Lietuvoje

2021.10.24 19:49

Dešinieji žvelgia į kairę? Tarp valdžios pasiūlymų įžvelgia ir oponentams būdingą signalą

Modesta Gaučaitė-Znutienė, LRT.lt2021.10.24 19:49

Valdžia – dešinioji, bet retorika ir kai kurie sprendimai primena kairiuosius. Ekspertai sako, kad nesvarbu, kuri partija ateitų į valdžią, jai vis tiek tektų kovoti su socialine atskirtimi. Tiesa, partijas vieną nuo kitos skiria taikomos priemonės, o konservatorių pusėje ekonomistas įžvelgia ne vien dešiniųjų siūlymų.

Beveik metus dirbanti centro dešinės valdžia pateikė ne vieną siūlymą, kuriuo siekiama mažinti socialinę atskirtį, didinti mažiausiai uždirbančiųjų pajamas, pensijas.

Tarp tokių siūlymų bei jau priimtų sprendimų yra ir vienišo asmens išmoka, ir siekis, kad didesnes pensijas gautų ir tie, kurie neturi būtinojo stažo, ir minimalios algos kėlimas. Neseniai priimtas sprendimas 75-erių sulaukusius senjorus skatinti ir vienkartine išmoka už pasiskiepijimą nuo COVID-19.

Portalo LRT.lt kalbinti ekspertai kalbėjo, kad socialinės atskirties mažinimu tektų rūpintis bet kuriai į valdžią pakliuvusiai politinei jėgai, tačiau tik taikomos priemonės gali parodyti, ar partija yra kairioji, ar dešinioji. Vis dėlto polinkių į kairiajai politikai būdingus siūlymus ir pareiškimus pašnekovai mato ir pažiūrėję į konservatorius.

„Retorikoje galime matyti tam tikrą poslinkį, <...> bet kalbėti apie konkrečias priemones, mano nuomone, dar anksti“, – paklaustas, ar Lietuvos konservatoriai ekonomine prasme pradeda linkti į kairę, kalbėjo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Ramūnas Vilpišauskas.

Priemonės atitinka dešiniąją politiką

Profesorius R. Vilpišauskas kalbėdamas su LRT.lt sakė, kad norint įvertinti, ar dabartinė valdžia laikosi dešiniosios politikos, ar kai kuriais sprendimais linksta kairėn, reikėtų pirmiausia apsibrėžti, kas yra konservatoriška dešinioji politika.

„Tradiciškai tai yra tokia politika, kuria siekiama riboti valstybės vaidmenį ekonomikoje tiek tiesiogiai per biudžetą perskirstant mokesčiais surenkamas lėšas, tiek netiesiogiai per valstybės nuosavybę ar intensyvesnį reguliavimą, įvairius ribojimus ūkinei veiklai.

Retorikoje galime matyti tam tikrą poslinkį, <...> bet kalbėti apie konkrečias priemones, mano nuomone, dar anksti.

R. Vilpišauskas

Šiuo požiūriu, sakyčiau, kol kas jokių reikšmingų pokyčių nėra planuojama, o tai, kas dabar numatyta socialinių išmokų, įskaitant ir pensijas, didinimo požiūriu, turbūt gali būti priskiriama tiek dešiniajai, tiek kairiajai politikai, nes skurdo mažinimas rūpi visiems, tik skiriasi priemonės, kurios pasirenkamos tam, kad būtų mažinamas skurdas“, – aiškino VU TSPMI profesorius.

Kalbėdamas apie dabartinės valdžios taikomas priemones R. Vilpišauskas sakė, kad numatyta kitais metais didinti perskirstymą, bet kartu nedidinti mokesčių, priešingai, juos mažinti, didinti NPD. Žvelgiant į tai, pasak profesoriaus, sakyti, kad priemonės neatitinka dešiniosios politikos, pagrindo nėra.

Anot R. Vilpišausko, jei būtų imtasi didinti mokesčius, ypač tiems, kurie uždirba daugiausia ar turi sukaupę daugiausia turto, tuomet tikrai būtų galima kalbėti apie konservatorių poslinkį į kairę ne tik retorikos, bet ir konkrečių priemonių prasme.

„Kol kas mes nežinome, ką galiausiai ta darbo grupė, kuri dirba mokesčių reformos klausimais, pasiūlys. Jeigu bus siūloma labiau apmokestinti daugiausia uždirbančiuosius ar turinčiuosius turto, tada iš tiesų bus matyti ryškesnis posūkis į kairę ir ypač jei nebus siekiama palengvinti mokestinės naštos vadinamajai vidurinei, kuriančiai, dirbančiai visuomenės daliai ar klasei“, – komentavo politologas.

Kol kas mes nežinome, ką galiausiai ta darbo grupė, kuri dirba mokesčių reformos klausimais, pasiūlys.

R. Vilpišauskas

Vieną kairįjį signalą mato

Profesorius R. Vilpišauskas kalbėjo, kad tikslas mažinti skurdą ir skurstančiųjų skaičių šalyje yra aktualus nepriklausomai nuo ideologinės partijos pakraipos, tačiau tradiciškai skirdavosi priemonės, kuriomis siekiama tą skurdą mažinti.

Su tokia mintimi sutiko Vilniaus universiteto (VU) profesorius ekonomistas Romas Lazutka. Portalui LRT.lt ji teigė, kad Lietuvoje tvyranti socialinė atskirtis yra pasiekusi tokį lygį, jog nesvarbu, kuri partija ateitų į valdžią, politikams vis tiek tektų ieškoti būdų, kaip su ja kovoti.

Vis dėlto, anot jo, kol kas nė viena partija nesiėmė radikalių priemonių, kad atskirtis mažėtų. Radikalių veiksmų bent kol kas nesiima ir dabartinė konservatorių bei liberalų valdžia.

„Radikalu būtų, jei jie pasistengtų surinkti gerokai daugiau mokesčių iš pasiturinčiųjų, bet šito nedaro. Girdėjome, kad su biudžetu teikiamas NPD didinimas. Tiems, kurie uždirba mažiausiai, tai yra gerai, bet biudžetas neteks lėšų ir tai nereiškia, kad mažiausiai uždirbantieji nebus paliesti, nes kukliau bus finansuojamos socialinės paslaugos. <...>

Didelių kairiųjų ambicijų nesimato, bet padėtis tokia, kad negali nesiskaityti su socialinės padėties švelninimu“, – svarstė R. Lazutka.

Jo manymu, jei valdžioje būtų kairieji, būtų kreipiamas dėmesys į tai, kad didinant algas ir pensijas nedidinamos valstybės remiamos pajamos. Vis dėlto kairiąją politiką signalizuojančiu dabartinės valdžios žingsniu, pasak R. Lazutkos, galima laikyti planuojamus pensijų sistemos pokyčius.

„<...> dabar bus sparčiau didinamos pensijos tiems, kurie neturi sukaupę būtinojo stažo. Čia galėtume matyti daugiau kairės politikos požymių.

Išskirti grupę, kuri labiau skursta, ir tik ją paremti yra būdingiau dešiniesiems.

R. Lazutka

Liberalai klaustų, kam to reikia, sakytų, kad jei žmogus neužsidirbo, tai ir nereikia, kad pensija būtų didinama. Bet kol kas matau kairės politikos elementą ir tai yra būtent pensijų didinimo klausimas neturintiesiems būtinojo stažo“, – kalbėjo ekonomistas.

Vis dėlto kai kurie konservatorių valdžios žingsniai kairumu nekvepia. Vienas tokių sprendimų – vienišo žmogaus išmoka. Kaip sakė R. Lazutka, tokia priemonė skirta senjorų skurdui mažinti, tačiau ją gali gauti ne visi senjorai, o tai signalizuoja dešiniąją politiką.

„Socialdemokratai buvo įsirašę į programą nacionalinę pensiją, kurią visi žmonės gautų vienodą, tai jei būtų įgyvendinę, galėtume sakyti, kad štai koks socialdemokratiškas ėjimas.

O išskirti grupę, kuri labiau skursta, ir tik ją paremti yra būdingiau dešiniesiems“, – vertino ekonomistas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt