Lietuvoje

2021.10.25 05:30

LRT apklausa. Seimo frakcijų vertinime – amerikietiški kalneliai ir prasta žinia socialdemokratams

Gytis Pankūnas, Modesta Gaučaitė-Znutienė, LRT.lt2021.10.25 05:30

Praėjus metams po Seimo rinkimų atlikta gyventojų apklausa parodė, kad geriausiai vertinamas valdančiosios konservatorių frakcijos parlamente darbas. Tiesa, netrūksta ir tų, kurie yra patenkinti „valstiečių“ atstovų darbu Seime. Portalo LRT.lt kalbintos politologės teigė, kad nerimo signalus turėtų pastebėti socialdemokratai.

Rinkų tyrimų bendrovė „Norstat LT“ rugsėjo 24–spalio 17 dienomis LRT užsakymu atliko reprezentatyvią visuomenės apklausą, per ją apklausta 1000 Lietuvos gyventojų, vyresnių nei 18 metų. Respondentų prašyta įvertinti šiuo metu parlamente dirbančias frakcijas, jiems užduotas klausimas „Kuri frakcija, Jūsų nuomone, Seime dirba geriausiai?“.

Apklaustų respondentų pasiskirstymas yra proporcingas Lietuvos gyventojų pasiskirstymui pagal lytį, amžių, gyvenamąją vietą. Proporcijos apskaičiuotos remiantis Lietuvos statistikos departamento pateikiamais duomenimis. Iš 1000 respondentų 784 buvo apklausti telefoninės apklausos būdu, 216 – internetu.

Apklausos duomenys rodo, kad geriausiai, anot apklaustųjų, dirba valdančioji Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija Seime. Ją kaip geriausiai dirbančią įvardijo 19 proc. apklaustųjų. Antroje vietoje – opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija, turinti 15 proc. palaikymą. 12 proc. apklaustųjų kaip geriausiai dirbančią įvardijo opozicinę Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakciją.

Likusios parlamento frakcijos sulaukė kuklesnių įvertinimų. Liberalų sąjūdžio frakciją kaip dirbančią geriausiai įvardijo 6 proc. apklaustųjų, Darbo partijos frakciją – 4 proc., Laisvės ir Demokratų frakciją „Vardan Lietuvos“ – po 2 proc., Lietuvos regionų frakciją – 1 proc. Tiesa, Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ susikūrė visai neseniai, todėl žmonėms gali būti dar nežinoma.

Vis dėlto didžiausia dalis apklaustųjų – 38 proc. – teigė neturintys nuomonės arba nežinantys, kuri frakcija Seime dirba geriausiai.

LVŽS labiau palaiko kaimo žmonės, o vyresni – konservatorius

Visuomenės apklausos duomenimis, 20 proc. apklaustų vyrų geriausiai dirbančia frakcija įvardija TS-LKD. Kiek mažiau – 17 proc. – vyrų geriausiai vertina „valstiečių“ komandos Seime darbą. Konservatorių frakcijos darbas geriausiai vertinamas ir moterų gretose – 19 proc. moterų TS-LKD komandos įdirbį parlamente vertina geriausiai. Antroje vietoje, vertinant apklaustų moterų nuomonę, atsidūrė LVŽS frakcija. Ją apklausoje palaikė 14 proc. moterų.

Jauniausi, 18–24 m., apklausos dalyviai geriausiai dirbančia frakcija Seime įvardija konservatorius (16 proc.). Antroje vietoje – LVŽS su 14 proc. įvertinimu.

Kiek vyresni – 25–34 m. amžiaus – respondentai geriau vertina „valstiečius“, jų frakciją kaip dirbančią geriausiai minėtoje amžiaus grupėje įvardijo 16 proc. apklaustųjų. TS-LKD frakcija šioje amžiaus grupėje sulaukė 15 proc. palaikymo.

35–54 m. amžiaus grupei priklausantys respondentai geriausiai dirbančia frakcija laiko konservatorius. 55–64 m. žmonės geriausiai vertina LSDP frakciją – jos įdirbį kaip geriausią nurodė 17 proc. apklaustųjų (LVŽS – 14 proc., TS-LKD – 13 proc.).

Vyriausiųjų respondentų akimis vertinant, užtikrintai pirmauja TS-LKD frakcija: 65–74 m. amžiaus žmonių grupėje ji sulaukė 25 proc. palaikymo, 75–105 m. grupėje – 29 proc.

Tyrimo duomenys skirtinguose miestuose rodo, kad ir Vilniuje (32 proc.), ir Kaune (21 proc.), ir Klaipėdoje (19 proc.) žmonės geriausiai vertina TS-LKD frakcijos darbą. Kituose didžiuosiuose miestuose – Šiauliuose ir Panevėžyje – situacija kitokia. Šiuose miestuose geriausiai dirbančia Seimo frakcija įvardijami socialdemokratai (Šiauliuose – 18 proc., Panevėžyje – 21 proc.). Konservatorių frakcijos darbas šiauliečių ir panevėžiečių vertinamas prasčiau – tik po 9 proc. respondentų juos įvertino geriausiai.

Respondentų, nurodžiusių, kad gyvena kaime, gretose geriausiai dirbančia frakcija įvardijama LVŽS (17 proc.), antroje vietoje – konservatoriai (16 proc.). Kaip rodo apklausa, miestiečių manymu, geriausiai dirba TS-LKD (21 proc.), antroje pozicijoje – LVŽS (14 proc.).

Daugiausiai uždirbantys respondentai linksta prie dešiniųjų

„Norstat LT“ atliktos apklausos rezultatai rodo, kad aukštąjį ar aukštesnįjį išsilavinimą įgiję žmonės geriausiai vertina TS-LKD frakcijos darbą. Taip pasisakančių yra 25 proc.

Tarp asmenų, įgijusių vidurinį ar vidurinį išsilavinimą su profesine kvalifikacija, daugiausia – 17 proc. – yra manančiųjų, kad geriausiai Seime dirba „valstiečių“ frakcija.

Daugiausia neįgijusiųjų vidurinio išsilavinimo (turinčių pagrindinį arba pradinį išsilavinimą) geriausiai dirbančia frakcija Seime įvardijo LSDP. Taip pasisakančiųjų minėtoje respondentų grupėje buvo 21 proc.

Konservatorių frakciją kaip geriausiai dirbančią Seime dažniausiai įvardijo aukščiausio ir vidutinio lygio vadovai (24 proc.), specialistai ir tarnautojai (22 proc.).

Darbininkai ir techniniai darbuotojai geriausiai vertino opozicines LSDP (17 proc.) ir LVŽS (17 proc.) frakcijas.

„Valstiečių“ frakcijos darbas geriausiai, kaip rodo apklausos rezultatai, vertinamas ir tarp smulkiųjų verslininkų (21 proc.), ūkininkų (28 proc.) ir bedarbių (15 proc.). Pensininkų (26 proc.) ir studentų (23 proc.) gretose geriausiai dirbančia frakcija įvardijami TS-LKD.

Tyrimo duomenimis, mažiausiai uždirbantys asmenys dažniausiai geriausiai vertina LSDP frakcijos veiklą: vidutiniškai uždirbančiųjų iki 150 eurų per mėnesį gretose socdemų komandos Seime darbą geriausiai vertina 15 proc. apklaustųjų, uždirbančiųjų vidutiniškai 151–350 eurų per mėnesį – 22 proc.

Aišku, simpatija ar antipatija partijai veikia.

R. Urbonaitė

Uždirbančiųjų vidutiniškai 551–750 eurų per mėnesį gretose kaip geriausiai dirbančios dažniausiai įvardijamos LVŽS (18 proc.) ir konservatorių (18 proc.) frakcijos.

Daugiausia per mėnesį uždirbantys asmenys geriausiai besidarbuojančia frakcija įvardija TS-LKD. Tarp uždirbančiųjų per mėnesį 1001–1250 eurų taip pasisakė 34 proc., 1251–1500 eurų – 23 proc., 1500 eurų ir daugiau – 33 proc.

Lemia ir simpatijos partijoms

Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė portalui LRT.lt komentavo, kad vertinant apklausos rezultatus reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kiek apklaustųjų nežino, kurios frakcijos darbu yra patenkinti, arba neturi dėl to nuomonės. Anot jos, šis skaičius – 38 proc. – yra kiek didesnis, nei būna reitinguose, matuojančiuose partijų reitingus.

„Manau, kad tai galėjo nulemti vienas aspektas, kad neklausiama, už kurią partiją balsuotum, o prašoma įvertinti frakcijos darbą Seime. Natūralu, kad čia žmonės gali suglumti, nes per rinkimus daug ką lemia simpatija partijai, o vertinti frakcijos darbą galbūt yra sunkiau“, – svarstė politologė.

Tiesa, R. Urbonaitė neatmetė, kad vertinant frakcijų darbą įtakos galėjo turėti ir tai, kokioms partijoms apklaustieji simpatizuoja.

„Aišku, simpatija ar antipatija partijai veikia“, – sakė ji.

R. Urbonaitė taip pat kalbėjo, kad kai kurių frakcijų palaikymą vertinti sudėtinga, nes jos yra arba labai neseniai įsikūrusios, arba sudarytos ne partiniu pagrindu. Kaip tokias jį įvardijo Demokratų frakciją „Vardan Lietuvos“ ir Lietuvos regionų frakciją.

Apie tai, kad vertindami frakcijas žmonės vadovaujasi simpatijomis tam tikroms partijoms, kalbėjo ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologė Ainė Ramonaitė.

Bent jau kaip matyti iš nesenų „Vilmorus“ apklausų, nusiteikimas balsuoti už socialdemokratus atrodo gerokai didesnis, nei tai matyti, kai vertinama socialdemokratų frakcija.

A. Ramonaitė

„Žmonės vargu ar labai seka būtent frakcijų darbą ir atskiria jas nuo partijų. Tiesiog yra tas bendras pasitikėjimas – jeigu tu tą partiją mėgsti, tai tikiesi, kad ir frakcija gerai dirba. Yra ryšys ir atskirti tuos dalykus būtų sudėtinga.

Gal vienintelė vieta, kur matyti toks ryškesnis skirtumas, tai socialdemokratų vertinimas. Bent jau kaip matyti iš nesenų „Vilmorus“ apklausų, nusiteikimas balsuoti už socialdemokratus atrodo gerokai didesnis, nei tai matyti, kai vertinama socialdemokratų frakcija“, – komentavo A. Ramonaitė.

Frakcijos ideologiškai panašios, bet rėmėjai – skiriasi

Vertindama tai, kokioms amžiaus grupėms yra patrauklios skirtingos frakcijos, R. Urbonaitė pastebėjo, jog dar kartą pasitvirtina tai, kad Laisvės partija, o kartu ir Laisvės frakcija yra patraukliausia jauno amžiaus, 18–24 metų grupės, rinkėjams. Šioje amžiaus grupėje Laisvės frakcijos darbu patenkinti 8 proc. apklaustųjų, bet šis skaičius krenta žvelgiant į vyresnio amžiaus grupes.

„Laisvės partija, natūralu, ir frakcija išlaiko didžiausią populiarumą tarp jauno amžiaus rinkėjų, ko nepasakytum apie jų pagrindinį konkurentą Liberalų sąjūdį“, – komentavo MRU politologė.

Ji kalbėjo, kad nors Laisvės frakcija ir Liberalų sąjūdžio frakcija yra panašios pakraipos, t. y. abi atstovauja liberaliems rinkėjams, gerokai skiriasi jas palaikančių apklaustųjų amžius.

Laisvės frakcijos darbu daugiausia, kaip minėta, patenkinti jauno amžiaus rinkėjai, o Liberalų sąjūdžio frakcijos darbą teigiamai vertino vyresni – 55–64 metų amžiaus grupės apklaustieji.

„Akivaizdu, kad šios dvi ideologiškai artimos partijos ir frakcijos tarp skirtingo amžiaus rinkėjų turi gana skirtingą vertinimą. Tai patvirtina keliamas prielaidas, kad Laisvės partija yra daug aiškiau orientuota į labai jauną rinkėją, o Liberalų sąjūdis nėra taip ryškiai susikoncentravęs tik į jauną rinkėją“, – dėstė R. Urbonaitė.

Akivaizdu, kad šios dvi ideologiškai artimos partijos ir frakcijos tarp skirtingo amžiaus rinkėjų turi gana skirtingą vertinimą.

R. Urbonaitė

O štai A. Ramonaitė sakė nustebusi, kad vertinant frakcijas tokio mažo palaikymo sulaukė Laisvės partijos atstovai parlamente.

„Aišku, tai atitinka partijų reitingus“, – sakė ji. Vis dėlto, anot politologės, turint omenyje, kad 60 proc. apklausos dalyvių nurodė turintys aukštąjį išsilavinimą, keista, kad Laisvės frakcijos geriausių vertinimų yra gana nedaug.

Skiriasi nuo partijų reitingų

Kalbėdama apie tris frakcijas, kurių darbą apklaustieji vertino palankiausiai, R. Urbonaitė sakė, kad frakcijų vertinimas kertasi su partijų reitingais, nes vertinant frakcijų darbą palankiausiai vertinami konservatoriai, bet partijų reitinge jau kurį laiką pirmauja socialdemokratai.

„Įdomu, kad „valstiečiai“ vertinimas pagal amžiaus grupes yra pasiskirstęs gana nuosekliai, be labai didelių amerikietiškų kalnelių. Tikrai didelių šuolių skirtingose amžiaus grupėse turi socialdemokratai“, – komentavo politologė.

R. Urbonaitė teigė, kad apklausos socialdemokratams siunčia itin blogą žinią.

„Jauniausio amžiaus grupėse, iki 34 metų, yra 4 ir 9 proc. Tai yra labai mažai. Tarkim, „valstiečiai“ 18–24 metų amžiaus grupėje turi 14 proc., o socialdemokratai turi 4 proc., nors bendras vertinimas yra 15 proc. ir 12 proc. Jei žiūrime į vyresnio amžiaus, 25–34 metų grupę, „valstiečiai“ turi 16 proc., o socialdemokratai turi 9 proc.

Skirtumai yra ženklūs ir aš manau, kad tai yra gana bloga žinia socialdemokratams, nes jie pradeda kilti ryškiau tik nuo 55 metų ir piką pasiekia tarp 75–105 metų rinkėjų. Jei žiūrėtume į perspektyvas, partija turėtų turėti populiarumą skirtingose amžiaus grupėse ilgiems metams į priekį“, – aiškino R. Urbonaitė.

Komentuodama TS-LKD frakcijos rezultatus politologė teigė, kad nors didelio atotrūkio tarp skirtingų amžiaus grupių nematyti, aišku, kad daugiausia palaikymo valdančioji frakcija sulaukia iš 35–44 metų amžiaus rinkėjų. Tai, pasak jos, yra gera žinia, nes tai yra žmonės, išgyvenantys karjeros piką.

Liberalų sąjūdžio yra Klaipėda, Vilnius yra visiškai konservatorių, o „valstiečiai“ turi Kauną, čia yra jų labai neblogi rodikliai.

R. Urbonaitė

„Reikia pripažinti, kad čia tų amerikietiškų kalnelių yra daugiau, bet nėra taip, kad kilimas matytųsi tik nuo pensinio amžiaus, kas beveik matyti vertinant socialdemokratus“, – sakė R. Urbonaitė.

Vertindama apklausos rezultatus pagal vietoves, politologė sakė, jog matyti, kad daugiausia rėmėjų TS-LKD turi Vilniuje, o socialdemokratų frakcijos rezultatai didmiestyje, anot jos, labai prasti.

„Socialdemokratai į didmiesčius niekaip neprasibrauna. <...> Liberalų sąjūdžio yra Klaipėda, Vilnius yra visiškai konservatorių, o „valstiečiai“ turi Kauną, čia yra jų labai neblogi rodikliai“, – teigė politologė.

Ji atkreipė dėmesį, kad nors matyti didoki konservatorių palaikymo svyravimai, ši frakcija turi nemažą potencialą, nes rėmėjų turi gana skirtingose amžiaus grupėse, taip užsitikrinama, kad rinkėjų netrūks ir ateityje.

VU TSPMI politologė A. Ramonaitė svarstė, kad socialdemokratų partijos vertinimas siejamas su partijos lydere Vilija Blinkevičiūte, o jos Seime nėra, tad tai gali atsispindėti frakcijos vertinime.

„Galbūt žmonės galėjo įvertinti tą skirtumą, kad už partiją balsuotų, bet frakcija menkai matoma, tai toks ir vertinimas. Kitais atvejais, man regis, atspindi bendrą partijų reitingą. <...>

Socialdemokratų situacija nepagerėjo. Nors jų rinkimų kampanija ir buvo orientuota į tai, kad progresyvios idėjos pritrauktų jaunų žmonių, jiems to padaryti nepavyko, nes progresyvūs jauni žmonės nuėjo paskui Laisvės partiją, o socdemai liko vyresnio amžiaus ir ne didžiųjų miestų partija“, – komentavo A. Ramonaitė.

Pasak jos, palyginus socialdemokratus ir „valstiečius“, akivaizdu, kad gerokai daugiau pastarųjų atstovų matyti viešojoje erdvėje, pavyzdžiui, dažnai įvykius ir sprendimus komentuoja Agnė Širinskienė ar Aurelijus Veryga.

„Jie išsilaiko dėmesio centre, o socdemų nelabai ir matyti“, – sakė A. Ramonaitė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt