Lietuvoje

2021.10.22 11:42

Politologai apie Radkevičių: Lietuva negali atsitraukti dėl Sausio 13-osios bylos

Augustas Stankevičius, Milena Andrukaitytė, BNS2021.10.22 11:42

Lietuva negali daryti nuolaidų dėl Sausio 13-osios bylos, sako politologai apie Lietuvos prašymu Graikijoje sulaikytą šioje byloje nuteistą Ukrainos pilietį Aleksandrą Radkevičių.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docentas Kęstutis Girnius svarsto, kad Lietuva susigrąžinusi Ukrainoje didvyriu laikomą A. Radkevičių galėtų jam suteikti malonę.

Tuo metu VU TSPMI politologas, nevyriausybinės organizacijos „Freedom House“ atstovas Vytis Jurkonis sako, kad dalyvavimas kovojant su Rusijos remiamais separatistais negali tapti indulgencija už praeities nusikaltimus.

BNS ketvirtadienį iš ukrainiečių žmogaus teisių gynėjų gautas dokumentas rodo, kad Sausio 13-osios byloje nuteistas A. Radkevičius yra Ukrainos karo su Rusijos remiamais separatistais veteranas.

Ukrainos diplomatai reikalauja objektyviai ir nešališkai išnagrinėti A. Radkevičiaus bylą.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija teigia neturinti informacijos apie nuteistojo Sausio 13-osios byloje dalyvavimą konflikte su separatistais.

Lietuva negali atsitraukti

Kaip BNS sakė VU TSPMI politologas K. Girnius, klausimas dėl A. Radkevičiaus ekstradicijos yra labai jautrus.

Anot jo, nors Vilnius ir Kijevas palaiko draugiškus santykius, šį žmogų vertina skirtingai: Lietuvoje jis laikomas nusikaltėliu, o Ukrainoje – patriotu, kuris kovojo už šalies laisvę.

Vis dėlto politologas mano, kad Lietuva privalo jį susigrąžinti į šalį.

„Lietuva tikrai negali atsitraukti, turi reikalauti, kad jis į Lietuvą būtų grąžintas. Priešingu atveju Sausio 13-osios byla būtų sukompromituota“, – kalbėjo K. Girnius.

Jis pridūrė, kad atsitraukimas atvertų kelią Rusijos propagandai bylą vadinti sukurpta ir paremta spėliojimais.

K. Girniaus teigimu, siekiant išvengti politinio ginčo su Ukraina, A. Radkevičiui būtų galima suteikti malonę.

„Jei tai žmogus, kuris Ukrainai yra labai svarbus, norint palaikyti gerus dvišalius santykius, galima būtų suteikti jam malonę. Tu nusiunti jį į kalėjimą, po dviejų, trijų mėnesių paleidi, sakydamas, kad jis atpirko kaltę“, – dėstė politologas.

Pasak jo, tikėtina, kad šis žmogus per kelis dešimtmečius išties ir pasikeitė.

„Gali būti tokia situacija, kad žmogus dalyvavo tuose nusikaltimuose 1991 metais, tačiau apgailestavo, ir tuomet, kai Rusija puolė Ukraina, jis nuoširdžiai nuėjo ir kovojo už Ukrainos vientisumą. Tai vienas iš daugelio pavyzdžių, kai žmogus gali būti ir velnias, ir angelas“, – svarstė politologas.

Net jei Lietuva ir nesvarstytų malonės suteikimo, K. Girnius sako nemanantis, kad dėl to Kijevas būtų pasiryžęs gadinti tarpusavio santykius su Vilniumi.

„Lietuva su Ukraina ilgus metus gerai sugyvena, Lietuvos parama yra gana nuosekli, gana tvirta. Ukraina neturi tiek daug draugų, kad galėtų dėl šito klausimo pyktis“, – teigė politologas.

„Manau, ji gali bandyti paaiškinti, kad reikia atkreipti dėmesį į šitą žmogų, suteikti jam malonę ir išleisti iš kalėjimo, bet tik tiek“, – pridūrė jis.

V. Jurkonis: patriotizmas neatleidžia nuo atsakomybės

VU TSPMI politologas V. Jurkonis tvirtino, kad A. Radkevičiaus išdavimas nėra patogus klausimas, tačiau buvimas Ukrainos patriotu neatleidžia nuo atsakomybės už anksčiau padarytus nusikaltimus.

Politologas taip pat pažymi nemanantis, kad šis klausimas kaip nors galėtų paveikti dvišalius Lietuvos ir Ukrainos santykius.

„Aš nemanau, kad šita situacija yra dramatiška ir galėtų paveikti dvišalius Ukrainos ir Lietuvos santykius. Lietuvai Sausio 13-osios byla yra labai svarbus klausimas, čia nėra kažkokia „myliu-nemyliu“ ar „patriotas-ne patriotas“ situacija“, – BNS sakė V. Jurkonis.

Pasak jo, esminis klausimas yra, ar nuteistasis dalyvavo Sausio 13-osios nusikaltime.

„Jokio skirtumo, ar tai būtų (Vladimiras) Uschopčikas, ar (Michailas) Golovatovas, ar Radkevičius. Tai nėra patogus klausimas, bet buvimas veteranu neatleidžia nuo atsakomybės nei Ukrainoje, nei Lietuvoje. Būtų labai keista, jei buvimas Ukrainos patriotu tave atleistų nuo atsakomybės“, – kalbėjo V. Jurkonis.

Jo žiniomis, Lietuva ir Ukraina bendradarbiauja šiuo klausimus ir „abi pusės supranta, kad tai yra teisinis klausimas, jei esame, pretenduojame būti teisinėmis valstybėmis“.

„Įsivaizduokite, jei dėl šio atvejo būtų keičiama pozicija, koks signalas tai būtų Maskvai, Minskui?“ – sakė politologas.

„Yra sprendimas, kuris turi būti vykdomas. Jei proceso eigoje buvo kokios nors klaidos, Lietuva į tai atsižvelgs, bet pats faktas, kad žmogus dalyvavo pasipriešinime prieš Kremliaus agresiją prieš Ukrainą, aš manau, kad niekaip nėra indulgencija nuo padarytų nusikaltimų praeityje ar po to“, – reziumavo politologas.

A. Radkevičiaus bausmė – viena mažiausių

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.

Lietuvos teisėsauga teigia, kad A. Radkevičius dalyvavo karinėje atakoje prie Spaudos rūmų, užtikrino oro desanto padalinių prasiveržimą, pavojingai manevruodamas pastato teritorijoje baugino žmones.

Ketverių metų laisvės atėmimo bausmė A. Radkevičiui yra viena mažiausių, skirtų Sausio 13-osios byloje. Teismas, skirdamas jam bausmę, atsižvelgė į tai, kad A. Radkevičiui nusikaltimų padarymo metu buvo jaunas, 23 metų.

Sausio 13-osios byloje iš viso nuteisti 67 asmenys.

A. Radkevičius buvo tarp kelių nuteistųjų, šių metų rudenį nesėkmingai bandžiusių skųsti Apeliacinio teismo nuosprendį Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Pastarasis skundo nepriėmė.

Vilniaus apygardos teismas Europos arešto orderį jo atžvilgiu išdavė rugpjūtį, kuriuo remiantis jis ir buvo sulaikytas Graikijoje.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt
Vilnius
COVID-19 TRUMPAI