Lietuvoje

2021.10.21 13:48

Nausėdą ragina pasirašyti pataisas, saugojančias žmones nuo persekiojimo

LRT.lt2021.10.21 13:48

Žmogaus teises ginančios organizacijos ragina prezidentą Gitaną Nausėdą pasirašyti Baudžiamojo kodekso pataisas, kurios saugotų žmones nuo persekiojimo. Rašte, skirtame prezidentui, organizacijos pažymi, kad dabartinis teisinis reguliavimas daugeliu atvejų neveikia, o nukentėjusieji nesulaukia tinkamos ir greitos pagalbos.

Rašte primenama, kad Seimas Baudžiamajame kodekse (BK) įtvirtino atsakomybę už neteisėtą žmogaus persekiojimą. Pagal priimtas naujas nuostatas, „tas, kas prieš aiškiai išreikštą žmogaus valią neturėdamas teisėto pagrindo sistemingai persekiojo šį žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo buvo priverstas pakeisti gyvenamąją vietą ar darbą, ar mokymosi įstaigą arba buvo padarytas kitoks neigiamas poveikis jo socialiniam gyvenimui ar neigiamas poveikis jo emocinei būsenai, padarė baudžiamąjį nusižengimą“.

Būtinybė išskirti persekiojimą į atskirą nusikalstamos veikos sudėtį atsirado dėl to, kad dabartinis teisinis reguliavimas daugeliu persekiojimo atvejų neveikia, o nukentėjusieji nesulaukia tinkamos ir greitos pagalbos, rašoma rašte.

Prieš teikiant BK pataisą, 2018 m. Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamentas atliko analitinį tyrimą „Atsakomybė už asmens persekiojimą, smurto artimoje aplinkoje aukų civilinės apsaugos priemonės ir psichologinio smurto samprata užsienio valstybių įstatymuose“. Šio tyrimo duomenimis, daugiau kaip 20 Europos Sąjungos valstybių narių savo baudžiamuosiuose įstatymuose numato atsakomybę už asmens persekiojimą.

Europos Sąjungos Pamatinių teisių agentūros 2014 m. Europos Sąjungoje atliktame moterų populiacijos tyrime konstatuojama, kad persekiojimas yra stipriai paplitęs reiškinys – net 18 proc. tyrime apklaustų moterų yra patyrusios persekiojimą nuo 15 metų amžiaus, 5 proc. buvo patyrusios persekiojimą per paskutiniuosius 12 mėnesių iki apklausos. Tačiau, pasak Pamatinių teisių agentūros, net 74 proc. persekiojimo atvejų nepatenka į teisėsaugos institucijų akiratį.

Persekiojimo kriminalizavimo pataisos parlamente registruotos dar 2019 m., jas inicijavo dabartinė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen kartu su moterų ir žmogaus teises ginančiomis nevyriausybinėmis organizacijomis, Specializuotos kompleksinės pagalbos centrais (SKPC).

Daugiau nei 50 žmogaus teisių srityje dirbančių organizacijų šių metų kovo 8 d. kreipėsi į Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą, prašydamos organizuoti persekiojimo kriminalizavimo klausymus. Kreipimąsi pasirašiusios organizacijos daugelį metų teikia pagalbą moterims, nukentėjusioms nuo smurto artimoje aplinkoje, taip pat ir nuo sisteminio persekiojimo, teigia rašto autoriai.

Nevyriausybinės organizacijos ir SKPC ne kartą ragino drausti persekiojimą kaip pakartotinius veiksmus, ieškant kontakto su asmeniu tiesiogiai ar nuotolinėmis priemonėmis, ar per trečiuosius asmenis, kurie sukelia baimės ir/ar nesaugumo jausmą, ypač tais atvejais, kai tai daroma nutraukus smurtinį ar kitą santykį.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui svarstant siūlymą kriminalizuoti persekiojimą, įvyko keli klausymai, kuriuose dalyvavo Seimo nariai, Policijos departamento, Seimo kanceliarijos Teisės departamento, SKPC, žmogaus teisių srityje dirbančių NVO atstovai, teisininkai. Klausymų metu sutarta, kad persekiojimą reikia išskirti atskiru BK straipsniu.

Kaip teigiama rašte, BK pataisos yra ilgo ir nuoseklaus moterų teisių užtikrinimo srityje dirbančių NVO darbo rezultatas. Gerokai daugiau nei pusė Seimo narių – 101 – tokioms pataisoms pritarė. Susilaikė 23, nepritarė vos 3 Seimo nariai.

Apie persekiojimo, kaip atskiros savarankiškos nusikalstamos veikos, kriminalizavimą nereikėtų kalbėti, jei persekiojimą patiriantys asmenys sulauktų tinkamos apsaugos ir pagalbos. Dabartinis teisinis reguliavimas neveikia tais atvejais, kai nėra tiesiogiai grasinama nužudyti ar atlikti kitus asmens gyvybei, sveikatai ar turtui pavojingus veiksmus, tačiau sukelia didelę psichosocialinę žalą persekiojimą patiriantiems asmenims, kurių absoliučią daugumą sudaro moterys.

Su persekiojimo veikomis labiausiai susijęs BK 145 str. 2 d. (grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas).

Svarbu atkreipti dėmesį, kad BK 145 str. numatyta atsakomybė už veikas, kurios apima tik pačias pavojingiausias persekiojimo formas. BK 145 str. 1 d. įtvirtinta grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą nusikaltimo sudėtis apima šių grasinimų realumo požymį, t. y. turi būti įrodyta, kad kaltininkas siekė, jog nukentėjusysis patikėtų nužudymo ar sunkaus sužalojimo realumu.

Realumas paprastai nustatomas pagal konkrečius kaltininko veiksmus, įskaitant realiai pavartotą smurtą. BK 145 str. 2 d. numatytas sistemingas žmogaus bauginimas naudojant psichinę prievartą yra dar sunkesnis nusikaltimas nei grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą.

Atitinkamai už sistemingą žmogaus bauginimą naudojant psichinę prievartą numatyta maksimali bausmė yra didesnė nei už, pavyzdžiui, nežymų šeimos nario sveikatos sutrikdymą ar fizinio skausmo sukėlimą ar netgi nesunkų asmens sveikatos sutrikdymą (sužalojimą, kuris lemia iki 30 proc. darbingumo netekimą).

Tai lemia, kad minėtos BK 145 str. nuostatos nukreiptos tik į itin pavojingų bauginimo formų užkardymą. Svarbu pabrėžti, jog Lietuvos teismų formuojama praktika remiasi bauginimo elementu, nors persekiojimo veiksmai savaime gali ir neturėti bauginamojo pobūdžio.

Persekiojimo atveju baugina ne veiksmų turinys (grasinimai nužudyti, sužaloti sveikatą ir kt.), o nesiliaujantys nepageidaujami persekiotojo veiksmai. Nors teismų formuojama praktika stengiasi apimti persekiojimo veiksmus, kuriuos kriminalizuoti ragina ir Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo, praktikoje matyti, kad ne visi persekiojimo atvejai patenka tarp BK draudžiamų veikų.

SKPC pagal Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą teikiantys specializuotą kompleksinę pagalbą asmenims nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje pažymi, jog šiuo metu Lietuvoje egzistuojantis teisinis reguliavimas neapsaugo nuo persekiojimo kenčiančių asmenų (tiek esančių formalioje ar neformalioje santuokoje, tiek ir po jos nutraukimo), ypač smurtą artimoje aplinkoje patiriančių mergaičių ir moterų.

Istorijos patvirtina, kad persekiojimas pasireiškia ne tik tiesioginiais grasinimais nužudyti, atlikti kitus asmens gyvybei, sveikatai ar turtui pavojingus veiksmus, bet ir veiksmais, kurių BK 145 str. neapima – nepageidaujamu kontakto ieškojimu, ieškojimu ryšio per kitus asmenis, buvimu vietose, kur yra nukentėjusioji (-ysis), ir pan.

Moterys mini, kad, norėdamos sulaukti pagalbos iš policijos pareigūnų patyrus persekiojimą, turi pateikti įrodymus, kad buvo ne tik grasinama. Persekiojimas pats savaime yra psichologinis smurtas, kuris, nors ir sunkiai įrodomas, sukelia psichologinę ir emocinę žalą. SKPC darbo praktika rodo, kad persekiojamas žmogus išgyvena depresinę būseną, padidintą nerimą, hiperbudrumą, nemigą, bejėgiškumo, gėdos, nesaugumo ar kaltės jausmą, nuovargį bei stresą.

Kenčiantys nuo tokio smurto neretai griebiasi alkoholio, raminamųjų vaistų, o kartais kaip vienintelę išeitį mato savižudybę.

Remiantis praktine SKPC specialistų patirtimi teikiant pagalbą nuo persekiojimo, kaip vienos iš smurto artimoje aplinkoje formų nukentėjusiems asmenims Specializuotos kompleksinės pagalbos centrų specialistai ragina prezidentą Gitaną Nausėdą pasirašyti nukentėjusiems asmenims būtinas Baudžiamojo kodekso pataisas.

Pasirašo:

Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija, vienijanti 16 Specializuotos kompleksinės pagalbos centrų

Lietuvos moterų lobistinė organizacija, vienijanti 44 organizacijas

Lietuvos žmogaus teisių centras

Žmogaus teisių stebėjimo institutas

Lygių galimybių plėtros centras

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt