Lietuvoje

2021.10.18 10:44

Profesoriui Landsbergiui sukanka 89 metai: iš šio gimtadienio ateityje gali gimti filmas ar jo dalis

LRT.lt2021.10.18 10:44

Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui, profesoriui Vytautui Landsbergiui šiandien, spalio 18-ąją, sukanka 89 metai. 

Šį gimtadienį V. Landsbergis pasitiko M. K. Čiurlionio muziejuje.

„Tėvuko 89-ojo gimtadienio proga pasidovanojome pasivaikščiojimą su tėvuku po Čiurlionio muziejų ir jo improvizuotas įžvalgas apie Čiurlionio paveikslus ir gyvenimą“, – šią dieną apibūdino profesoriaus sūnus rašytojas Vytautas V. Landsbergis.

Profesorius yra suredagavęs ir išleidęs visus Čiurlionio kūrinius fortepijonui.

Anot sūnaus, iš šios dienos šeimyninio muziejinio pasibuvimo ateityje galėtų netgi filmas ar jo dalis gimti.

V. V. Landsbergis socialiniame tinkle pasidalijo ir tėvo eilėmis:

„Ta pačia proga – iš čiurlioniškesnių tėvuko eilių:

Ėjom radom

Ėjom pievom ir arimais

jų švelniais prisiglaudimais

matėm ežerais atplaukiantį

baltą laivą lėtą

radom kažkurioj palaukėj

mėlynakę Lietuvą

Iš MKČ piešinių bloknoto

Mažuti, ar tu žinai ką nors?

Nieko tu nežinai.

Bet žinai viską.

Laukė dainininkų staigmena

Vytautas Landsbergis gimė 1932-ųjų spalio 18-ą dieną Kaune.

„Jeigu žmonės pajėgūs džiaugtis gyvenimu, eiti pirmyn, kurti gyvenimą, tai mano darbas padarytas“, – prieš kelerius metus LRT.lt duotame interviu sakė profesorius V. Landsbergis. Tuomet jis gulėjo Santaros klinikose.

V. Landsbergis ir visai prieš 89-ąjį gimtadienį turėjo atsiduoti medikų globai. Spalio pradžioje jam buvo diagnozuota infekcija, jis gydytas antibiotikais.

Praėjusiais metais, sulaukęs 88-erių, profesorius buvo izoliacijoje. Tuomet staigmeną jam surengė berniukų ir jaunuolių choras „Ąžuoliukas“ – jaunieji dainininkai dovanojo muzikinį sveikinimą prie V. Landsbergio namų.

„Visada norėjosi to tikėtis, kad ateis toks laikas, kai jaunimas ims į savo rankas visus reikalus. Atmes senus prietarus, blogybes, bjaurastis, godulius, neapykantas – visa tai turi eiti šalin. Arba mes žūsime. Bet aš tikiu, kad mes nežūsime. Mes parodėme, kad galime būti kitokie. Dar kartą parodėme. Ir dabar jau, broliukai, nepaleiskime iš rankų“, – yra sakęs V. Landsbergis.

Oželytė: jis vienas TOKS

Gražiais žodžiais, pagrįstais prisiminimais, profesorių gimtadienio dienos proga pasveikino ir Nepriklausomybės akto signatarė, aktorė Nijolė Oželytė.

„Ačiū, kad gimėte, Profesoriau! Jeigu ne šis žmogus, mes iki šiol klaidžiotume gatvėmis su laisvės siekiais širdyse ir „Marija, Marija“ lūpose, kaip kad klaidžiojo baltarusiai. O kuo tai būtų pasibaigę mums, visiems rusų okupuotiems kraštams ir visam pasauliui, galima tik spėlioti. Nes vanduo be tvirtų krantų virsta pelke, o šviesūs siekiai be tvirtos lyderystės nors ir jaudina, bet neapvaisina“, – tokiais žodžiais socialiniame tinkle V. Landsbergį gimtadienio proga sveikino N. Oželytė.

Pasak jos, vienareikšmis, tiesus, kietas, nepatogus, principingas ir protingas žmogus niekada nebus visiems švelnus kaip kompresas, jis siutins vidutinybes ir kuklaus suvokimo piliečius, nes anie niekaip nesupranta, kodėl būtent jis – toks buitiškai nemielas, nepatogus ir vulgariai nesusipaprastinantis – yra vedlys, o ne koks nors kitas, „liaudžiai artimas ir paprastas, kaip mes visi.“

„Todėl mes visi puikūs, bet mes ir esame visi. O jis vienas TOKS. Būtent toks deimanto kietumo lyderis yra nepakeičiamas, kuomet kyla kritinė situacija valstybėje, kaip kad būtinas chirurgo peilis, kuomet kyla pavojus gyvybei. O pavojui praėjus, aišku, ir žmogaus, ir chirurgo skalpelio aštrumas dirgina norinčius atsipalaiduoti, atbukti ir apkemsijus pasnūduriuoti prie ramaus upelio, paspjaudant į tą, kuris prie to upelio atvedė.

Ir nereikia nei piktintis, nei stebėtis, kad prie melo, gudravimo ir veidmainystės patamsių pripratusias mieguistas akis labiausiai dirgina ir žeidžia šviesa. O kas nori ir sugeba gyventi atsimerkęs, kas pasiryžęs ir gali žygiuoti pirmyn, tam ir pranašesnis žmogus, ir gilesnė patirtis yra brangi dovana, nes tai – kelrodė žvaigždė“, – taip V. Landsbergį apibūdino N. Oželytė.

Profesoriaus akiratyje - Čiurlionis

Studijuodamas Valstybinėje konservatorijoje Vilniuje, V. Landsbergis ėmėsi pedagoginio darbo, dėstė fortepijoną įvairiose aukštosiose mokyklose.

V. Landsbergis išleido per šimtą knygų, kuriose, kaip ir savo straipsniuose, iš pradžių daugiausia gvildeno Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybą, o vėlesniais metais – Lietuvos ir tarptautinius politinius klausimus.

Profesorius suredagavo ir išleido visus Čiurlionio kūrinius fortepijonui.

1998-ųjų birželio 3-ąją jis buvo išrinktas į Lietuvos sąjūdžio iniciatyvinę grupę, o Sąjūdžio Steigiamajame suvažiavime tų pačių metų spalį – į jo Seimą bei Seimo tarybą. Nuo 1988-ųjų lapkričio iki 1990-ųjų balandžio ėjo Sąjūdžio Seimo Tarybos pirmininko pareigas, vėliau tapo Garbės pirmininku.

LRT.lt primena, kad Seime įstrigo siūlymas V. Landsbergiui suteikti valstybės vadovo statusą. Projektą inicijavo Seimo pirmininkė. Juo būtų konstatuojama, kad „1990–1992 metais veikusios Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas, kaip aukščiausiasis Lietuvos Respublikos pareigūnas, buvo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas“.

Projektui pritariantys valdantieji teigia, kad reikia konstatuoti, jog 1990 metais atkūrus nepriklausomybę iki prezidento rinkimų Lietuva turėjo vadovą, opozicija kritikuoja projektą kaip bandymą perrašyti istoriją.

Seimo teisininkai buvo pateikę išvadą, kad siūlymas Aukščiausiosios Tarybos pirmininkui suteikti valstybės vadovo statusą gali prieštarauti Konstitucijai. Teisininkai remiasi ankstesniais Konstitucinio Teismo nutarimais.

Seime jau bandyta suteikti valstybės vadovo statusą V. Landsbergiui praėjusią kadenciją, tačiau tuometinio Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio iniciatyva nesulaukė buvusių valdančiųjų politinio palaikymo.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt