Lietuvoje

2021.10.24 20:31

Virusologas Čaplinskas: su skiepų priešininkais kalbėti nėra prasmės, bet tokių tik 10-14 procentų

Nemira Pumprickaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“2021.10.24 20:31

Šią savaitę užsikrėtimų COVID-19 skaičius perkopė 3 tūkstančius, mirusiųjų kasdien skelbiamos kelios dešimtys. Daugiausia neskiepyti pildo mirusiųjų nuo COVID-19 statistiką. O vakcinacija vyksta vangiai, nepaisant Vyriausybės žadėtos 100 eurų premijos, jau kurį laiką galiojančio galimybių paso. Dabar yra vilčių, kad skiepijimosi tempus paspartins šią savaitę Vyriausybės priimtas sprendimas, jog testai nebus kompensuojami. Vis dėlto pagal vakcinacijos tempus Lietuva yra tarp Europos vidutiniokių, tikrai yra prasčiau atrodančių šalių, tačiau pagal užsikrėtimų ir mirčių skaičių mes jau kurį laiką esame tarp pirmųjų. Taigi, natūralu, kad kyla klausimas – kodėl? Kodėl tokie prasti skaičiai dabar? Kodėl kilo trečioji banga, kai mes sėdėjome uždaryti „juodame“ karantine, kai ne tik į kitą savivaldybę nebuvo galima išvažiuoti, bet ir į svečius pas kaimyną nueiti? Ir tai klausimas virusologijos mokslų daktarui Sauliui Čaplinskui.

Sudėtingas klausimas ir turbūt vienu sakiniu atsakyti neįmanoma. Bet jeigu pradėtume nuo pradžių, tai, dėl to, kad vis tiktai nebuvo įvertinta tai, jog su šiuo virusu turėsime gyvent, ko gero, visą likusį gyvenimą, žmonija turės gyventi su šituo virusu. Bet, ko gero, iki šiol daugelio piliečių galvose sėdi, ir galbūt sprendimų priėmėjų, ta nulinio COVID`o strategija. Ir jeigu toliau visos mintys į tai, kaip padaryti, kad išvis eliminuotų COVID`ą, kaip kai kurios šalys, ypač salos, bandė neįsileisti iš viso, pasiekti nulinį COVID`o atvejų skaičių, pasiekė – na ką? Ir toliau vėl jisai atvyko ir t.t. Ir čia permąstyti tai, kad vis dėlto mes turime suvokti, jog reikia kuo greičiau pasiekti endeminį plitimo lygį. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad virusas cirkuliuotų tokiu mastu, kad nežlugtų sveikatos priežiūros sistema, kad galėtų normaliai funkcionuoti ekonominis, socialinis mūsų gyvenimas ir t.t. Ir panašu, kad skandinavai tai jau pasiekė.

Savaitė. Naujojo Seimo metai: nudegę naujokai, nuotolinio darbo nesėkmė ir nepakilęs pasitikėjimas parlamentu

Tai kaip pasiekti, ką reikia daryti, kad tas endeminis plitimas būtų, kaip jūs sakote? Jei jūs būtumėte ministras dabar šitoj situacijoj, ką jūs darytumėte?

Turbūt pats laikas pasakyti, kad, ko gero, tas prevencijos traukinys pastatytas ne visai ant teisingų bėgių. Ir ką aš turiu omeny? Jeigu pagrindinis naratyvas yra koks? Na, karinė terminologija, politiniai metodai ir kontrolės, draudimo metodai – jeigu galvoti nulis COVID'o kad būtų, galbūt tai ir tiko pačioje pradžioje. Lygiai taip pat, kaip pačioje pradžioje reikėjo tokio totalaus uždarymo. Tiktai ne tokio ilgo ir ne tokio totalaus tam, kad išloštume laiko, kad visi susivoktume, kad būtų tie įrankiai ir prevencijos priemonės, ir diagnostikos, apsaugos, ir skiepai. Dabar visa tai yra ir dabar jau reikia eiti į kontraktą su piliečiais.

Bet žiūrėkite, tų skiepų priešininkų neveikia absoliučiai jokie argumentai, netgi, kai mes jiems rodome akivaizdžius faktus, kad miršta daugiausia nepasiskiepiję, jie sako, nuo mūsų slepia faktus, miršta visi ir skaičiai daugmaž vienodi. Dar daugiau – jie šaudo apsaugininkui į kojas, kai tas paprašo galimybių paso, o paskui socialiniuose tinkluose postringauja apie nekaltumo prezumpciją. Tai prašau, pasakykite, kaip su tokiais jūs siūlote kalbėtis? Kokius argumentus jiems ištraukti dar?

Atsakau: su skiepų priešininkais faktiškai kalbėti nėra prasmės. Bet tokių skiepų priešininkų, kiek yra? Sociologiniai tyrimai rodo ne daugiau kaip 10-14 procentų. Viskas. Pagrindinė masė ir svarbiausias uždavinys yra abejojantys ir tie žmonės, kuriems kyla klausimų, kuriems neaišku. Jeigu jie negauna atsakymų į juos, tai tada jie ieško patys. Na, nenoriu sakyti informacinis karas, informacinė erdvė galbūt buvo pralošta ir savo laiku nebuvo suvokta, ką reiškia socialinė medija, o socialinė medija šiais laikais reiškia be galo daug, viena, o, antra, skiepų komunikacija. Skiepų komunikacija iš esmės skiriasi nuo visos kitos sveikatos komunikacijos. Kodėl? Pirmiausia, todėl, kad skiepijami sveiki žmonės, o gydomi sergantys žmonės ir t.t. Ir čia Pasaulio sveikatos organizacija ypatingą dėmesį skiria skiepų komunikacijai. Dalyvavau ne vienuose mokymuose tokiuose, ir paskui, kai matai, kad viskas daroma tarsi atvirkščiai... ne kartą esu pasakęs, kad Lietuvoje buvo padaryta daug tokių klaidų, kur, jeigu norėtum būti Lietuvos priešas, norėtum pakenkti, tai taip ir siūlytum. Užtat mes ir atsidūrėme tokioje dabar situacijoje.

O ką jūs manote apie tokį receptą, pavadinkime? Ar netaptų didesne paskata, pavyzdžiui, ne kalbos ir informacija, komunikavimas, bet tiesiog veiksmai – nušalinimas nuo darbo nemokant darbo užmokesčio, jeigu žmogus nėra vakcinavęsis, jeigu yra nustatomas konkretus lovų skaičius sergantiems COVID`u ligoninėse, tai, kai jos užsipildo, nevakcinuotųjų tiesiog nepriimti, nes kiti žmonės irgi yra reikalingi pagalbos ir laukia, tarkime, savo planinių operacijų? Ką jūs manote, jeigu būtų tokiais metodais daroma?

Va čia ir yra bėda, kad daug intelektualių žmonių jau bando siūlyti tokius metodus. Tai čia yra absurdas, tai lygiai taip pat tada negydykime nutukusių, negydykime rūkančių, papuolusių į avariją būnant neblaiviems ir panašiai. Juk iš esmės mūsų sveikata jeigu ne 50, tai net 70 procentų priklauso nuo mūsų elgsenos. Ir dabar išeitų kalbėti, tai, ką mes esame praėję, tiktai pamiršome – negalima skirstyti žmones į kaltai sergančius ir nekaltai sergančius. Tai va čia ir yra, kaip sakant, bėda, kad ta takoskyra yra dar didesnė, negu mes galime įsivaizduoti, ir ji tiktai tik gilėja. Čia kelias į niekur.

Gal vis dėlto ne bloguose ministruose ir vyriausybėse yra yda, nes, pripažinkime, jie tą patys pripažįsta, kad jie klydo, gal kaltė yra ta, kad mes vis dėlto pataikaujame tai visuomenės daliai, kuri žino tik savo teises, bet nežino jokių pareigų, ir mes tokiu būdu pažeminame ir, galėčiau sakyti, nuviliame tuos, kurie stengiasi apsaugoti ne tik save, bet ir bendruomenę, kurie skiepijasi, laikosi ribojimų, laikosi reikalavimų? Ir tada, šitoje situacijoje, vyriausybe ir valdžia visi nusivilia – ir tie, kurie neklauso, ir tie, kurie klauso. Valstybėje nėra kuo tikėti.

Na taip, bet, iš kitos pusės, labai lengva būtų kaltinti, kad prasti mokiniai. Ar ne? Jie kvaili, jie nieko nesupranta, nesimoko ir t.t. Ir viskas, ir mokytojas niekuo dėtas. Kur aš linkstu? Kad, jeigu kažkas ne taip, tai turbūt reikėtų pradėti žiūrėti, o ką mes galime padaryti, kad būtų kitaip? Ir va čia, sakysim, nesutinku su tuo, kad, taip, ir dabartinis ministras, ir prieš tai buvęs ministras skiriasi retorika ir visa kita, bet iš esmės toliau dirba tie patys žmonės. Toliau traukinys važiuoja ant tų pačių bėgių. Ką aš turėjau omeny, kad jeigu pradžioje startas buvo duotas – tęskime tą pačią retoriką – jeigu traukinys pastatytas ne ant tų bėgių, jeigu jie kreivi ir negalėsi smarkiai važiuoti, keisk nekeitęs mašinisto. Ir vėl dar klausimas, ar į tą patį tikslą einame? Ne nulis COVID`o turėtų būti, o išmokti gyventi su COVID`u. Ir čia labai svarbu, kad suprastume, jog kiekvienas žmogus - ir mes su jumis pasiskiepiję, kai kurie mūsų artimieji yra ir persirgę, ir pasiskiepiję ir t.t. - bet ir jie nuolat turės galimybę ir, deja, nuolat susitiks, ir premjerė teisingai pasakė, kad faktiškai iki pavasario galbūt kiekvienas - tik aš patikslinu, ne tiktai nesiskiepiję, bet ir pasiskiepiję ir persirgę - mes po ne kartą galbūt dar susidursime su šituo virusu. Tai va čia ir yra išmokti gyventi naujoje realybėje visiems kartu.

Ir visai pabaigai, kada jūs prognozuojate piką?

Na, ko gero, pikas bus tada, kada mes pasieksime tą pagrindinį piką, kaip ir būna kitų peršalimo ligų – galbūt tai bus gruodis, o galbūt tai bus sausis. Bet kiek staigus bus tas pikas ir, svarbiausia, ne kiek bus užsikrėtusių žmonių, o kiek daug bus užimtos intensyvios terapijos lovos mūsų ligoninėse. Ir čia yra skirtumas tarp Lietuvos ir Latvijos, nes mūsų sveikatos sistemos pajėgumai yra daug didesni, negu latvių, tiek kalbant apie lovas, tiek kalbant apie medikus, tiek kalbant apie pirminę sveikatos priežiūrą, galų gale BVP, skiriamą sveikatos sistemai. Ir va čia mes esame geresnėje situacijoje ir nereikėtų galbūt per daug dairytis į Latviją ir galvoti, kad, jeigu Latvija eina tuo keliu, tai galbūt ir mums reikia eiti.

Ačiū už pokalbį.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt