Lietuvoje

2021.10.22 21:19

Eurokomisaras Sinkevičius atsargiai vertina Nausėdos teiginius: galbūt jis turi įrodymų, bet aš nenoriu tikėti

LRT.lt2021.10.22 21:19

Viešojoje erdvėje plačiai aptarinėjamas prezidento Gitano Nausėdos teiginys, kad pirmoje vasaros pusėje, dėl jam nežinomų priežasčių, buvo dirbtinai sulėtinti vakcinavimo tempai. Tokius prezidento teiginius atsargiai vertina už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius. Jis sako, kad galbūt prezidentas turi viešojoje erdvėje nematomos informacijos, tačiau pats eurokomisaras sakosi nenorintis tikėti.

Apie tai ir galimus ateities planus, susitikimą Sauliumi Skverneliu, koronaviruso pandemiją bei energetikos kainas eurokomisaras kalbėjo LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“.

Dienos tema. EK narys Sinkevičius apie vakcinacijos procesą: iš šalies žiūrint, situacija atrodo chaotiška

– Tik porą dienų esate Lietuvoje, jūsų darbotvarkė įtempta: vakar (ketvirtadienį – LRT.lt) atvykote, šiandien – susitikimai. Ar radote laiko susitikti su Sauliumi Skverneliu?

– Ne, bet rasiu.

– Planuojate?

– Kad išlaikyčiau intrigą – rasiu.

– Kodėl norite išlaikyti intrigą, apie ką kalbėsitės?

– Manęs jau antrą dieną visi klausia, tad aš suprantu, kad tai tikrai aktualu, nors mes nuolat palaikome ryšį ir mūsų santykiai visuomet buvo, sakykime, draugiški ir kolegiški.

– Kalbėsitės apie naują partiją?

– Aš manau, kad tai neišvengiama tema. Ją galbūt aptarsime, bet ar tai bus, sakykime, pagrindinė tema, aš nemanau. Mes pašnekame ir apie bendresnius klausimus – šeimą, sveikatą, ne tik apie politiką. Ir be politikos yra gyvenimas.

– Demokratai „Vardan Lietuvos“ – tokia nauja partija. Ar sutiktumėte užimti šios partijos lyderio postą?

– Aš manau, kad pirmiausia reikia pasveikinti tuos 13 žmonių, kurie nusprendė pasirinkti nelengvą kelią ir kurti naują partiją, naują judėjimą. Kelias laukia tikrai ilgas ir kalbėti apie lyderystės pozicijas yra tikrai labai anksti. Pirmiausia turbūt partija turi įsikurti. Ir tam reikės laiko. Antra, kaip ir bet kuri pozicija, ji pirmiausia turi būti nuspręsta partijos viduje tų žmonių, kurie tą partiją sukurs. Aš šiuo atveju dėl savo einamų pareigų jokių kitų vadovaujamų pareigų politinėse partijose eiti negalėčiau, bet manau, kad tokie procesai pirmiausia turi būti demokratiniai ir partijos nariai privalo rinkti. Kai partija susikurs, manau, labai sėkmingai ir išsirinks iš kelių kandidatų tinkamiausią, jis ir ves partiją į priekį.

– Dėl „valstiečių“ – esate sustabdęs savo narystę partijoje ir sakęs, kad nesijaučiate joje laukiamas. Kodėl neišstojate?

– Šiuo atveju, sakykim, narystės sustabdymas visiškai sustabdo bet kokią partinę veiklą ir jos pastaruosius dvejus metus nebuvo labai daug – individualus bendravimas su kai kuriais nariais, kuriems buvo įdomu, kurie rodė interesą, su kuriais iki šiol palaikome draugiškus santykius. O partinės veiklos nebuvo. Turbūt nebuvo poreikio. Sudėtinga pasakyti.

– Bet rengiatės išstoti?

– Anksti apie tai kalbėti, tai tikrai nėra mano kasdienės darbotvarkės klausimai. Ir užimtumas, ir pareigos Komisijoje, ypač kalbant apie žaliąjį kursą ir apie visus iššūkius, kurie su juo susiję. Jie nepalieka daug vietos darbotvarkėje nacionaliniams, partiniams klausimams.

– Ko gero, atsakymai bus aiškesni prieš kitus Seimo rinkimus, dar palaukime 2–3 metus.

– Dar labai daug laiko.

– Lietuvoje turime didėjančius COVID-19 užsikrėtimų skaičius ir niekaip nesitraukiame iš statistinių lentelių viršūnių. Daug diskusijų ir dėl vakcinacijos. Kaip jums atrodo situacija, žiūrint iš šalies, mūsų Vyriausybės pastangos, žmonių noras skiepytis?

– Pirmiausia Vyriausybė savo rankose turi visus svertus. Aišku, kad vakcinacija būtų sėkminga, galbūt reikėjo anksčiau priimti sudėtingesnius sprendimus. Dabar situacija labai smarkiai nebekontroliuojama pagal užsikrėtimų skaičių, pagal vakcinaciją. Ir kartais, iš šalies žiūrint, aišku, visuomet iš šalies žiūrėti yra lengviausia, situacija atrodo šiek tiek chaotiška. Kaip pavyzdys dėl tų pačių 100 eurų. Na, tai buvo opozicijos siūlymas ir jis buvo atmestas kaip netinkamas. Bet jau netrukus, po kelių savaičių, kai, man atrodo, ir brangaus laiko buvo prarasta, jis tapo tinkamas. Tačiau vėlgi netgi nešant tą siūlymą, kiek man teko matyti žiniasklaidoje, jį teikė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, sveikatos apsaugos ministras to siūlymo nepalaikė. Ir vėliau, po susitikimo Vyriausybėje, siūlymas vis dėlto palaikytas. Tad dviprasmiškų žinučių, manau, kartais yra per daug ir, aišku, tai palieka vietos tiems, kurie taip pat turėtų prisiimti atsakomybę.

Žmonės, kurie skleidžia sąmokslo teorijas, ypač žmonės, einantys pareigas ar Seime, ar kitose institucijose, ir skleidžiantys sąmokslo teorijas, jie taip pat turi prisiimti atsakomybę, nes yra autoritetai žmonių grupėms. Ir kai jie skatina atvirkštinius procesus, tai turi įtakos žmonių mirtingumui. Šiuo atveju mes kalbame apie absoliutų karą. Karą su virusu, kurį mes šiandien pralaimime.

– Ne tik pats vakcinacijos procesas, bet ir šalies vadovų retorika – dar vienas aštrus kampas Lietuvoje. Jūs, ko gero, sekate ir tuos dalykus. Vakar prezidentas sakė, kad skiepijimas galėjo būti specialiai sulėtintas vasaros pradžioje, kad nebūtų pasiektas tikslas paskiepyti 70 proc. visuomenės. Ką jūs manote apie tokius pareiškimus?

– Turbūt reikia klausti prezidento. Man labai sunku komentuoti prezidento žodžius. Galbūt jis turi įrodymų, nuorodų, galbūt žino daugiau informacijos, kurios mes šiuo atveju nežinome. Aš nenoriu tikėti, kad tai... Nes mes vėlgi kalbame apie žmonių gyvybes. Kiekvieną dieną dėl nesėkmingos vakcinacijos, dėl to, kad virusas, deja, plinta rekordiniu greičiu, miršta Lietuvos žmonės. Ir [komentuoti] tokius pasvarstymus man labai sudėtinga, bet aš turbūt neturiu visos informacijos.

– Apskritai jūs tikite, kad nors viena Europos Sąjungos Vyriausybė skiepijimo tempus mažintų tyčia?

– Man nėra tekę girdėti ir su tuo susidurti. Atvirkščiai, visi stengiasi, kad tempai būtų greitesni. Ne visiems turbūt padėjo įdėtos pastangos ar jos buvo pakankamos. Aš galiu labai nesunkiai palyginti su Belgijos pavyzdžiu. Ten iš tiesų Vyriausybė ne šokinėjo iš vienos amžiaus grupės į kitą, bet labai nuosekliai norėjo skiepyti vieną amžiaus grupę, kol nėra pasiektas tam tikras procentas, nepereiti į kitą amžiaus grupę, nors vakcinacijos pradžioje ministras negalėjo dėti skaidrių, kad štai mes vieni pirmųjų pasaulyje ar treti Europoje. Tai galbūt nedavė pirminių žinučių, bet padėjo apsaugoti pažeidžiamiausias grupes.

– Artėjant žiemai vis daugiau jaučiame ir energetinės žiemos pasekmes. Staigus dujų kainų kilimas rodo, kad Europos šalių ekonomika vis dar labai priklausoma nuo iškastinio kuro. Čia yra problema ir šioje srityje būtini pokyčiai. Europos Komisija imasi žingsnių, turite tolimą perspektyvą, kalbate apie bendras dujų saugyklas, dujų pirkimą, bet artimoje perspektyvoje ar neatsitiks taip, žiūrint iš šios dienos taško, kad vienintelė alternatyva – dojotiekio „Nord Stream 2“ paleidimas?

– Už Europos Sąjungos sienų yra šalių, kurios norėtų, kad mes taip manytume, bet tikrai taip nėra.

– Ne vienintelė alternatyva? Kokios kitos?

– Na, pirmiausia, be jokios abejonės, reikia kalbėti apie visą situaciją ir kaip ji susidarė. Situacija yra beprecedentė todėl, kad daugelis dalykų susidėjo į vieną vietą, tai yra staigiai išaugęs ir neužtikrintas poreikis, nebuvo pakankamai pasirengta, tos pačios saugyklos, kurias jūs minėjote, nebuvo pakankamai užpildytos, kai kurios išvis neoperuojamos todėl, kad buvo remontuojamos, dėl COVID-19 šioks toks atsipalaidavimas...

Galų gale, kalbant apie žaliąją energetiką, vasara buvo tokia, kad vėjo jėgainės nepagamino tiek, kiek galbūt tikėtasi. Nors tai, aišku, labai mažas procentas, maža įtaka, tai prisideda prie bendro rezultato. Galiausiai mes turėjome labai šiltą vasarą ir, nors mums gyvenant čia, regione, atrodo, kad tai neturi įtakos, tai turėjo didelę įtaką, nes, aišku, žmonės šaldė namus, naudojo kondicionierius ir panašiai. Tos pačios dujos buvo ypač išnaudotos kitame pusrutulyje, ir tas poreikis buvo didelis. Žiema taip pat buvo šalta, buvo naudojami resursai ir dabar staigiai pakilo poreikis...

– Dujų reikia čia ir dabar. Kur mes jų galime gauti?

– Žemėlapyje vietų, kur galima gauti, yra vos kelios. Aišku, kad tai yra Rusija, JAV ir Kataras.

– JAV praktiškai visas dujas tiekia Kinijos rinkai. Rusija arba Kataras. Kataras yra, ko gero...

– Labai fragmentuotas, mažai susitarimų.

– Ir atsakymas lieka vienintelis – Rusija. „Gazprom“ sako, mes nematome kitų kelių, išskyrus „Nord Stream 2“. Ką daryti?

– Šiuo atveju aš manau, kad pirmiausia reikia pasižiūrėti, ką Europos Komisija ir padarė, kokios yra dujų atsargos. Ar nesusidursime su situacija, kai dujų mums pritrūks, nes, aišku, yra bent minumalūs kontraktiniai įsipareigojimai, kuriuos tas pats „Gazprom“ privalės įgyvendinti ir įgyvendina. Kol kas minimalius, bet jie juos, be jokios abejonės, įgyvendina. Taip, tai davė jiems galimybę labai neadekvačiai pakelti dujų kainą, bet jeigu mes matome, kad situacija yra tokia, kad išvengsime to, jog visiškai pritrūktų dujų, aš manau, kad būtų didelė klaida dabar pradėti derybas, kai esame nepavydėtinoje situacijoje.

– Vokietijos rankose dabar yra sprendimas, būtent jų reguliavimo tarnybos sprendžia, paleisti ar nepaleisti dujotiekį. Dar prieš sprendimą „Gazprom“ pildo „Nord Stream 2“ dujomis. Bus paleistas dujotiekis?

– Šiandien prielaidų manyti, kad bus nepaleistas, nėra. Projekto baigtumas yra 97 proc., jei neklystu. Aišku, tas klausimas yra Vokietijos rankose, tai jokiu būdu ne Komisijos klausimas. Ir būtent nuo Vokietijos reguliuotojų priklauso. Kiek žinau, yra labai griežtai žiūrima teisės aktų ir, jeigu jie visi bus įgyvendinti, greičiausiai projektas bus paleistas. Šiuo atveju reikia būti realistais.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt
COVID-19 testavimo punktas
COVID-19 TRUMPAI