Lietuvoje

2021.10.19 17:49

Advokatas apie migrantų apgręžimą: Lukašenka jau laimėjo hibridinį karą

Nemira Pumprickaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Forumas“, LRT.lt2021.10.19 17:49

Aliaksandras Lukašenka jau laimėjo šį hibridinį karą, nes sunaikino tai, kas Lietuvai buvo svarbiausia ir brangiausia, jis sunaikino mūsų vertybinį stuburą, kalbėdamas apie Lietuvos taikomą migrantų apgręžimą sako advokatas Petras Ragauskas. Pasak jo, apgręžimo praktika yra 100 proc. neteisėta.

Migrantų krizė ne tik nesibaigia, bet, panašu, verčia ieškoti naujų sprendimo būdų. Vidaus reikalų ministrė sako, kad Europos Sąjungos teisė, migracijos politika neatitinka šiandienos realijų, todėl Lietuva pateikė savo pasiūlymus dėl neatidėliotinų Europos Sąjungos teisinės sistemos pokyčių.

Tačiau, kai sienų apsaugos tarnybos „Frontex“ vadovas paskelbė apie 20 fiksuotų pažeidimų apgręžiant migrantus, eurokomisarė, atsakinga už migraciją, panoro susitikti su Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos ambasadoriais.

LRT forumas. Advokatas apie migrantus: Lukašenka jau laimėjo hibridinį karą, nes sunaikino mūsų vertybinį stuburą

Vidaus reikalų ministrė pripažino, kad visos parengtos strategijos, kaip elgtis su migrantais, gražiai atrodė tik popieriuje, o tikrovėje neveikė. Dabar yra parengtas naujas krizių valdymo modelis. Atitinkamus teisės aktus ministrė žada pavasario sesijoje, o spręsti čia esančių 4 tūkstančių žmonių problemas ir mėginti sustabdyti vis dar norinčius patekti reikės nelaukiant pavasario.

Taigi, ar Lietuvai pavyks įtikinti Europos Sąjungą savo veiksmų teisėtumu? Ir kaip planuojama keisti krizių valdymo modelį?

Klausimų kyla ne tik Europos Komisijai

Vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius kalbėjo, kad „Frontex“ dirba pagal savo mandatą ir, jei mato kokius nors neatitikimus, gali juos fiksuoti.

„Lygiai taip pat „Frontex“ yra kaltinamas Graikijoje, kad dalyvauja apgręžimo procedūrose. Tai yra rutininis procesas, yra išsakytos pastabos, VSAT vertina jas, o eurokomisarės reakcija tikriausiai šiek tiek spontaniška. Nieko daugiau nesame gavę, tik pranešimą „Twitter“. (...)

Iki šios dienos ambasadoriai nėra pakviesti, kažkokių specialių paaiškinimų nereikia. (...) Iki to momento eurokomisarė Lietuvos pavyzdį ir Lietuvos praktiką įvertino kaip pavyzdinę“, – tikino viceministras.

Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius pažymėjo, kad sprendimas taikyti apgręžimo procedūrą buvo būtinas, tačiau atkreipė dėmesį ir į kylančius klausimus.

„Jei sprendimas nebūtų priimtas, šiandien mes susidurtume ne tik su nacionalinio saugumo krize, bet ir su žmogaus teisių katastrofa, nes turėtume tiek migrantų Lietuvoje, kad negalėtume rūpintis jų humanitariniais baziniais poreikiais. (...)

Būkime atviri, klausimų kyla ne tik Europos Komisijos pareigūnams, tam tikrų klausimų kyla ir nacionalinėms institucijoms, nevyriausybinėms organizacijoms, lygiai taip pat ir Žmogaus teisių komitetui“, – teigė T. V. Raskevičius.

Chroniškas gudravimas

T. V. Raskevičius taip pat kėlė klausimus, ar egzistuoja reali galimybė pateikti prieglobsčio prašymą – iki šiol per oficialų pasienio punktą bandyta pateikti vieną prieglobsčio prašymą.

„Apgręžimo praktika, bent jau aš suprantu, kai yra saugomas sienos perimetras ir asmenims, siekiantiems kirsti sieną, yra tokia galimybė nesudaroma. Šiandien girdime apie atvejus, kai neteisėtai sieną kirtę asmenys yra surenkami 5, 15, 20 kilometrų spinduliu ir yra atgal grąžinami į Baltarusijos teritoriją“, – sakė parlamentaras.

Pasak Seimo Užsienio reikalų komiteto nario Audroniaus Ažubalio, iki šiol oficialiai kreipėsi tik vienas asmuo, nes „tai yra tradicinis ir chroniškas tokių piliečių kategorijos gudravimas“.

„Jie žino – jei pateiks prašymą oficialiai, legaliai, tada mūsų atitinkamos tarnybos paims jų pirštų antspaudus, jie bus įtraukti į Europos registrą, tada, patekę į Vokietiją, o jų tikslas yra Vokietija ar panašios valstybės, jie negalės sakyti, kad Vokietija yra pirma jų valstybė, į kurią jie pateko. (...)

Būtų minimali galimybė likti Vokietijoje. (...) Mes jiems siūlome legalų būdą – ateikite, deklaruokite ir svarstysime, o jie renkasi kitą būdą“, – pastebėjo A. Ažubalis.

VSAT vado pavaduotojas plk. Antanas Montvydas sakė, kad dalis neteisėtų migrantų nenori būti fiksuoti mūsų pasienyje, bet pagrindinė problema – dauguma jų neturi kelionės dokumentų, su kuriais galėtų kirsti sieną.

„Galime daryti tokią prielaidą, kad Baltarusijos pasieniečiai jų iš savo šalies neišleidžia, mūsų pasienio kontrolės punktų, kur galėtų pasiprašyti prieglobsčio ir pateikti prašymą, jie nepasiekia“, – svarstė A. Montvydas.

Netekome vertybinio stuburo

Advokatas Petras Ragauskas laidos metu pabrėžė, kad Šengeno sienų kodeksas nurodo, jog asmuo, kuris neteisėtai kirto sieną ir neturi teisės pasilikti atitinkamos valstybės teritorijoje, sulaikomas ir jam taikomos atitinkamos procedūros.

„Jis turi būti sulaikytas, jis negali būti atstumtas“, – apie apgręžimo praktiką pasisakė advokatas.

Jis pridūrė, kad „ši [apgręžimo] praktika, kuri taikoma, yra 100 proc. neteisėta. Jos negalima taikyti, mūsų pareigūnai iš tikrųjų yra pastatyti į kvailą situaciją, kai jų (...) vadovai liepia daryti tai, kas neturėtų būti daroma. (...) Daroma kaliausė iš Europos Sąjungos institucijų, iš EŽTT. Tai nėra kaliausė, tai nėra baidyklė, kuria reikia bauginti mus ir sakyti, kad tie žmonės, kurie verčia Lietuvą priimti migrantus, yra negeri. Ne apie tai kalba. Kalba eina apie tai, kad institucijos ir pareigūnai privalo laikytis teisės“.

Kritikuodamas Lietuvos sprendimus, P. Ragauskas kėlė klausimus, kuo Lietuva skiriasi nuo Baltarusijos ir Rusijos.

„Įsivaizduoju, vienintelis skirtumas yra pagarba teisei ir žmogaus teisėms. Kito esminio skirtumo mes neturime. (...) Nedovanotina kalbėti apie tai, kad Lukašenka laimi hibridines atakas dėl to, kad mes kalbame apie tai, kad pažeidimai neturėtų būti tęsiami. Ne, jis jau laimėjo šį karą, nes sunaikino tai, kas Lietuvai buvo svarbiausia ir brangiausia, jis sunaikino mūsų vertybinį stuburą, mes jo netekome, atsisakėme patys“, – argumentavo advokatas.

Kritikos turėjo ir Seimo Žmogaus teisių komiteto narys Vytautas Bakas. Pasak jo, Vidaus reikalų ministerija slepia tikrąją situaciją. Parlamentaro teigimu, nuo pat pradžių ministerija laikosi strategijos nieko negirdėti, o, manipuliuojant procedūromis, yra sudarytos tokios sąlygos, kuriomis iš principo apribojama migranto galimybė prašyti prieglobsčio.

„Lietuva yra įsukama į naują ir pavojingą krizę – reputacijos krizę. (...) Man panašu į sovietmečio tradicijas – gniaužti, slėpti informaciją. Aišku, ši valdžia neatsakys už pasekmės, už EŽTT bylas, kurios galbūt bus keliamos šimtais, galbūt – tūkstančiais, už žeminančius procesus“, – pažymėjo V. Bakas.

Reputacijos krizės grėsmė

Politikos analitiko Mariaus Laurinavičiaus įsitikinimu, hibridinės atakos metu mūsų tikslas turėtų būti parodyti maksimalų skaidrumą.

„Skaidrumas apsaugos mus nuo kritikos ir nuo kitų dalykų. Skaidrumas lygiai taip pat nesukels įtampų šalies viduje – lygiai taip pat ir politinių įtampų. Vienas iš tos hibridinės atakos tikslų ir yra (...) sugriauti Lietuvos reputaciją ir supykdyti arba supriešinti tiek Lietuvą, dar labiau Lenkiją su Europos Sąjunga.

Mūsų du tikslai – fiziškai stabdyti šią hibridinę ataką, ją stabdyti galima tik tokiu būdu, koks yra pasakytas – apgręžimo būdu. Bet lygiai tuo pačiu metu turime kitą tikslą, kuris yra ne mažiau svarbesnis, – nesusipykti su Europos Sąjunga ir nepadaryti taip, kad ši hibridinė ataka būtų Lietuvos problema“, – įspėjo M. Laurinavičius.

Jis gyrė Lietuvos susitarimą su Europos Sąjunga ir veiksmus, tačiau pastebėjo, kad, jei ES kyla klausimų, nereikėtų jų atmesti.

„Galime atsidurti situacijoje, kurioje atsiduria Lenkija, – galime tapti nebe Baltarusijos taikiniu, o ES, kurios paramos mums reikia“, – kalbėjo M. Laurinavičius.

Vis dėlto, anot viceministro A. Abramavičiaus, jei nebūtų priimtas sprendimas apgręžti migrantus, dabar jų „būtų mažiausiai 14 tūkst.“

„Reputacinė krizė taip pat ištiktų, jei mes atidarytume sienas. Tokios šalys kaip Vokietija ar Prancūzija pasakytų, kad kas čia per valstybė, kuri visiškai nesugeba kontroliuoti savo sienų ir apgyvendinti savo migrantų. Turime pasirinkti, kas yra svarbiau Lietuvos ir Europos Sąjungos nacionaliniams interesams“, – sakė viceministras.

Krizė nesibaigia

Pasak M. Laurinavičiaus, neigti, kad ES jau pradeda kitaip vertinti šią hibridinę krizę, yra mažų mažiausiai nesąžininga. Tačiau, akcentavo jis, mes jokių vertybių neatsisakome, nes „ES visais būdais jau yra pripažinusi, kad Lietuvos elgesys yra teisingas“.

„Kai tas vertinimas keičiasi, mes neturėtume į tai užmerkti akių, turėtume matyti, dėl ko esame kritikuojami“, – atkreipė dėmesį analitikas.

Jis pridūrė, kad Lietuva per šį laiką sulaukė įvairialypės ES paramos – ir finansinės, ir agentūrų, ir politinės. Anot jo, migrantų srautai į Lietuvą taip pat yra iš esmės sustoję, o to nebūtų pavykę pasiekti tik Lietuvai. Pavyzdžiui, sakė M. Laurinavičius, lėktuvų į Minską sustabdymas buvo ES ir JAV nuopelnas, tai – ne mūsų lygio sprendimas, tvirtino jis.

„ES šiuo metu padarė tiek, kiek turėjo ir galėjo“, – įsitikinęs M. Laurinavičius.

Analitikas kalbėjo, kad krizė dar nesibaigė ir gali nesibaigti dar kurį laiką, bet tam tikrų ženklų, kad pati Baltarusija pradeda suprasti, jog ši hibridinė ataka jai pačiai per brangiai kainuoja.

„Bet krizė tikrai nesibaigia, nereikia savęs raminti, kad ji baigiasi“, – pridūrė M. Laurinavičius.

Parengė Domantė Platūkytė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt