Lietuvoje

2021.10.18 21:00

Teisininko kritika Kasčiūnui dėl migrantų politikos: kyla klausimas, kokius sprendimus Seimas gali priimti, kai nėra bazinių žinių

Liepa Želnienė, Marius Jokūbaitis, LRT RADIJO laida „LRT RADIJO ringas“, LRT.lt2021.10.18 21:00

Advokato Petro Ragausko teigimu, neteisėtai į Lietuvą patekusių asmenų apgręžimas, kai jie jau yra Lietuvos teritorijoje, nėra teisėtas. Jis kaip nepagrįstus įvardija Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Lauryno Kasčiūno teiginius, jog tokie asmenys yra traktuojami „kaip neįleisti“, todėl esą nėra skirtumo, kaip toli nuo valstybės sienos jie apgręžiami atgal.


Laidoje „LRT RADIJO ringas“ L. Kasčiūnas kalbėjo, jog esama politika migracijos per Baltarusiją atžvilgiu yra „ir teisėta, ir teisinga“. Jei ne rugpjūtį pradėta taikyti apgręžimo taktika, šiuo metu padėtis būtų grėsminga, sakė jis.

„Grįžkime atgal iki rugpjūčio 2-os dienos ir paklauskime, kur mes tuo metu buvome – kai pasieniečiai dirbo „viešbučio“ administratoriais, turėdami tik surinkti žmones ir juos kažkur apgyvendinti, kai turėjome rimtų infrastruktūrinių problemų kaip užtikrinti žmonėms sąlygas. Ir grįžkime į tai su tokiais pat srautais. Iš esmės tai yra socialinės, kultūrinės įtampos visuomenėje, iššūkis mūsų gyvenimo būdui, galima kalbėti ir apie iššūkius demokratijai bei visuomenės rimčiai. Kai kalbame apie teisėtumą, visuomet paklauskime savęs, ar tai yra teisinga ir reikalinga – tai labai svarbus klausimas ir jis padeda susiorientuoti“, – laidoje sakė NSGK pirmininkas.

Beveik 700 kilometrų siekiančiame sienos su Baltarusija ruože šiuo metu, pasak politiko, stebėjimo sistemos padengia apytikriai 50-imt jos procentų. Kai šis plotas bus didesnis, o taip pat bus baigtas įrenginėti fizinis barjeras, scenarijai, kai dalis migrantų kerta sieną nepastebėti ir yra sulaikomi giliau Lietuvos teritorijoje, bus „visiškai minimizuoti“, teigė L. Kasčiūnas. Įrenginėti barjerą tikimasi baigti kitų metų rugsėjį.

„Iš esmės tuos žmones mes traktuojame kaip neįleistus į Lietuvą, todėl nėra didelio skirtumo, ar jie apgręžiami prie pat sienos, pasienio ruože ar šiek tiek giliau Lietuvoje. Aš tikrai nematau jokių problemų, nes jie yra neįleisti, ir kai jie yra sulaikomi, jie palydimi atgal per sieną, jiems pasakoma, kad gali legaliai kreiptis ir pateikti prieglobsčio prašymą per mūsų ambasadą Minske arba per pasienio punktą. Manau, šis sprendimas yra teisingas, efektyvus ir būtent todėl jis yra torpeduojamas, nes iš esmės jis išmuša visas kortas iš Lukašenkos rankų, mes neleidžiame jam diktuoti žaidimo taisyklių“, – LRT RADIJUI sakė Seimo narys.

Atsisakius migrantų apgręžimo, žmogiškųjų tragedijų prie sienos būtų tik daugiau, pridūrė jis.

„Jeigu apgręžimo politikos nebūtų, tokių likimų būtų dar daugiau – žmonės važiuotų čia per Baltarusiją, daužytų savo likimus, galbūt rizikuotų sveikata ir gyvybe. Mes ir siunčiame (žinią) – nedarykite to, nebevažiuokite, nebeskriskite. Mes nenorime, kad tie likimai dužtų prie mūsų sienos, mums to nereikia“, – sakė L. Kasčiūnas.

Vis dėlto kai kuriuos parlamentaro pasisakymus sukritikavo teisininkas, advokatas P. Ragauskas.

„Ponas Kasčiūnas sako, kad tie asmenys traktuojami kaip neįleisti, todėl nesvarbu, kur jie sulaikomi. Iš tikrųjų tai yra visiškas teisinis absurdas, nes atsisakymas leisti atvykti yra taikomas tik tuomet, kai atvykstama per patikros punktus ir tuose punktuose nustatoma, kad žmogus neturi teisės patekti į Lietuvą. Tada yra taikomas Šengeno kodekso 14-as straipsnis. Kita vertus, labai svarbu tai, kad kai yra atsisakoma leisti atvykti, pagal tą patį Šengeno kodeksą privalomai yra priimamas motyvuotas sprendimas, kuriame nurodomos tikslios atsisakymo priežastys, surašomas rašytinis dokumentas, kuriame reikia išlaikyti netgi tam tikrą specifinę formą, standartinį blanką užpildyti ir numatyti informaciją tam tikrą, kuri pateikiama tam asmeniui, kuris neįsileidžiamas“, – sakė P. Ragauskas.

Nepaisant to, kad L. Kasčiūnas nėra teisininkas, pasak P. Ragausko, su šiais aspektais gerai supažindinti turėtų būti Seimo komiteto patarėjai.

„Kai atsakingo Seimo komiteto pirmininko žinių šiuo klausimu yra beveik nulis, kai jis kalba, atleiskit už tiesų pasakymą, teisine prasme nesąmones, klausimas, kokius sprendimus Seimas apskritai gali priimti, jeigu nėra žinių, kurios reikalingos“, – sakė advokatas.

P. Ragauskas nurodė į Šengeno sienų kodeksą, kurio 13-ame straipsnyje numato, kad asmuo, kuris neteisėtai kirto sieną ir neturi teisės pasilikti valstybės teritorijoje, yra privalomai sulaikomas ir jam taikomos procedūros pagal 2008 m. priimtą direktyvą.

„Nėra jokių galimybių tuos žmones apgręžti, išstumti ar dar kažką padaryti. Jeigu jis kirto sieną ne per punktą ir yra Lietuvos respublikos teritorijoje, viskas aišku – pagal Šengeno kodeksą jis turi būti sulaikytas ir turi būti atliekamos procedūros. Visų pirma, keliamas klausimas, ar pradėti jam ikiteisminį tyrimą, jeigu jis pateikia prašymą dėl prieglobsčio, tada jis gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, bet klausimas turi būti sprendžiamas.

O dabar tai, kas vyksta, yra teisine prasme, atleiskit už pasakymą, bardakas. Tarnybos pasienio elgiasi visiškai neteisėtai pagal įstatymus ir ES teisę. Jeigu tai atitinka minėtą operacijų vadovo nurodymą – beje, kiek suprantu, neviešą – tai tikrai yra nepakankamas dalykas“, – teigė P. Ragauskas.

Visas pokalbis – LRT RADIJO laidos „LRT RADIJO ringas“ įraše.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt