Lietuvoje

2021.10.19 18:33

Psichinę ligą ar protinę negalią turintys asmenys vargsta ieškodami darbo: dirbti nori, bet dažniausias atsakymas – „Ne, ačiū“

Edita Vitė, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2021.10.19 18:33

LRT.lt portale projekto LRT GIRDI anketą užpildžiusi vilnietė sako, kad psichine liga sergantis artimasis niekaip neranda darbo. Moteris teigia nežinanti, kas gina tokių žmonių teises ir padeda jiems integruotis į darbo rinką. Kaip rodo patirtis, psichine ar proto negalią turintys žmonės Lietuvoje darbą randa retai, o darbdaviai dažnai vengia juos įdarbinti.


Tomas po keturias valandas dirba Trakų Neįgaliųjų užimtumo centre, medienos dirbtuvėse. Jaunuolis sako, kad jis negali greitai dirbti, todėl ankščiau darbo paieškos buvo nesėkmingos.

„Ieškojau darbo, dėl sveikatos nepavyko, nes liepė visą etatą dirbti, pusės nedavė, tai ir negavau. Čia dirbam pagal užsakymus, darom, ką mokam – rėmelius, inkilus, dabar kitam sezonui darom“, – LRT RADIJUI pasakojo Tomas. Pasak jo, to, kiek pavyksta užsidirbti, pridėjus pagal projektą gaunamą stipendiją, jam pakanka.

Neįgaliųjų užimtumo centre Trakuose darbą rado ir Aušra, ji čia pat, gretimose dirbtuvėse, lieja žvakes. Sunkiausia buvo įveikti baimę, kad nesugebės, pasakoja ji.

„Bet mane išmokė vienas žmogus lieti žvakes, tai ir lieju. Bandžiau kitur ieškoti per Darbo biržą, ten negavau, nes nemoku tokių darbų kaip jie siūlo. Čia pripratau“, – aiškino Aušra.

Trakų Neįgaliųjų užimtumo centre, socialinėse dirbtuvėse, dirba daugiau nei 30 žmonių. Jie gauna 38 eurų stipendija ir pinigus už padarytus gaminius. Centre su neįgaliaisiais dirbanti Janina Bakanavičienė teigia, kad šalyje žmonės su psichine ir protine negalia į darbo rinką integruojasi sunkiai.

„Nes nelabai jie reikalingi. Mes kartais einame su jais į darbo pokalbius, bet kai pakalba, pamato, sako: „Ne, ačiū“. Patys neįgalieji to nesuvokia, jiems pasakė, ne, tai ne. Bet mes suvokime, kad jie negaus to darbo, net paprasčiausio, nes prie jų reikia stovėti ir jiems padėti. Mes galim jiems padėti apsirengti, nusiprausti, bet kad lydėtų į darbą tokio pas mus nėra, nes reikia kad būtų skiriamas finansavimas“, – sakė J. Bakanavičienė.

LRT.lt portale projekto LRT GIRDI anketą užpildžiusi vilnietė, nenorėjusi atskleisti tapatybės, stebisi tvarka, kai savimi pasirūpinantis ir norintis dirbti žmogus dėl ligos rinkoje nepageidaujamas. Moteris sako, kad jos psichinę negalią turintis artimasis iš valstybės gauna 150 eurų.

„Ir kaip galima išgyventi už tokius pinigus, save išsilaikyti? Tai mes artimieji padedam. Bet pačiam žmogui tokia situacija stiprina jo ligą, jis lankė šiek tiek dienos centrus, bet ten kažkas mezga, kažkas dar ką daro ir nieko daugiau konkrečiai nesulaukė. O mes žinom, jis norėtų dirbti, užsidirbti ir daryti paprasčiausius dalykus“, – sakė pašnekovė iš Vilniaus.

Neįgaliųjų įdarbinimu besirūpinančios įmonės „Rastis“ darbuotoja Gailė Lisauskaitė teigia, kad psichikos negalią turinčius žmones grąžinti į darbo rinką padeda jiems teikiamos profesinės reabilitacijos paslaugos, tačiau neįgaliesiems įsidarbinti į atvirą darbo rinką pavyksta sunkiai.

„Vienas populiaresnių darbų ten, kur mažiau santykio su kolektyvu, yra valymo srityje, yra kas randa sandėlyje prekių išdėliotojo darbą. Mes labai žiūrim, kokias galimybes turi pats žmogus. Šiai dienai turime 40 klientų. Kiek pavyksta įdarbinti? Na, kokius 10 procentų“, – sakė G. Lisauskaitė.

Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos vadovas Vaidotas Nikžentaitis teigia, kad norint integruoti neįgaliuosius į darbo rinką būtina keisti įdarbinimo metodus.

„Dar šiandien vyrauja tai, kad mes neįgalųjį turime išmokyti, įdarbinti ir išlaikyti darbo rinkoje. Vakarų rinkoje einama kitu keliu, pirmiau kalbama apie konkrečios darbo vietos sukūrimą, ir čia pasigendu kalbėjimo su darbdaviais, su kompanijomis“, – teigė V. Nikžentaitis.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Vidmantas Janulevičius sako, kad įmonės galėtų gauti pagalbą specifinių darbo vietų sukūrimui arba gauti kompensaciją už apmokymui skirtą laiką.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos specialistė Audronė Daukšaitė-Timpė mano, kad neįgaliųjų įdarbinimui dėmesio skiriama per mažai, dėl to pirmiausia turi keistis darbdavių požiūris.

„Yra toks reikalavimas tiek Darbo kodekse, tiek Lygių galimybių įstatyme, kad darbdavys turi pritaikyti. (...) Mes kreipiamės į institucijas ir raginam imtis pokyčių, bet kol kas tai nėra prioritetinė sritis ir tam yra skiriama per mažai dėmesio“, – sakė A. Daukšaitė-Timpė.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Justina Jakštienė pripažįsta, kad neįgaliesiems dėmesio per mažai, dėl to keičiamas Užimtumo įstatymas.

„Mūsų matymas – viename įstatyme reglamentuoti ir sudaryti visam verslui galimybes įdarbinti ir gauti įvairią pagalbą iš valstybės, priklausomai nuo to, ko darbdaviui reikia, ar darbo vietos, ar asistento. Tai čia atsiveria didelės galimybės tiek negalią turintiems, tiek darbdaviams rasti daugiau darbuotojų rinkoje“, – sakė viceministrė.

Anot J. Jakštienės, naujas įstatymo projektas Seimui bus pateiktas pavasarį.

Visas reportažas – LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įraše.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt