Lietuvoje

2021.10.26 05:30

Susiskaldžiusi opozicija ir kito pasirinkimo neturintys konservatoriai: ar Lietuvoje įmanoma kitokia Vyriausybė?

Gytis Pankūnas, LRT.lt2021.10.26 05:30

Vyriausybei dorojantis su koronaviruso ir neteisėtų migrantų krizėmis, ministrų kabineto populiarumas toliau mažėja, o iš opozicijos pasigirsta raginimų pasitraukti, jei „yra per sunku“. Vis dėlto LRT.lt kalbinti politologai mano, kad toks opozicijos elgesys tik rodo jų norą įtikti visuomenei, o ne siekį iš tikrųjų formuoti alternatyvią koaliciją. Ekspertai įsitikinę, kad kalbėti apie realias naujos daugumos dėliones net ir teoriniu lygmeniu, pažvelgus į dabartinę Seimo sudėtį, yra sudėtinga.

Seimo opozicija vis užsimena apie interpeliacijas sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui, vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei, premjerei Ingridai Šimonytei, tačiau prezidentas Gitanas Nausėda, spalio pradžioje paklaustas žurnalistų apie ministrų kabineto veiklą, sakė nematantis politinės valios formuoti alternatyvią Vyriausybę. O tokios valios, anot jo, reikia turėti, kitaip kalbos apie interpeliaciją premjerei ir ministrams labiau primena politinės padėties destabilizavimą.

„Šiandien aš kol kas nematau ar bent niekas nedemonstruoja tokios politinės valios suformuoti kokią nors alternatyvią Vyriausybę. Tai turime turėti omenyje, nes priešingu atveju kalbėjimas apie interpeliacijas yra tiesiog politinės situacijos destabilizavimas, nepasiūlant kokių nors konstruktyvių kelių, kaip iš tos politinės krizės išsivaduoti“, – kalbėjo šalies vadovas.

Opozicijos aktyvumą ragino vertinti kitaip

LRT.lt kalbinta Klaipėdos universiteto lektorė, politologė Gabrielė Burbulytė tikino, kad kalbėti apie alternatyvią koaliciją ir Vyriausybę galima būtų tada, jei opozicijoje rastųsi realus susitelkimas ir bendradarbiavimas. Šiuo metu pašnekovė tikino to nematanti.

„Jeigu iki šiol opozicijoje būtų ryškesnis bandymas susivienyti, tai galėtume kalbėti apie alternatyvią koaliciją. Jei būtų buvęs įdirbis, galbūt dabar kalbėtume kitaip, bet matome, kad to įdirbio nėra. Priešingai – opozicijoje matome didelę fragmentaciją, skaidymąsi ir tai nereiškia, kad artimiausiu metu galėtume pamatyti susivienijimą“, – dėstė politologė.

Anot jos, labai akivaizdu, kad opozicinės partijos atskirai žaidžia savo politinius žaidimus, galvodamos apie savivaldos, Seimo rinkimus.

„Jau nekalbant apie S. Skvernelio atskilimą nuo „valstiečių“, galime pažiūrėti ir į kitus. Regionų partija blaškosi, socdemai užsiėmė išskirtinę poziciją laikytis nuo visų atskirai. Aišku, pastarieji gali sau tą leisti, kai pirmininke išsirinko V. Blinkevičiūtę ir jų reitingai šoktelėjo“, – aiškino pašnekovė.

„Kas norėtų dabartinėje situacijoje prisiimti atsakomybę? Problemų juk valstybėje beprotiškai daug. Populiarus karksėjimas prieš Vyriausybę dabar labiau rodo opozicijos pataikavimą miniai, visuomenei. Konstruktyvių pasiūlymų opozicija neteikia, nebent Aurelijaus Verygos iniciatyvos dėl išmokų besiskiepijantiems senjorams. Visas kitas opozicijos elgesys yra labiau pakarksėjimai. O ką jie kitaip nei dabartinė Vyriausybė darytų, būdami valdžioje? [...] Jie apie tai nekalba. Akivaizdu, kad opozicinės partijos iš tikrųjų nenori valdžios. Džiaugsmo jos, jei staiga į rankas nukristų galimybė formuoti Vyriausybę, nejaustų“, – tęsė politologė.

G. Burbulytei pritarė Kauno technologijos universiteto (KTU) dekanas, politologas Ainius Lašas. Anot jo, kalbėti apie alternatyvią koaliciją galima būtų, jei dabartiniai valdantieji būtų įklimpę į politinę krizę ar būtų jaučiamas didžiulis visuomenės ar prezidento spaudimas keisti valdžią.

Jis priminė, kad G. Nausėda nuo pat Vyriausybės darbo pradžios vis pakritikuoja vieną ar kitą ministrą, bet tai, politologo manymu, dar nėra pagrindas performuoti visą ministrų kabinetą.

„Jeigu vertintume koaliciją pagal nuveiktus darbus, tai kol kas ta valdančioji dauguma daugiau ar mažiau funkcionuoja. [...]

Nematau realaus pagrindo, kad persiformuotų valdančioji dauguma. Nei dėl vidinių priežasčių, nei dėl išorinio spaudimo, kuris buvo tarsi prasidėjęs vasaros pabaigoje, kai vyko mitingai, protestai“, – kalbėjo politologas.

Susivienijimas neužtikrintų daugumos

LRT.lt kalbinti politologai, paklausti apie teorines galimybes sudaryti alternatyvią koaliciją ir Vyriausybę, jei to imtųsi dabartinės opozicinės jėgos Seime, ragino įvertinti tokią galimybę matematiškai – net jei susivienytų visos opozicinės partijos, tokia koalicija parlamente turėtų tik 67 balsus.

G. Burbulytė tikino, kad turbūt vienintelė jėga iš opozicijos, kuri galėtų parodyti norą kurti alternatyvią koaliciją, vienydama opoziciją, būtų besikurianti Demokratų partija „Vardan Lietuvos“ su ekspremjeru Sauliumi Skverneliu priešakyje. Vis dėlto, anot politologės, turint omeny, kad S. Skvernelio komanda yra politikai, kurie neseniai atsiskyrė nuo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, galima nuspėti, kad jų sutarimas su „valstiečiais“ vargu, ar būtų įmanomas.

„Labai sunkiai įsivaizduoju, net ir turėdama omeny S. Skvernelio populiarumą, kad jie galėtų sudaryti mažumos Vyriausybę, kuri sulauktų palaikymo iš dešiniųjų, iš dabartinės valdančiosios daugumos. Net jeigu sudėtume visus opozicijos balsus, jų nepakanka daugumai. Teoriškai tai yra galimas variantas, bet praktiškai sunku tokį įsivaizduoti“, – tikino pašnekovė.

„Be to, dabar eiti į mažumos Vyriausybę būtų nedėkinga, partijos prarastų dalį balsų, nes juk elementaru, kad žmonės kritikuoja tuos, kurie yra valdžioje“, – pridūrė G. Burbulytė.

Jai pritarė LRT.lt kalbintas Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas, politologas Kęstutis Girnius.

„Sunku būtų įsivaizduoti, kad S. Skvernelis eitų į koaliciją su R. Karbauskiu. Be to, net ir susivienijus opozicijai, neužtekų balsų, nesusirinktų 71 balsas, tai būtų mažuma, trūktų balsų“, – pabrėžė K. Girnius.

Be konservatorių – nė iš vietos

KTU dekanas A. Lašas, kalbėdamas apie alternatyvią koaliciją, pažymėjo, jog kad ir kaip beskaičiuotume, ji nebūtų įmanoma be Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD).

„Be konservatorių statyti koaliciją būtų sunku, o įsivaizduoti liberalų ir kairės koaliciją yra dar sunkiau, nes tai ideologiškai neįmanoma. Tada reikėtų kalbėti apie koaliciją tarp konservatorių ir socdemų bei dar vienos partijos, bet toks darinys būtų dar netvaresnis. Net jei tokios alternatyvos teoriškai būtų įmanomos, jos nebūtų tvarios, susikalbėjimo iš viso nebūtų“, – komentavo politologas.

Jis kartojo sunkiai įsivaizduojantis, kad nors viena opozicinė partija šiuo metu iš tikrųjų veržtųsi į valdančiąją koaliciją, turint omeny, kad Vyriausybei tenka spręsti tokias problemas, kaip COVID-19 pandemija ir neteisėtų migrantų krizė.

„Sunku įsivaizduoti, kad dabar kas nors iš opozicijos norėtų kišti galvą po šita giljotina. [...] Galbūt S. Skvernelis, bet vis tiek neįsivaizduoju jo, einančio į koaliciją. Jis kaip tik augina raumenis, kalba, kad eis į politiką iš kairės pusės, oponuodamas dabartinei koalicijai“, – įžvalgomis dalijosi A. Lašas.

Politologo teigimu, alternatyvios koalicijos galimybė būtų realesnė, jei, visų pirma, bent vienas iš dabartinės valdančiosios daugumos partnerių rodytų norą trauktis iš koalicijos, bet, anot A. Lašo, tokių signalų, nematyti.

VU TSPMI docentas K. Girnius pritarė A. Lašui. Jis pažymėjo, kad opozicinės partijos, matydamos su krizėmis kovojančią dabartinę Vyriausybę, į valdančiosios koalicijos gretas nesiverš.

„Kai žiūri į opozicines partijas, tai labai aišku, kad, pavyzdžiui, socdemams eiti į koaliciją būtų nenaudinga, tai būtų kvailas žingsnis, nes jų partija dabar populiarėja, reitingai auga. Jei jie ateitų į Vyriausybę, taptų priedėliu, maža dalimi didelėje konservatorių daugumoje. Socdemai negalėtų daryti didelio poveikio. Be to, dažniausiai būna taip, kad visus nuopelnus, jei Vyriausybė gerai vertinama, gauna didžioji koalicijos partija, o mažesni koalicijos nariai nieko negauna“, – aiškino politologas.

K. Girniaus įsitikinimu, kalbėti apie kitas koalicijos kombinacijas, kuriose pagrindine valdančiąja partija išliktų TS-LKD, irgi būtų sudėtinga dėl opozicinių frakcijų priešiško požiūrio į konservatorius.

Sunku įsivaizduoti, kad dabar kas nors iš opozicijos norėtų kišti galvą po šita giljotina.

A. Lašas

„Valstiečiai“ ir konservatoriai dabar yra tokie priešai, kaip kažkada buvo konservatoriai ir socdemai. Tai tokio varianto nėra. Vienintelė grupė, kuri šiokią tokią įtaką turi, yra nauja S. Skvernelio frakcija, bet jiems siūlyti alternatyvą prisijungti prie silpnai dirbančios Vyriausybės nebūtų naudinga. Be to, koalicija, nors ir dirba silpnai, turi tokią tvirtą daugumą, kad bet kokią Vyriausybę valdytų ir vaidintų lemiamą vaidmenį“, – aiškino pašnekovas.

Politologo manymu, konservatoriai iš esmės neturi kitų alternatyvų kaip draugystę koalicijoje su liberaliomis politinėmis jėgomis.

„Jei iš koalicijos būtų išmesta arba Laisvės partija, arba Liberalų sąjūdis, konservatoriai susikurtų problemų ateičiai. Ateityje, kai bus rinkimai, koalicijos, tikėtina, bus iš trijų partijų. Jei konservatoriai susipyktų su savo partneriais, ateityje jiems su liberalų partijomis būtų sunkiau sudaryti koaliciją“, – komentavo K. Girnius.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt
COVID-19 testavimo punktas
COVID-19 TRUMPAI