendimus pagal save yra visai kas kita“, – kalbėjo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorė dr. Dovilė Jakniūnaitė.

Saulius Skvernelis skeptiškai įvertino tokios vyriausybės sukūrimą, todėl kabinete vietos jam neatsirado. Tačiau opozicijos lyderiu jis vis dėlto tapo.

Tik neilgam. Jau net ne vienerius metus neigti nesutarimai tarp S. Skvernelio ir R. Karbauskio pasirodė esantys tiesa. Atskilęs S. Skvernelis išsivedė ir dalį valstiečių.

„Tiek aš, tiek mano kolegos nuspendėme – nesinori dalyvauti skaldymo politikoje“, – kalbėjo buvęs valstietis S. Skvernelis.

Pasivadinę Demokratais „Vardan Lietuvos“, jie perviliojo ir kitų frakcijų politikų ir dabar frakcijoje 14 narių.

Iš pradžių neigęs, net dviem mėnesiams nepraėjus, S. Skvernelis paskelbė, kad steigia naują partiją. S. Skvernelį stipriu konkurentu vadina ir oponentai.

„Aš manau, kad S. Skvernelis turi stiprų pamatą, nes jis vienas iš nedaugelio, bene vienintelis lyderis, kuris yra Seime. R. Karbauskis padarė didelę klaidą, pasitraukęs iš Seimo“, – kalbėjo Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis.

Taigi, per pirmus metus šitas Seimas ypatingais darbais nepasižymėjo, jokio virsmo neįvyko. Nepavyko kol kas ir pažado – didinti pasitikėjimą Seimu – įgyvendinti. Ar pavyks? Čia politologų nuomonės šiek tiek išsiskiria.

„Aš dar naiviai viliuosi, kad parlamentas šios kadencijos metu pradės kažką daryti, kad augintų pasitikėjimą visuomenėje“, – kalbėjo KU ekspertė G. Burbulytė.

„Aš nežinau, ar yra vilties, kad požiūris į parlamentą kažkaip pasikeistų. Taip įsibėgėjom. Labai geri laikai turi ateiti, ramūs ir ekonomiškai sėkmingi ir be kitokių krizinių laikų“, – savo nuomonę dėstė D. Jakniūnaitė.

Tik krizių pabaigos nematyti. Atvirkščiai – visi požymiai, kad jos užsitęs, bent jau iki kitų metų vasaros.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt