Kaip realybėje atrodo migrantų atstūmimas: neištartas prieglobsčio prašymas, atsiklijavę batų padai ir kitoje sienos pusėje laukiantys baltarusiai

Jurga Bakaitė, LRT.lt
2021.10.22 05:30
Pasienyje netoli Druskininkų žurnalistų užfiksuota migrantų grupė

Išstumti iš Lenkijos, Baltarusijos pareigūnų išmesti prie Lietuvos, dauguma šių žmonių tą naktį galiausiai bus legaliai įleisti į Europą. Tai vienas iš retų žurnalistų užfiksuotų atvejų, kaip Lietuvos pasieniečiai sutinka sieną kirtusius migrantus. Toliau vieni turėtų paprašyti prieglobsčio, o kiti informuoti, kad tai galima padaryti pasienio punkte, ir palydėti iki sienos. Tačiau kas nutiks iš tikrųjų?

Nėštumas ar apgavystė?

„We want asylum“ – „mes norime prieglobsčio“ – vienas kitą moko ištarti aplink laužą susėdę žmonės, bet, kai pasirodys Lietuvos pareigūnai, nė vienas šių žodžių taip ir nepasakys. Kitos dienos migrantų statistikoje ši grupė oficialiai bus įvardyta kaip „nieko išskirtinio“, nors sulaikyti 13 žmonių kai kuriomis dienomis tą savaitę prilygtų ketvirtadaliui visų pasieniečių oficialiai užfiksuotų migrantų.

Antradienio popietę jie, remiantis turima informacija, beveik visi vienodomis pavardėmis, laukia keli šimtai metrų nuo Baltarusijos sienos, sausesnėje vietoje prie pat Čepkelių raisto.

Čia yra dvi šeimos: moteris, sakanti, kad laukiasi, keli nepilnamečiai ir ketverių metų mergaitė. Atvykę pasieniečiai pirmiausia pasidomi vaikų amžiumi, klausia, ar reikia pagalbos. Visi trylika sako sirguliuojantys, kartais išties giliai kosėja. Žmonės sėdi susispietę aplink laužą, vieno vaikino batų padai beveik nukritę. Jie paprašo vandens.

Kuriamas laužas, prie jo migrantai sako ir miegoję.
Kuriamas laužas, prie jo migrantai sako ir miegoję. / Jurgos Bakaitės/LRT nuotr.

„Skubios nėra“, – pagalbos poreikį konstatuoja atvykęs pareigūnas. Paimami migrantų dokumentai – laminuoti sunkiai suprantami lapai, ant vieno parašyta „santuokos liudijimas“.

Pasieniečiai nurodo merginai, kuri sako besilaukianti, atsistoti – vizualiai nėštumo nematyti, tuo kol kas ir baigiasi jos būklės vertinimas. Kai nebuvo pasieniečių, žurnalistams ji skundėsi bloga savijauta. Sakė, kad nekalba angliškai, tokiu atveju pasienietį tikriausiai supranta daugiau iš rankos mostų.

LRT.lt žiniomis, vėliau bus nustatyta, kad moteris nėra nėščia, ir ji taps viena iš grąžintųjų atgal į Baltarusijos teritoriją.

Pirmoji link pasirodžiusių pasieniečių eina Taiba – jai ketveri metai ir po tiek laiko miške daug džiaugsmo sukelia matyti bet kokius naujus žmones. „Būtų gerai, kad žurnalistai netrukdytų“, – greitai išgirstame iš pareigūnų, kaip ir piktą paraginimą patraukti mergaitę nuo pėdsekio šuns, „jei jau saugote juos“. 
Pirmoji link pasirodžiusių pasieniečių eina Taiba – jai ketveri metai ir po tiek laiko miške daug džiaugsmo sukelia matyti bet kokius naujus žmones. „Būtų gerai, kad žurnalistai netrukdytų“, – greitai išgirstame iš pareigūnų, kaip ir piktą paraginimą patraukti mergaitę nuo pėdsekio šuns, „jei jau saugote juos“.  / Jurgos Bakaitės/LRT nuotr.

Tikslas – Lietuva

Sutikti žmonės yra iš Afganistano – jie pasakoja įveikę ilgą kelią pėsčiomis, Lietuvoje esą praleido jau dvi naktis. Vėliau pasieniečiai atskleis, kad kurį laiką žmonės turėjo leidimą gyventi Rusijoje.

„Na, aš esu protingas“, – sako Ahmaras, kai nustembame, iš kur jie žino Lietuvą ir kodėl sako norintys čia gyventi.

Ahmarui 19 metų ir Lietuvos miške jis atrodo kaip šeimos galva: moka angliškai, kalbasi su žurnalistais, sako, kad Kabule buvo antrakursis ekonomikos studentas. O dabar bėga nuo Talibano: nukentėjo jo giminaičiai, dirbantys policijoje, sudegė šeimos namai Tacharo provincijoje.

Visi serga. Matote, kaip čia šalta. Dabar jaučiamės labai blogai, niekas nenori taip gyventi <...> Nemaniau, kad bus taip sunku.

Ahmaras

„Nežinau, kur mano tėtis ir pusbrolis“, – sako jis.

Migrantai pasakoja, kad jei jie būtų numatę, kas laukia Baltarusijos pasienyje, čia nebūtų keliavę. Gamtoje praleido dešimt dienų, tokiomis sąlygomis tenka ir keisti sauskelnes vaikui, miega prie laužavietės.

Ahmarui 19 metų. Jis bendrauja su žurnalistais, verčia kitų migrantų žodžius, o keliantis į kitą vietą – neša Taibą ant savo pečių.
Ahmarui 19 metų. Jis bendrauja su žurnalistais, verčia kitų migrantų žodžius, o keliantis į kitą vietą – neša Taibą ant savo pečių. / Jurgos Bakaitės/LRT nuotr.
Mums parodytos maisto atsargos kuklios, bet dar labiau trūksta vandens.
Mums parodytos maisto atsargos kuklios, bet dar labiau trūksta vandens. / Jurgos Bakaitės/LRT nuotr.

„Visi serga. Matote, kaip čia šalta. Dabar jaučiamės labai blogai, niekas nenori taip gyventi <...> Nemaniau, kad bus taip sunku“, – aiškina Ahmaras ir tikina su žmonių pervežėjais nebendravęs, bet jei reikėtų, sumokėtų už nelegalią kelionę į Europą.

Paprašome žmonių parodyti, kiek jie turi maisto – tai juodas plastikinis maišas su rusišku užrašu, jame riestainiai ir duona. Mums sako, kad tai pagalba iš kitų sutiktų afganistaniečių.

„Daug žmonių kiekvieną dieną kerta sienas. Tai nelengva, nes jei pagauna policija, muša. Jei ne, tau pasisekė“, – Ahmaras mini Irano, Turkijos pareigūnus kaip negailestingiausius ir nutyli apie baltarusius: tikina, kad jų nesutiko. Vėliau Lietuvos pareigūnai pateikia informaciją, kad šie žmonės iš tikrųjų jau bandė kirsti Lenkijos sieną ir buvo grąžinti, o baltarusių pasieniečiai perkėlė juos prie Druskininkų.

Migrantai renkasi daiktus, maždaug po kuprinę kiekvienas.
Migrantai renkasi daiktus, maždaug po kuprinę kiekvienas. / Jurgos Bakaitės/LRT nuotr.
Mažiausios mergaitės mama.
Mažiausios mergaitės mama. / Jurgos Bakaitės/LRT nuotr.

Trisdešimt metrų nuo pasienio

Vis dėlto kitoje sienos pusėje budintieji akylai stebi dabar vykstantį veiksmą. Kai pasieniečiai paragina visus keltis ir eiti su jais, iš miško išnirusius pareigūnus iš kitos pusės jau ruošiasi filmuoti žmogus, išlipęs iš tamsiai žalio UAZ. Pamatęs kamerą, jis pasišalina. Būtent Baltarusijos pasieniečių užfiksuoti ir sumontuoti vaizdai dažnai tampa dominuojančiu informacijos iš pasienio šaltiniu, Lietuva tai įvardija kaip propagandą.

Žurnalistų nepageidauja ir Lietuvos pasieniečiai: kai prasideda zona prie pat stulpelių, migrantams eiti pareigūnai leidžia, trims žurnalistams – ne: belieka šokti atgal į Čepkelių raistus, bėgti lygiagrečiai ir stengtis nepamesti iš akių operacijos. Manome, kad dabar ir vyks vadinamasis atstūmimas.

Situaciją fiksuoja ir kita pusė, bet pasirodžius žurnalistams, autobusas išnyksta.
Situaciją fiksuoja ir kita pusė, bet pasirodžius žurnalistams, autobusas išnyksta. / LRT stopkadras
Pareigūnai veda migrantus link automobilių. Žurnalistams buvo užsiminta neiti iš paskos, paskui – neleidžiama eiti taku prie pat pasienio stulpelių, todėl tenka skintis kelią per pelkę ir krūmus.
Pareigūnai veda migrantus link automobilių. Žurnalistams buvo užsiminta neiti iš paskos, paskui – neleidžiama eiti taku prie pat pasienio stulpelių, todėl tenka skintis kelią per pelkę ir krūmus. / Jurgos Bakaitės/LRT nuotr.

Tačiau laukia dar viena pauzė, kol pareigūnai tariasi, ką daryti: vyresnio amžiaus moteris, mažiausios mergaitės mama, atsigula ant žemės ir sako nebegalinti eiti toliau. Jai turi būti iškviesti medikai, tačiau kas laukia visų kitų – nežinia.

„Ar tai reiškia, kad mūsų nepriims?“ – mūsų teiraujasi vėl ant žemės susėdę žmonės.

Nors nei jiems, nei žurnalistams niekas nesako, kas bus, mes jau priėjome VSAT visureigius ir autobusą: šis vaizdas paprastai reiškia, kad sieną kirtę žmonės bus nuvežti ir paleisti atgal į Baltarusiją. Migrantams padalijama vandens ir šiek tiek maisto.

VSAT yra skelbusi, kad tokia yra speciali Lietuvos migrantų išstūmimo taktika: sulaikius migrantus ir išvežus juos į tolimesnę vietą, suklaidinami Baltarusijos pareigūnai, o pasienyje neatsiranda „niekieno žemėje“ įstrigusių žmonių stovyklaviečių, kokių fiksuota Latvijoje ir Lenkijoje.

Darosi nepatogiai šalta ir pasieniečiai svarsto – kurti laužą ar leisti į automobilius? Galiausiai priimamas sprendimas susodinti žmones, paleisti variklius. Prožektorius kurį laiką ieško, ar miške tikrai nieko neliko.

Samimas lipa į automobilį sušilti. Netrukus jis kartu su žmona Mursal bus atskirti ir grąžinti į Baltarusiją. Visi kiti migrantai sakė esantys Mursal giminaičiai, tačiau jie liko Lietuvoje.
Samimas lipa į automobilį sušilti. Netrukus jis kartu su žmona Mursal bus atskirti ir grąžinti į Baltarusiją. Visi kiti migrantai sakė esantys Mursal giminaičiai, tačiau jie liko Lietuvoje. / Jurgos Bakaitės/LRT nuotr.

Ir vis dar neaišku, ko laukiame: jei nuspręsta, kad medikų pagalbos reikia vienai moteriai, kodėl užlaikoma visa trylikos žmonių grupė? Galiausiai pasieniečiai sako, kad važiuos pasitikti ekipažo su medikais. Automobiliuose žmonės sušyla, sėdi nejudėdami. Lenkijoje dirbantys aktyvistai yra akcentavę, kad tai itin pavojingos sąlygos, nes staiga sušilę žmonės labai nusilpsta. Lauke termometro stulpelis jau nesiekia nulio.

Kur ir kada šie migrantai išlipo, taip ir nesužinome. Štai vienas paskutinių mūsų pokalbių:

– Ar jums paaiškino, kas su jumis dabar bus?

– Ne.

– Ar jūs bijote?

– Ne, mes tik pavargę.

– Kas nutiks, jei jus nustums į Baltarusiją?

– Nežinau. Ten gal ir mirsime.

– Ar prašėte prieglobsčio?

– Ne, jie mūsų to neklausė.

Pareigūnai išveža migrantus, kaip teigiama, pasitikti medikų pagalbos, žurnalistai toliau keliauti nebegali.
Pareigūnai išveža migrantus, kaip teigiama, pasitikti medikų pagalbos, žurnalistai toliau keliauti nebegali. / Jurgos Bakaitės/LRT nuotr.

Įspėja, kad iš Lietuvos galimai išstumiamos šeimos

Kitą rytą VSAT skelbia, kad 11 iš 13 mūsų sutiktų migrantų naktį praleido pasieniečių patalpose, bus „tikslinamos aplinkybės“. Šiandien žinoma tai, kad jie prašys prieglobsčio Lietuvoje.

Oficialios informacijos šykštu, bet į telefoną ryte ateina žinutė: „Padėkite mums.“ Vaikinas, kuris sakė esantis nėščios moters vyras, rašo, kad jie buvo atskirti nuo kitų ir nustumti į Baltarusiją. Tai rodo ir pasidalytos GPS koordinatės.

Tuo metu žurnalistus pasiekia informacija, kad visus migrantus apžiūrėjo medikai, ir kad moteris apsimetė esanti nėščia. Kurį laiką rodžiusios, kaip pora artėja iki Raigardo kontrolės punkto, koordinatės nebeatsinaujina – manome, kad telefonas išsikrovė. Daugiau apie Samimą ir Mursal nebeišgirsime.

Ši moteris paprašė medikų pagalbos.
Ši moteris paprašė medikų pagalbos. / Jurgos Bakaitės/LRT nuotr.

Kas jų laukia?

Žmogaus teisių stebėjimo instituto projektų vadovė Goda Jurevičiūtė sako, kad teoriškai šiame punkte į Lietuvą neįleisti migrantai gali prašyti prieglobsčio taip, kaip tai numato nauja tvarka. Tačiau praktikoje tokių atvejų nuo rugpjūčio pradžios, kai įsigaliojo vidaus reikalų ministrės įsakymas, leidžiantis atstumti migrantus, dar nebuvo. Iš migrantų bus paprašyta pateikti dokumentus, o pasų jie neturi.

„Reikalaujama, kad jie vyktų į artimiausią veikiantį tarptautinį pasienio kontrolės punktą ar diplomatinę atstovybę. Dabar yra tik 4 veikiantys tarptautiniai pasienio kontrolės punktai su Baltarusija, o mūsų sienos ilgis su šia šalimi yra 678 kilometrai“, – atkreipia dėmesį G. Jurevičiūtė.

Mes neturime jokios informacijos, kokie asmenys atstumiami, neteikiama informacija, ar tarp jų buvo nepilnamečių asmenų ir panašiai.

G. Jurevičiūtė

Pasak jos, kai nevyriausybines organizacijas pasiekia žinutės, kad žmonės pasienyje šąla ir neturi ko valgyti, jie tegali suteikti informaciją apie Baltarusijos Raudonąjį Kryžių arba nukreipti į pasienio punktą.

„Bet jis būna už kokių 50–60 kilometrų. Tai teoriškai gal ir galima jį pasiekti, o praktiškai?“ – svarsto pašnekovė.

Dokumentai – VSAT atsisako juos taip vadinti. Čia buvo, pavyzdžiui, santuokos liudijimas, vizualiai panašus į tokį, kokie išduodami Afganistane.
Dokumentai – VSAT atsisako juos taip vadinti. Čia buvo, pavyzdžiui, santuokos liudijimas, vizualiai panašus į tokį, kokie išduodami Afganistane. / Jurgos Bakaitės/LRT nuotr.

Ji įsitikinusi, kad pasieniečių vykdomas pažeidžiamų asmenų vertinimas daromas paviršutiniškai, „iš akies“. Dar sunkiau greito patikrinimo metu nustatyti, ar žmogus nebuvo kankinamas, neturi akivaizdžios negalios.

„Dabar, remiantis Užsieniečių teisinės padėties įstatymu, yra labai įdomu, kad tik vieniši tėvai yra laikomi pažeidžiamais – šeimos tokiomis nelaikomos. Todėl kyla klausimas, ar kartais iš Lietuvos nėra išstumiami ir tėvai su vaikais. Čia svarbu paminėti, kad mes neturime jokios informacijos, kokie asmenys atstumiami, neteikiama informacija, ar tarp jų buvo nepilnamečių asmenų ir panašiai“, – įspėja G. Jurevičiūtė.

Afganistane ir šeima suprantama kitaip, nei Lietuvoje – žurnalistams vėliau tikslinant šios istorijos detales paaiškėjo, kad pusbroliai kartais vadinami sesėmis ir broliais. Ryšys su šiais giminaičiais ten yra artimesnis, nei įprasta mums, tačiau migracijos taisyklės į tai neatsižvelgia ir, kaip rodo šios šeimos atvejis, leidžia atskirti artimuosius.

G. Jurevičiūtė sakė, kad nestebina ir tai, kad mūsų sutikti migrantai ne reikalavo prieglobsčio, o tiesiog klausė pareigūnų nurodymų ir atsakinėjo į klausimus. Ne viename VSAT pareiškime teigiama, kad pasienyje sulaikyti migrantai prieglobsčio nesiprašė.

„Visiškai suprantama, kad atvykęs asmuo gali nesuprasti visų procedūrų ir nežinoti, kad iškart reikia prašyti prieglobsčio, ypač jei jis yra išsekęs po ilgos kelionės, galbūt ir turintis sveikatos problemų. <...> Jei yra požymių, kad asmuo gali pageidauti kreiptis dėl prieglobsčio, tokiam užsieniečiui jam suprantama kalba pateikiama informacija apie šią teisę ir taikytinas procedūras“, – sako G. Jurevičiūtė.

Teisininkai atkreipia dėmesį ir į tai, kad LRT žurnalistų fiksuotas išsiuntimas kelia klausimų.

„Tas išsiuntimas negali būti kolektyvinis, turi būti teisė apskųsti sprendimą dėl išsiuntimo. Panašu, kad to nebuvo“ – LRT sakė Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentė Vygantė Milašiūtė.

Samimas, kitą rytą žurnalistams parašęs žinutę iš Baltarusijos. Kurį laiką sekėme jo ir žmonos kelionę netoli Raigardo kontrolės punkto, vėliau ryšys nutrūko visam laikui.
Samimas, kitą rytą žurnalistams parašęs žinutę iš Baltarusijos. Kurį laiką sekėme jo ir žmonos kelionę netoli Raigardo kontrolės punkto, vėliau ryšys nutrūko visam laikui. / Jurgos Bakaitės/LRT nuotr.

VSAT: pareigūnai profesionaliai įvertino situaciją

VSAT atstovas spaudai Giedrius Mišutis nekomentavo, ar tą naktį pasieniečiai išskyrė šeimą. Beje, vėliau pareigūnai patvirtino, kad ši migrantų grupė bandė kirsti Lenkijos sieną, buvo atstumta, tada baltarusių pareigūnai nuvežė į Lietuvos pasienį. Pasak vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, tai nauja tendencija.

G. Mišutis atkreipia dėmesį, kad VSAT nevartoja termino „išstūmimas“, jis taip pat pabrėžė, kad yra pasitaikęs ne vienas apgavystės atvejis, kai migrantai apsimesdavo sergantys, esą nepilnamečiai, patyrę traumų.

„Vertinama, tikrinama, kiek įmanoma, priimamas sprendimas. Jie dokumentų neturi, tai ką reiškia jų pasakymai – vertinama“, – jis.

Jo teigimu, pareigūnai atsakingai įvertino situaciją, ir pagrindas, ką įleisti į Lietuvą, o ko ne, buvo aiškus, nors VSAT atstovas jo ir nekomentavo.

„Buvo iškviesti medikai, medikai juos visus apžiūrėjo. Nė vienam nebuvo pavojaus gyvybei, net sveikatai. Taip pasakė medikai“, – teigė G. Mišutis.

Atėję pasieniečiai veda migrantus iki savo transporto, priekyje – Baltarusija.
Atėję pasieniečiai veda migrantus iki savo transporto, priekyje – Baltarusija. / Jurgos Bakaitės/LRT nuotr.
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt