Lietuvoje

2021.10.21 19:55

Neringos ir Palangos merai įtūžę – įžeidimu laiko ministerijos sprendimus skirstant pinigus: ar mes nebe kurortai?

Radvilė Rumšienė, LRT.lt2021.10.21 19:55

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pinigų dalybos supykdė Neringos ir Palangos savivaldybių merus. Politikai niršta, jog apvalias sumas dėl COVID-19 nukentėjusiam turizmui ministerija skyrė kol kas šioje srityje nelyderiavusiems miestams, o Neringai ir Palangai, kurie yra stiprūs turistų traukos taškai – pinigų neliko.

Neringa prašė beveik 140 tūkst., o gavo 10 tūkst. eurų

Lietuvos miestai neseniai sulaukė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos sprendimų dėl turizmui skatinti skirtų lėšų skirstymo. Su juo susipažinę Neringos ir Palangos merai neslepia – teko nemaloniai nustebti.

Neringos savivaldybė ministerijos prašė skirti beveik 140 tūkst. eurų, o gavo tik nedidelę dalį šios sumos – 10 tūkst. eurų.

„Nuo visų 4 mln. eurų liko likutis 10 tūkst. ir juos paskyrė Neringai. 10 tūkst. eurų, manyčiau, yra įžeidimas. Jeigu bent kiek kalbant apie lygybę ir tai, ką dabar vis bandoma sakyti, kad negalima išskirti vienų ir kitų, tai vieni gauna apie 1 mln., o kiti – 10 tūkst. eurų arba kaip Palangos atveju – apskritą nulį“, – ministerijos sprendimą kritikavo Neringos meras Darius Jasaitis.

Pasak pašnekovo, į daugybę visai Lietuvai skirstomų lėšų kurortai pretenduoti negali, nes neatitinka tam tikrų kriterijų, tad šįkart sužinojus apie galimybę gauti papildomų lėšų – tikėtasi paramos.

„Dabar tenka girdėti, kad sakoma, jog nesutapo sumos: vienoje paraiškoje nurodyta 160 tūkst., kitoje – 138 tūkst. eurų. Vietoje 10 tūkst. būtų skyrę 100 tūkst. eurų ir širdelės neskaudėtų dėl to, kad būtų lygybė. Šiauliuose jiems nekilo abejonių dėl greta kapinių keliuko ir stovėjimo aikštelės, o Neringoje komisijai kilo abejonių, ar tai turistams skirtas objektas, tai kompetencija šių vertintojų, kurie tegu būna priklausomi ar kokie tik nori, bet ne turizmo lėšas skirstyti Lietuvoje ir tiek“, – dėstė D. Jasaitis.

Neringos meras stebėjosi, jog nemenkas sumas turizmo reikmėms nuspręsta skirti tiems miestams, kurie negarsėja kaip turistų traukos centrai ir nėra kurortai.

„Kad bus Panevėžys, Šiauliai… Paskelbkime tada Lietuvą turizmo šalimi ir laikykime tokią kryptį“, – sakė D. Jasaitis.

Neringos meras aiškino, kad negavus prašytų pinigų kils sunkumų įgyvendinant tam tikrus projektus, jie bus baigti vėliau.

„Mums teks graibytis iš savo biudžeto. Mums, kad sutvarkytume Neringą taip, kaip visą laiką nori kaltina, kad Neringa yra nutriušusi, reikėtų apie 60 mln. eurų ir atrodytume kaip normalus, gražus Vokietijos ar Lenkijos miestelis“, – įvertino D. Jasaitis.

10 tūkst., manyčiau, yra įžeidimas.

D. Jasaitis

Palanga svarsto skųsti ministerijos sprendimą

Susiklosčiusią situaciją kritiškai vertina ir Palangos meras Šarūnas Vaitkus. Palanga prašė skirti apie 400 tūkst. eurų Šventosios uosto projekto vykdymui, kadangi šis projektas jau yra pradėtas bei įrašytas į Vyriausybės planus.

Tvirtinama, kad šis projektas atitiko visus reikalavimus finansavimui gauti, tačiau dėl tam tikrų biurokratinių vingrybių paraiška buvo atmesta.

„Sužinojome, kad mūsų paraiška nebuvo vertinama. Komisija nevertino todėl, kad mes neatitikome kriterijaus, kad tai yra valstybinis uostas – valstybei nuosavybės teise priklausantis uostas. Bet iš tiesų dar buvome gavę iš ministerijos užklausą ir pateikėme atsakymą, kad visas naujas turtas, kuris dabar ir yra statomas – automobilių aikštelės, angaras ir t.t. – po statybų bus įregistruotas savivaldybės vardu. Mums labai keistai atrodo, kad ta paraiška buvo atmesta“, – dėstė Š. Vaitkus.

Pašnekovo teigimu, vertinant kitus projektus, kuriems pinigai buvo skirti, matyti, kad ne vienas objektas yra statomas naujai ant Lietuvos Respublikai priklausančių žemės sklypų.

„Koks skirtumas ant kokios žemės yra statoma? Ar tai valstybinė žemė, ar savivaldybės – tai yra vienas ir tas pats. Ar nuo to bus mažiau turistų? Jeigu galvojame apie turistų pritraukimą, kaip šiuo atveju, tai jeigu bus uždėta lentelė, kad valstybės sklypas, tai turistai bėgs? O jeigu bus uždėta, kad savivaldybės, tai turistai važiuos autobusais ir plauks jachtomis? Visiškai nenormalus standartas“, – kritikavo Š. Vaitkus.

Palangos meras teigė, kad tokį ministerijos sprendimą yra svarstoma skųsti. Teisininkai šiuo metu renka informaciją.

„Suabejota ir Neringos savivaldybės aikšte, ar ji statoma turistams. Juk mes esame kurortai. Pas mus nėra jokios pramonės, kitų sričių, išskyrus turizmo infrastruktūrą – apgyvendinimas, viešos erdvės, pastatai, pritaikyti turizmui. Mes ir dirbame vien tik turizmui. Kai buvo 7 mėnesius viskas uždaryta, tai kitur dirbo fabrikai ir pan., o pas mus viskas užsidarė – nuo viešbučių iki restoranų“, – dėstė Š. Vaitkus.

Tiesa, nors finansavimo ir negavo, Palanga neketina stabdyti Šventosios uosto projekto įgyvendinimo, tačiau akcentuojama, kad ši finansinė našta guls ant kurorto pečių.

Didžiausios paramos sulaukė Druskininkai ir Birštonas

Ekonomikos ir inovacijų ministerija LRT.lt paaiškino, kad ekspertai įvertino visas gautas paraiškas finansavimui gauti ir pinigus paskirstė projektams pagal jų surinktų balų skaičių.

Pasak ministerijos, rugpjūčio mėnesį Vyriausybė skyrė 5 mln. eurų iš Vyriausybės rezervo nuo COVID-19 pandemijos nukentėjusio turizmo sektoriaus nuostoliams iš dalies kompensuoti, skatinant vietinį turizmą, iš kurių savivaldybių turistiniams projektams finansuoti buvo numatyta 4,25 mln. eurų.

Iš viso buvo sulaukta 38 paraiškų, už daugiau kaip 12 mln. eurų, o paramą gavo 18 projektų, kurie surinko daugiausiai ekspertų komisijos vertinimo balsų.

„Įvertinus visas paraiškas ir suskaičiavus joms skirtus balus buvo sudaryta projektų eilė, pagal kurią ir paskirstytas finansavimas. Neringos savivaldybės administracija pateikė vieną paraišką dėl Darnaus judumo priemonių diegimo (viešosios turizmo ir poilsio infrastruktūros dalies) finansavimo. Vertinimo metu pagal gautus balus Neringos savivaldybės projektas užėmė 18 vietą. Paskirsčius pinigus 17 daugiausiai balų surinkusių projektų, buvo likę 10,6 tūkst. eurų. Ši suma ir atiteko 18 vietą užėmusiam projektui“, – apie Neringai skirtą pinigų sumą aiškino ministerijos atstovai.

Didžiausia parama skirta Druskininkų kultūros centro didžiosios salės rekonstrukcijai ir Birštono sporto ir sveikatingumo centro statybai. Jiems atitinkamai skirta 739 tūkst. ir 574 tūkst. eurų.

„Labai vertiname Neringos ir Palangos savivaldybių iniciatyvas didinti šio regiono patrauklumą turistams. Suprantame, kad kiekvienai savivaldybei jos pateikti projektai yra svarbūs. Ekonomikos ir inovacijų ministerija siekia, kad visos šalies savivaldybės turėtų kuo platesnį vietiniam turizmui patrauklių turistinių objektų tinklą“, – LRT.lt atsiųstame atsakyme dėstė ministerija.

Aiškinama, kad ekspertų komisija vertino, ar projektai atitinka visus šiuos reikalavimus: ar projektu siekiama finansuoti savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinto projekto viešosios turizmo ir poilsio infrastruktūros plėtros darbus, kurie dėl pandemijos buvo neįgyvendinti, ar projektas įgyvendinamas tik Lietuvos Respublikos teritorijoje ir vykdomas savivaldybei nuosavybės teise priklausančiame objekte, ar projekto objektas nėra dviračių takų infrastruktūros plėtra.

„Balsai projektams buvo skiriami už įtaką skatinant vietinį turizmą, įtaką aplinkos apsaugai ir darniajai plėtrai, įtaką atsparumui COVID-19 pandemijai, savivaldybės prisidėjimą nuosavomis lėšomis“, – pastebi Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

498 tūkst. eurų skirta Šilutės rajono Švėkšnos miestelio sinagogos sutvarkymui ir pritaikymui turizmui, 406 tūkst. eurų – Utenos kultūros inovacijų centro kūrimui, 332 tūkst. eurų – Zarasų krašto muziejaus plėtrai, 316 tūkst. eurų – Rokiškio rajono Salų dvaro sodybos rūmų pritaikymui turizmui, 296 tūkst. eurų – turizmo infrastruktūros gerinimui Molėtų rajone, 289 tūkst. eurų – Akmenės rajono Dabikinės dvarų sodybos rūmų pastato rekonstrukcijai, 217 tūkst. eurų – Kretingos rajono Senajam parkui. Kiti projektai gavo mažesnes sumas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt