Pastaruoju metu į sukčių akiratį patenka ne tik gyventojai, bet vis dažniau – ir verslo įmonės. Pareigūnų teigimu, siekdami išvilioti pinigus, nusikaltėliai dažniausiai apsimeta verslo partneriais ar įmonių vadovais.
„Swedbank“ ekspertai pastebi, kad, viliodami pinigus, sukčiai bando apsimesti verslo partneriais ir įsibrauti į įmonės elektroninį susirašinėjimą. Tada pranešama apie neva pasikeitusią tiekėjo banko sąskaitą ir paprašoma atlikti mokėjimo pavedimą.
Kitas Lietuvoje populiarėjantis apgaulės būdas – imituoti tariamą vadovo nurodymą elektroniniu paštu arba telefonu. Pastaruoju atveju dažnai pasitelkiamos ir psichologinės priemonės – pavyzdžiui, verčiama pažeisti vidines įmonės procedūras ir nederinti pavedimo su finansų vadovu.
Pasak ekspertų, dauguma paskutiniu metu įvykusių sukčiavimo atvejų atskleidžia, jog įmonėse buvo nesilaikoma kontrolės reikalavimų – pavyzdžiui, gavus žinią apie pasikeitusią sąskaitą, nebuvo skambinama verslo partneriams turimu telefonu ir nebuvo tikrinamas informacijos patikimumas.
