Lietuvoje

2021.10.26 18:50

Homoseksualūs migrantai pasakoja apie LGBT medžiojančias grupes, o Lietuva jų prieglobsčio prašymus atmeta

Domantė Platūkytė, LRT.lt2021.10.26 18:50

Iš Irako sostinės Bagdado į Lietuvą atvykę homoseksualūs migrantai pasakoja apie ginkluotas pajėgas, medžiojančias LGBT žmones, ir baiminasi, kad, išsiųsti iš Lietuvos, jie susidurs su realiu pavojumi. Migracijos departamentas sutinka, kad Bagdade egzistuoja „beatodairiškas smurtas“, tačiau, anot departamento, jo lygis nėra aukštas.

Su dviem homoseksualiais vaikinais iš Irako bendravo LGBT teisių portalo „Jarmo“ redaktorius, žmogaus teisių aktyvistas Jonas Valaitis. Jis su LRT.lt pasidalijo šių žmonių pasakojimu.

„Mieste veikia ginkluotos pajėgos, grupės, kurios medžioja homoseksualius asmenis ir juos žudo. Migracijos departamentas tai konstatavo, spręsdamas dėl prieglobsčio suteikimo tiems asmenims, kurie pabėgo į Lietuvą“, – portalui LRT.lt pasakojo J. Valaitis.

Anot jo, šiuo metu abu homoseksualūs vaikinai yra apgyvendinti Medininkų stovykloje, jų draugas jau gavo neigiamą Migracijos departamento sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo.

J. Valaičio teigimu, vieno prieglobsčio prašytojo prašymas buvo atmestas motyvuojant tuo, kad persekiojimas vyksta ne tame miesto rajone, kuriame jie gyvena, dėl to jie neva yra saugūs.

„Tai reiškia, kad jei homoseksualūs žmonės yra žudomi viename miesto rajone, tai kitame miesto rajone homoseksualūs žmonės yra saugūs. Taip nusprendė Migracijos departamentas. (...) Man labai stiprus nerimas, kad jie bus išsiųsti atgal, nes pasirodo, kad Lietuvai Irakas atrodo saugi valstybė homoseksualiems žmonėms. Tai yra pribloškiantis sprendimas“, – piktinosi aktyvistas.

Persekiojimo nenustatė

Portalas LRT.lt taip pat gavo Migracijos departamento sprendimo, kuriuo buvo atmestas prieglobsčio prašymas, kopiją.

Kaip teigiama departamento nutarime, remiantis EPPB statistika, Bagdade 2019 metais įvyko 46 su ginkluota kova susiję incidentai, jų metu žuvo 50 civilių. Pažymima, kad 2020 metais šie skaičiai krito ir iki liepos 31 dienos buvo įvykę keturi incidentai, jų metu žuvo aštuoni civiliai.

„Be viso to, Bagdade buvo pranešimų apie organizuotą nusikalstamumą, šaudymus iš važiuojančio automobilio, nekontroliuojamą policijos veiklą, asmenų grobimą, siekiant politinės ar piniginės naudos, ir korupciją“, – rašoma Migracijos departamento sprendime.

Tvirtinama, kad „LGBT atstovų atžvilgiu Irako teisiniai įstatymai nenumato baudžiamosios atsakomybės už tos pačios lyties seksualinį elgesį tarp suaugusiųjų. Nepaisant pasikartojančios diskriminacijos, nukreiptos prieš LGBT atstovus, Vyriausybė nesugebėjo įvertinti, ar suimti ar patraukti baudžiamojon atsakomybėn nevyriausybinius persekiotojus, ar visgi asmenis, virtusius užpuolikų taikiniu.“

Departamento teigimu, nors prieglobsčio prašytojas nurodė, kad dėl jo santykių su buvusiu draugu šio šeima jį diskriminavo ir kėlė rimtą grėsmę, per apklausą prieglobsčio prašytojas sakė, kad buvusio draugo šeima su juo asmeniškai nesikalbėjo, išskyrus atvejį, kai grupelė nežinomų vyrų įsiveržė į jo parduotuvę. Pagrįsti šių faktų užsienietis negalėjo.

„Įvertinus prieglobsčio prašytojo pateiktą informaciją, nustatyta, kad jis visiškai pagrįstai bijo kilmės šalyje patirti jo nurodytus veiksmus (buvusio draugo šeimos narių pyktį, diskriminaciją), taip pat nustatyta, kad ši grėsmė yra nulemta prieglobsčio prašytojo asmeninių savybių (...).

Tačiau tyrimo metu nenustatyta, kad prieglobsčio prašytojas buvo persekiojamas buvusio (...) draugo šeimos narių ar kad jam gresia individualaus pobūdžio persekiojimas iš buvusio draugo šeimos narių pusės dėl (...) rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų“, – teigiama departamento dokumente.

Priduriama, kad migrantas visą gyvenimą gyveno kilmės šalyje be baimės dėl priklausymo LGBT bendruomenei, o gyvendamas pas tetą jautėsi saugus dėl savo gyvybės ir sveikatos.

„Beatodairiškas smurtas“

Migracijos departamento sprendime pabrėžiama, kad Irake yra įsikūrusi žmogaus teises ginanti organizacija, ji palaiko ir LGBT asmenis. Organizacijos ataskaitoje sakoma, kad Vyriausybės saugumo pajėgos nesugeba ištirti diskriminacijos prieš LGBT žmones, veiksmingai neužkerta kelio diskriminacijai.

Taip pat minima, kad surinkti 2015–2018 metų tyrimo duomenys parodė, jog vyriausybinės institucijos bei susijusios ginkluotos grupuotės buvo atsakingos už 53 proc. nusikaltimų prieš LGBT asmenis.

„Tačiau pateikta informacija yra apie 5 metų senumo ir nesuteikia aiškaus pagrindo tikėti esama padėtimi dėl LGBT žmonių padėties 2021 metais, kadangi jau 2018 metų antroje pusėje matome, kad LGBT bendruomenės ryškiai reiškia savo nuomonę ir demonstruoja savo teises bei laisvę seksualinei išraiškai, iškabindami visame Bagdado mieste savo nuostatoms atstovaujančius, LGBT tematiką atitinkančius plakatus. Tai oficialiai skelbia socialinis šaltinis „The Observer“, – rašoma Migracijos departamento sprendime.

Priduriama, kad nors LGBT asmenys patiria diskriminaciją ir kitoje šalies dalyje, pavyzdžiui, Irako Kurdistano regione, kur nevyriausybinės žmogaus teisių organizacijos vadovė pranešė, jog darbuotojai atsisakė ginti LGBT asmenų teises, teigdami klaidingai supratę, kad LGBT atstovai yra psichiškai nesveiki, tačiau tai nereiškia tokios pačios padėties Bagdade.

Pasak Migracijos departamento, migrantų minėta grupuotė yra taiki ir užtikrinanti civilių saugumą.

„Remiantis EPPB išvadomis apie bendrą situaciją Irake, Bagdade egzistuoja beatodairiškas smurtas, tačiau jo lygis nėra aukštas ir nesiekia to lygio, kai „vien buvimo“ šioje teritorijoje nepakanka, kad kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. (...) Be to, EPPB teigia, kad Bagdadas yra vienas iš trijų miestų (...), kuriuose valstybė gali apsaugoti civilį nuo persekiojimo“, – savo sprendime teigia Migracijos departamentas.

Migrantus norėtų apgyvendinti savo namuose

Pasak J. Valaičio, minėtų migrantų advokatas jiems tvirtino, kad tol, kol bus galutinai apsvarstytas jų prieglobsčio prašymas, jie galės gyventi pas Lietuvos piliečius. Išgirdęs apie tokią galimybę, J. Valaitis sutiko leisti migrantams apsigyventi savo namuose, tačiau jis sakė nebuvęs informuotas, kad reikia pateikti papildomą sutikimo dokumentą Migracijos departamentui.

Pradėjus aiškintis reikalavimus, buvo pranešta, kad „žmonės iš Irako tokios galimybės neturi“, tvirtino pašnekovas. Jis pažymėjo bendravęs su įvairiomis institucijomis, bet šios, J. Valaičio teigimu, teikė prieštaringą informaciją apie galimybes užsieniečiams apsistoti pas Lietuvos piliečius.

Dėl tokios situacijos aktyvistas parašė peticiją Seimo kanceliarijai ir Vyriausybei. Kaip rašoma peticijoje, ekstremaliomis sąlygomis Lietuvos piliečiai galėtų palengvinti valstybės naštą, prižiūrint prieglobsčio prašytojus ir suteikiant jiems apgyvendinimą, pasirūpinant būtinaisiais poreikiais. Tvirtinama, kad taip būtų taupomos valstybės lėšos.

Šiuo metu įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nenumatyta galimybė prieglobsčio prašytojams būti priglaustiems piliečių būstuose, o tai yra spraga, šia peticija siūloma ją taisyti, rašoma peticijoje.

„Pripažinkime, kad biurokratiniai procesai Lietuvoje vyksta gana lėtai. Kol jie vyks, gali būti taip, kad homoseksualūs žmonės tokiais Migracijos departamento sprendimais bus pradėti siųsti į Iraką, į miestus, kuriuose žudomi žmonės. Lietuva siųstų žmones į mirtį. Vykdoma atgrasymo politika žudo žmones“, – LRT.lt teigė J. Valaitis.

Jis pabrėžė, kad minėti migrantai nekalba nei lietuviškai, nei angliškai, neišmano teisinės sistemos: „O man teikiama prieštaringa informacija, nes prieglobsčio prašytojų advokatas jiems pareiškė, kad galiu juos priglausti, Migracijos departamentas teigia, kad negaliu, Vyriausybė to negali komentuoti. Yra totalus nesusikalbėjimas, trūksta reglamentavimo, yra kraupu stebėti, kaip tvarkomasi su šia krize. (...)

Argi ekonominiais migrantais galime vadinti žmones, kurie savo gimtojoje šalyje susiduria su pavojumi būti nužudyti ir dėl to bėga? Taip, jie pasinaudojo Baltarusijos situacija, bet įdomu, kaip pasielgtų tie žmonės, kurie kritikuoja migrantus ir sako, kaip blogai, kad jie čia atvyko? Man atrodo, jie taip pat bėgtų.“

Apgyvendinimas pas piliečius negalimas

Vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius pirmadienį LRT RADIJUI sakė, kad šiuo metu galiojanti tvarka ir Užsieniečių teisinės padėties įstatymas apibrėžia, jog prieglobsčio prašytojai negali būti apgyvendinti pas Lietuvos piliečius.

„Visi jie yra įvardijami kaip neteisėti migrantai, neteisėtu būdu kirtę sieną. Tokiu atveju jie prašosi prieglobsčio Lietuvoje, prasideda visos procedūros. Ir jų teisės turi būti užtikrinamos. (...) Jie nėra nei alkani, nėra taip, kad jų higiena nebūtų užtikrinama. Tiesa, judėjimo laisvė yra apribojama, kaip ir numato Užsieniečių teisinės padėties įstatymas. Tokiu atveju pirmiausia turi būti išnagrinėjami jų prašymai“, – kalbėjo viceministras.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Giedrius Mišutis antrina, kad apsigyventi pas Lietuvos piliečius prieglobsčio prašytojai negali dėl savo teisinio statuso.

„Pilietybė čia neturi jokios reikšmės. Kol nagrinėjami jų prieglobsčio prašymai, tokie asmenys turi gyventi tam skirtuose centruose“, – portalui LRT.lt komentavo G. Mišutis.

Pasak jo, toks apgyvendinimas keltų daug teisinių ir praktinių klausimų ir problemų, o dabar jos yra išspręstos Užsieniečių registracijos centruose.

„Kas pasirūpintų tokių apgyvendintųjų pas žmogų apsauga, kad jie nepasišalintų iš Lietuvos? Kas atsakytų, jei jie pabėgtų, nes daugumos migrantų tikslas yra ne Lietuva, o Vakarų Europos šalys? Kaip būtų užtikrinama jų medicinos priežiūra ir pagalba? Kaip būtų organizuojamas jų maitinimas? Juk jam keliami ir būtinų normų, ir sanitarijos reikalavimai.

Kaip būtų sprendžiamos dėl religinių ir kultūrinių skirtumų galimai kilsiančios problemos? Pagal kokius higienos reikalavimus jie galėtų gyventi kažkur ir kaip tie reikalavimai būtų užtikrinti?“ – klausimus kėlė G. Mišutis.

VSAT atstovas akcentavo, kad valstybė gali prisiimti atsakomybę visais šiais klausimais, o paprastas gyventojas nei teisiškai, nei praktiškai to nepadarytų.

Migracijos departamento teigimu, pagal galiojančius teisės aktus, jeigu yra priimtas sprendimas įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos teritoriją, jam Migracijos departamento sprendimu gali būti leista apsigyventi ir jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, jeigu jis pats to pageidauja, nurodo gyvenamosios vietos duomenis ir pateikia gyvenimo toje gyvenamojoje vietoje teisėtumą patvirtinančius dokumentus.

Tačiau migrantai, kurie neteisėtai kirto Lietuvos valstybės sieną iš Baltarusijos, yra neįleisti į Lietuvos Respubliką, jų prašymai nagrinėjami skubos tvarka ir jie neturi teisės apsigyventi pas Lietuvos piliečius tol, kol bus išnagrinėti jų prieglobsčio prašymai, portalą LRT.lt informuoja Migracijos departamentas.

Anot departamento atstovų, teisės aktai neišskiria atskirų valstybių piliečių ir tai, ar asmeniui gali, ar negali būti leista apsigyventi jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, priklauso nuo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo tvarkos (jeigu prieglobsčio prašytojas neįleistas į šalį ir jo prašymas nagrinėjamas skubos tvarka, jis apgyvendinamas stovyklavietėse su judėjimo laisvės apribojimu. Jeigu prieglobsčio prašytojas įleistas į šalį, jo prašymas nagrinėjamas bendra tvarka, gali būti leista apsigyventi jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje).

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt