Lietuvoje

2021.10.22 11:56

Partiniuose reitinguose stagnacija: ekspertė mano, kad visuomenės nebejaudina netylantys politiniai ginčai

Benas Brunalas, ELTA2021.10.22 11:56

Nepaisant pandemijos ir nelegalių migrantų sukeltų krizių kurstomų politinių įtampų, partiniuose reitinguose – stagnacija. Kaip rodo naujausios gyventojų apklausos, partijų populiarumo rodikliai nuo vasaros pabaigos nepasikeitė ir visuomenėje vis dar labiausiai simpatizuojama socialdemokratams. Tiesa, paklaidos ribose mąžtant „valstiečių“ reitingui, į antrą reitingų lentelės vietą grįžo konservatoriai.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rugsėjo 17– spalio 3 dienomis atliktos „Baltijos tyrimų“ apklausos duomenimis, jei artimiausią sekmadienį vyktų Seimo rinkimai, didžiausią gyventojų palaikymą turėtų Lietuvos socialdemokratų partija. Kaip ir prieš mėnesį darytoje apklausoje, socialdemokratai vis dar įsitvirtinę pirmoje partinių reitingų lentelės vietoje. Rugsėjo ir spalio mėnesių sandūroje socialdemokratus palaikė 17,4 proc. gyventojų, tuo tarpu prieš mėnesį Vilijos Blinkevičiūtės vadovaujamos partijos palaikymas siekė 18,3 proc.

Nors reitingų lentelėje ir šoktelėjo viena vieta aukščiau, iš esmės jokių pokyčių per mėnesį neįvyko žvelgiant į valdančiosios konservatorių partijos vertinimo rodiklius. Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai su 10,5 proc. siekiančiu palaikymu šiuo metu rikiuojasi antroje reitingo vietoje. Rugpjūčio mėnesį Gabrieliaus Landsbergio vadovaujama partija buvo trečia turėdama 11,1 proc. simpatikų dalį.

Paklaidos ribose svyravo Ramūno Karbauskio vedamų „valstiečių“ reitingas. Rugsėjo mėnesio pabaigoje opozicinius „valstiečius“ palaikė 10,2 proc. gyventojų. Tai 2 procentiniais punktais mažiau nei buvo mėnesiu anksčiau darytoje apklausoje (12,2 proc.).

Už populiariausių partijų trejetuko ribų rikiuojasi Viktorijos Čmilytės-Nielsen vadovaujamas Liberalų sąjūdis. Paskutinių apklausų duomenimis, jam paramą deklaravo 7,6 proc. respondentų. Panaši gyventojų dalis palankumą šiai partijai reiškė ir prieš mėnesį (6,4 proc.).

Remigijaus Žemaitaičio pirmininkaujama politinė jėga „Laisvė ir teisingumas“ – penkta. Šią neparlamentinę partiją rugsėjo mėnesio pabaigoje palaikė 6,9 proc. (rugpjūčio mėnesį palaikymas siekė 6,1 proc.).

Opozicinę Darbo partiją remia 5,3 proc. gyventojų. Tokia pati gyventojų dalis (5,2 proc.) ir prieš mėnesį apklausose prisipažino, kad galėtų balsuoti už „darbiečius“.

Aušrinės Armonaitės pirmininkaujama Laisvės partija reitingų lentelėje rikiuojasi su 2,8 proc. gyventojų palaikymu. Prieš mėnesį šios partijos populiarumas siekė 3,5 proc.

Panašų palaikymą rugsėjo mėnesio pabaigoje turėjo ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga. „Baltijos tyrimų“ duomenimis, už ją būtų balsavę 2,3 proc. respondentų (3,9 proc. rugpjūčio mėn.).

Šiek tiek mažesnį palaikymą, rodo apklausa, turi Jono Pinskaus vadovaujama Lietuvos regionų partija: tiek rugpjūtį, tiek rugsėjo mėn. už ją būtų balsavę 1,8 proc. piliečių.

Paskutinė reitingų lentelėje – Petro Gražulio pirmininkaujama Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai). Pirmą kartą pagal „Baltijos tyrimų“ atliekamų apklausų duomenis sudarytame reitinge atsidūrusią partiją tvirtino remsią 1,8 proc. respondentų.

Per mėnesį, lyginant su apklausa vasaros pabaigoje, 3 procentiniais punktais padaugėjo gyventojų, nurodžiusių, kad jie nedalyvautų Seimo rinkimuose arba yra neapsisprendę, už ką balsuoti. Rugsėjo mėnesio duomenimis, tokių šiuo metu yra 32,3 proc.

R. Ališauskienė paaiškino, kodėl reitingai nesikeitė: „valstiečių“ laukia rimti iššūkiai

Tai, kad per mėnesį reitingų lentelėje nebuvo esmingų pokyčių, svarsto „Baltijos tyrimų“ vadovė Rasa Ališauskienė, gali būti susiję su tuo, kad nuo rudens pradžios visuomenė neužfiksavo didesnių pokyčių politikų ir institucijų veikloje. Sociologė sutinka – rudens pradžioje viešojoje erdvėje diskusijos ir nesutarimai dėl šalį ištikusių krizių sprendimo kėlė audras. Tačiau, akcentuoja ji, visuomenė veikiausiai tai jau priėmė kaip niekuo nebestebinančią rutiną.

„Kadangi tai vyksta pastoviai nuo pavasario, tai tikriausiai visos diskusijos tapo tiesiog foniniu triukšmu. Žmonės, jei neįvyksta koks skandalas ar didesnė naujiena, tokiame triukšme į atskirus įvykius nebereaguoja“, – Eltai teigė R. Ališauskienė.

Visgi, jei visuomenė į nesibaigiančius opozicijos ir valdančiosios daugumos nesutarimus artimiausiu metu reaguos panašiai, dar nereiškia, kad po mėnesio pasirodysiančioje reitingų lentelėje reikia laukti vėl panašių partijų vertinimų. R. Ališauskienės teigimu, šiokios tokios dinamikos gali įnešti tai, kad apie planus steigti politinę partiją paskelbė „valstiečių“ gretas apleidęs ekspremjeras Saulius Skvernelis. Jos teigimu, tai pirmiausia gali atsiliepti „valstiečiams“, kurie ir taip pastaruoju metu prarado savo populiarumą.

„Jei Skvernelio fenomenas suveiks – tai nuo „valstiečių“ gali būti dar vienas elektorato gabalas atkąstas“, – sakė ji, pažymėdama, kad per pastaruosius mėnesius socialdemokratai jau spėjo „pervilioti“ dalį „valstiečiams“ simpatizavusių rinkėjų.

„Kol kas socdemai laikosi stabiliai. Jie iškilo tarp gegužės ir rugpjūčio mėnesių ir jie tai padarė elektoratą perimdami iš „valstiečių“. Jie augo, o valstiečiai mažėjo“, – sakė R. Ališauskienė.

„Baltijos tyrimų“ direktorė, prognozuodama artimiausias partinių reitingų dinamikos tendencijas, sako, kad, ko gero, didžiausia sumaištis liks centro kairės stovykloje. Ir ne tik planuojama steigti partija „Vardan Lietuvos“ su S. Skverneliu priešakyje, tačiau ir pastaruosiuose Seimo rinkimuose sėkmės nesulaukusi Remigijaus Žemaitaičio vedama politinė jėga „Laisvė ir teisingumas“ vis labiau fragmentuos su centro kairės pažiūromis besiidentifikuojančius rinkėjus. Ir tai, tikino, R. Ališauskienė, stipriai apsunkins dar praėjusiame Seime dominavusių „valstiečių“ išlikimą reitingų lentelės lyderių sąraše.

„Centro kairės stovykloje daug žaidėjų žaidžia“,– apibendrino ekspertė.

Apklausa vyko 2021 m. rugsėjo 17 – spalio 3 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausti 1004 Lietuvos gyventojai (nuo 18 metų), apklausa vyko 115 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt
Patikros punktas
COVID-19 TRUMPAI