Lietuvoje

2021.10.27 14:55

Įvertino naujausią Šimašiaus ėjimą: smegenų plovimas ar anksčiau sunaikintų plotų atsiėmimas?

Modesta Gaučaitė-Znutienė, LRT.lt2021.10.27 14:55

Dar visai neseniai po Vilniaus savivaldybės langais protestuotojai reikalavo nekirsti senų medžių, o dabar sostinės valdžia jau skelbia „žaliąją bangą“. Tiesa, tokie planai įtikina ne visus – vieni prakalbo apie „žaliąjį smegenų plovimą“, o kiti sako, kad medžiams augti viduryje gatvės bus kančia.

Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius neseniai paskelbė kviečiantis miestiečius į talką sodinti medžius, kurių dalimi planuojama atskirti Konstitucijos prospekto eismo srautus. Savivaldybės paruoštoje medžiagoje matyti dar ambicingesni tikslai.

Iki 2023 metų rudens, t.y. per ateinančius dvejus metus, sostinės valdžios planais Vilniuje turi atsirasti 100 tūkst. naujų medžių, 10 mln. naujų krūmų ir 300 tūkst. naujų vijoklių. Kol kas ryškiausiai akcentuojama minėtoji žalioji juosta, kuri netrukus turėtų atsirasti vienoje judriausių sostinės gatvių – Konstitucijos prospekte.

Visgi portalo LRT.lt pašnekovai tokiais Vilniaus valdžios planais neįtikinti. Vieni teigė, kad savivaldybės platinamoje vizualizacijoje, kurioje pavaizduota, kai turėtų atrodyti Konstitucijos prospektas, vaizduojami mažiausiai 20-30 metų amžiaus medžiai, tad aišku, kad prospektas taip iškart neatrodys. Kiti abejojo, ar viduryje tokios gatvės medžiai galės sėkmingai užaugti.

Jeigu tie sodinukai ir prigis tokioje judrioje ir užterštoje gatvėje, turės praeiti nemažai laiko, kol Konstitucijos prospektas atrodys taip, kaip tame paveikslėlyje, kuris yra platinamas savivaldybės.

I. Budraitė

Visgi kalbintas profesorius teigė, kad tiesiant gatves ir įrengiant stovėjimo aikšteles buvo nueita per toli, o vilnijant „žaliajai bangai“ Vilniaus gyventojams ir svečiams bus sugrąžinami anksčiau atimti žalieji plotai.

Primena „žaliąjį smegenų plovimą“

„Pagrindinė šios kampanijos yda yra ta, kad Vilniaus savivaldybė bando parodyti savo žalias užmačias, žalius ketinimus, bet kol kas tie ketinimai labiau primena žaliąjį smegenų plovimą“, – portalui LRT.lt Vilniaus savivaldybės planus komentavo Žaliosios politikos instituto direktoriaus pavaduotoja Ieva Budraitė.

Jos manymu, sostinės valdžia nesąžiningai komunikuoja planus dėl Konstitucijos prospekto apželdinimo, nes pateikiamose vizualizacijose vaizduojami jau suaaugę medžiai. Tačiau tam, kad pasodinti medžiai atrodyti taip, kaip juos šiuo metu pateikia savivaldybė, anot I. Budraitės, prireiks kone 20 ar 30 metų.

„Jeigu tie sodinukai ir prigis tokioje judrioje ir užterštoje gatvėje, turės praeiti nemažai laiko, kol Konstitucijos prospektas atrodys taip, kaip tame paveikslėlyje, kuris yra platinamas savivaldybės“, – teigė I. Budraitė, taip pat vadovaujanti ir Lietuvos žaliųjų partijai.

Prieš kelias savaites prie sostinės savivaldybės vyko organizacijos „Fridays for future“ surengta protesto akcija, kurios metu reikalauta nustoti Vilniuje kirsti senus, bet dar sveikus ir galinčius žaliuoti medžius. Tiesa, tuomet, kaip kalbėjo I. Budraitė, nei Vilniaus meras Remigijus Šimašius, nei kiti savivaldybės atstovai pasikalbėti su akcijos dalyviais neišėjo.

Toks nesikalbėjimas, pašnekovės teigimu, aštrina nepatiklumą savivaldybės paskelbtų planų nuoširdumu. Be to, jos manymu, neaišku, ar pasodinti nauji augalai prigis ir sėkmingai užaugs.

Yra labai daug klaustukų, kurie, mano galva, verčia abejoti, kiek nuoširdžiai savivaldybė stengiasi, o kiek tai yra tik viešųjų ryšių akcija.

I. Budraitė

„Ar galės nauji želdiniai kompensuoti senų medžių pažeidimus? Be abejo, ne. Darnus, tvarus miestas turėtų siekti maksimaliai pasirūpinti senaisiais miesto medžiais, saugoti šaknynus, nekirsti jų, nebent tie medžiai tikrai yra avarinės būklės arba kelia milžinišką žalą viešam struktūriniam projektui.

Bet kol kas atrodo taip, kad bandoma senus iškirsti, duoti kelią nekilnojamo turto vystytojų projektams ir neva, kaip kompensacija, bus pasodinama daug naujų [medžių]. <...> Yra labai daug klaustukų, kurie, mano galva, verčia abejoti, kiek nuoširdžiai savivaldybė stengiasi, o kiek tai yra tik viešųjų ryšių akcija“, – vertino Žaliosios politikos instituto direktoriaus pavaduotoja.

Sodins ir invazinius augalus

Gamtosaugininkas Almantas Kulbis portalui LRT.lt kalbėjo, kad kone vienintelė funkcija, kurią atlieka miesto centre pasodinti medžiai, yra dekoratyvinė. Oro valymo ar biologinės įvairovės gausinimo funkcijas, anot jo, atlieka medžiai, pasodinti nuošalesniuose parkuose ar toliau nuo pagrindinių, judrių kelių.

„Retoriškai galima paklausti, o kas paties medžio klausė, kaip jis jaučiasi? Žinoma, kad medžiai, augdami prie judrių magistralių, miestų centruose, mažų mažiausiai kenčia.

Tenka vaikščioti netoli stoties esančioje gatvėje, kur auga liepų alėja, tai medžiai, kuriems yra kelios dešimtys metų, atrodo apgailėtinai, visi yra kreivi, skiriasi vienas nuo kito, vienas gyvas, kitas – akivaizdžiai sergantis“, – kalbėjo A. Kulbis.

Jis aiškino, kad tarp pastatų augantiems medžiams trūksta šviesos, kenčia jie ir nuo automobilių keliamos taršos, ir nuo ant kelių žiemą barstomos druskos. Nesaugomos, kaip sakė A. Kulbis, ir medžių šaknys.

„Medžiui mieste nėra geriausia ir lengviausia vieta augti“, – sakė gamtininkas.

O tokia skiriamoji juosta, be abejo, atliks savo funkciją, mažins triukšmą, bet ten augantiems medžiams tikrai nebus saldu.

A. Kulbis

Paklaustas, ar gali sėkmingai medžiai ir krūmai augti tokioje aplinkoje, kaip Konstitucijos prospektas, A. Kulbis sakė, kad ten augantys medžiai vargu ar taps šimtamečiais, to, jo manymu, turbūt nesitiki ir patys tokio projekto planuotojai. Gamtininkas kalbėjo, kad nors ir pageidautina žmonėms matyti tokiose vietose žalumą, visgi tokios sąlygos – ne medžių naudai.

„Jei mes galvojame apie medžius, reikėtų juos saugoti ten, kur mieste jiems yra tinkamų sąlygų, galbūt palikti projektuojant miestą daugiau salų, kur galėtų būti vientisi želdynų masyvai. Jie pritrauktų daugiau įvairių organizmų rūšių, susidarytų savotiškos biologinės įvairovės salos.

O tokia skiriamoji juosta, be abejo, atliks savo funkciją, mažins triukšmą, bet ten augantiems medžiams tikrai nebus saldu“, – svarstė gamtininkas.

Jis taip pat pastebėjo, kad savivaldybė planuoja sodinti baltažiedes robinijas, o tai – invazinis augalas. Jau anksčiau skelbta, kad už šių augalų sodinimą sostinės valdžiai gresia baudos, bet meras Remigijus Šimašius teigė neketinantis atsisakyti planų sodinti šiuos augalus.

Medžiui mieste nėra geriausia ir lengviausia vieta augti.

A. Kulbis

„Tai yra invazinė medžių rūšis., kuri yra ypač nepageidaujama mieste, už jų sodinimą numatyta atsakomybė. Viena yra, kai žmonės iš nežinojimo jas pasisodina savo kieme, bet visai kas kita, kai miestas imasi tokių medžių sodinimo“, – aiškino A. Kulbis.

Vilniaus miesto savivaldybės planuojamą „žaliąją bangą“ įvertino ir aplinkos ministras Simonas Gentvilas. LRT RADIJO laidoje „Svarbus pokalbis“ ministras ketinimą Vilniuje pasodinti daugiau kaip milijoną krūmų, medžių ir vijoklių vertina „labai gerai“. Išspręstas, anot jo, klausimas ir dėl planų sodinti invazines baltažiedes robinijas.

„Gal mes uždarėme šį klausimą. Toks sutarimas yra, kad miestas nesiims sodinimo, mes nesiimsime naikinimo“, – „Svarbiame pokalbyje“ sakė S. Gentvilas.

Panašu į pranešimą dėl fejerverkų?

Vilniaus miesto savivaldybė, skelbdama planus dėl „žaliosios bangos“ nurodė, kad sodinti medžius, krūmus ir vijoklius kviečia ir sostinės gyventojus, verslo atstovus, savivaldybės įmones bei nekilnojamojo turto vystytojus. Visgi, kaip sakė I. Budraitė, tai iš dalies primena kitą Vilniaus miesto savivaldybės sprendimą.

Reikėtų prisiminti, kaip mes tokius didelius miesto plotus paaukojome gatvėms, stovėjimo aikštelėms, greitkeliams, kitiems plotams.

G. Stauskis

„Tai labai panašu į akciją dėl fejerverkų. Buvo vasarą garsiai paskelbta rezoliucija, kad Vilniuje nebebus tokios archajiškos ir taršios pramogos. Bet kai įsiskaitai į tą tekstą, paaiškėja, kad nebebus tik ta apimtimi, kiek tai yra tiesiogiai savivaldybės valioje, bet ji nedraudžia vykti „Vilniaus fejerijai“ ar naudoti fejerverkus kitiems juridiniams ar, juo labiau, fiziniams asmenims“, – kalbėjo Žaliųjų partijos lyderė.

Anot I. Budraitės, kyla klausimų dėl to, kaip bus pasiekti savivaldybės išsikelti skaičiai ir kokios paskatos bus teikiamos tiek gyventojams, tiek verslui, kad jie savo iniciatyva imtųsi sodinti medžius ar krūmus. Be to, ji pastebėjo, kad galioja gana griežtos taisyklės, kur galima, o kur negalima sodinti medžius, tad gyventojus reikia tinkamai apie tai informuoti.

Profesorius: mes nuėjome per toli

Visgi „Vilnius Tech“ Urbanistikos katedros profesorius Gintaras Stauskis portalui LRT.lt komentavo, kad tokiu sprendimu savivaldybė miestui tiesiog grąžina žaliuosius plotus, kurie buvo sunaikinti tiesiant gatves, įrenginėjant stovėjimo aikšteles ir pan.

„Reikėtų prisiminti, kaip mes tokius didelius miesto plotus paaukojome gatvėms, stovėjimo aikštelėms, greitkeliams, kitiems plotams. Mes juos atėmėme iš gamtos, iš žalio rūbo. Argumentavome tuo, kad mums labai reikia daugiau gatvių, kad daug mašinų jose bus, kad žmonėms bus labai patogu. Kitaip sakant, mes nuėjome per toli.

Manau, kad dabar visi pajutome, kad didelę dalį miesto paaukojome visiškai nebūtinai infrastruktūrai ir <...> šiuo metu vyksta ne kas kitas, o mes tiesiog atsiimame tas teritorijas“, – kalbėjo profesorius.

Kaip sakė G. Stauskis, kartais toks procesas sunkiai suprantamas gyventojams, kyla klausimas „kaip galima siaurinti gatvę?“. Jo teigimu, žmonės įprato, kad pastaruosius 50 metų gatvės buvo tiesiamos naujos gatvės, o senosios buvo platinamos ir ilginamos. Tad, pasak profesoriaus, reikėtų aktyvesnės komunikacijos, kurios pagalba vilniečiams būtų paaiškinama, kodėl prireikė tokių sprendimų.

Atsiras daugiau ploto, kuris skirtas ne automobiliams, o žmonėms judėti. Sumažėjęs automobilių judėjimo greitis visada didina saugumą, tai yra tiesa, pagrįsta statistiniais duomenimis.

G. Stauskis

„Šiai bangai tikrai pritariu. Kitas geras dalykas tai, kad tokiu būdu siaurindami gatves mes atsikovojame daugiau žaliojo ploto ir tada ateina klausimas, ką mes jame darysime.

Čia atsiveria didelė erdvė kraštovaizdžio architektams, kurie tikrai turi, ką pasiūlyti“, – aiškino G. Stauskis.

Paklaustas, ar miestas ir gyventojai gali prisitaikyti prie siaurėjančių gatvių ir augančių žaliųjų plotų, „Vilnius Tech“ profesorius kalbėjo, kad žmonės gana greitai gali prisitaikyti prie įvairių pokyčių. Be to, jis įvardijo ir kitą siaurinamų gatvių privalumą – saugesnį eismą.

„Atsiras daugiau ploto, kuris skirtas ne automobiliams, o žmonėms judėti. Sumažėjęs automobilių judėjimo greitis visada didina saugumą, tai yra tiesa, pagrįsta statistiniais duomenimis“, – sakė G. Stauskis.

Tiesa, jis pastebėjo, kad tokia žalumos politika taikoma miesto centre, bet kiek kitokia situacija yra kalbant apie miesto pakraščius. Pavyzdžiui, jo teigimu, kiek nesuprantama atrodo tai, kad tuo pačiu metu, kai ketinama suteikti daugiau žalumos sostinės centrui, kitoje miesto vietoje, Šeškinėje, kur yra ozas ir karaliauja spontantiška gamta, ketinama tiesti Šiaurinę gatvę.

G. Stauskis taip pat kalbėjo, kad daugiau skverų ir parkų turėtų atsirasti Vilniaus miegamuosiuose rajonuose.

„Kai ateina [NT] vystytojas, jį domina tik tai, kas vyksta jo nusipirktame sklype, kol jis realizuoja projektą. Savivaldybė turi įrankius, kad būtų galima tam tikras prievoles prikabinti prie vystomo projekto. Tuo pačiu turėtų atsirasti skverai bei parkai ir naujose gyvenamosiose teritorijose. Be jokios abejonės. Jie ten būtini taip pat, kaip ir miesto centre“, – komentavo „Vilnius Tech“ profesorius.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt